| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2001 m. Nr. 2 turinys

· Nacionalinis numeracijos planas - telekomunikacijų rinkos vystymosi užtikrinimo priemonė
· Garso paslaugos DSL tinkluose
· GJNASS - globalinė jūrų nelaimės atveju saugumo sistema
· Kazakhtelecom didina investicijas
· Žinutės

Internetas
· Interneto anarchistai
· Elektroninė laiko žymė
· Karas tinkle
· Kompiuterių e-muniteto beieškant
· IP telefonija, kurioje reikalingas tik vienas komponentas
· Ethernetas - konverguojančių technologijų tinklas
· Žinutės

Optinis ryšys
· Nuo idėjos iki milijardinio biznio
· Greičiau nei vakuume skriejantis fotonas
· Saugiai persiunčiamas kvantinis raktas
· Nauji perderinamieji bangos ilgio lazeriai optinio ryšio sistemoms
· Silicis tampa lazerine terpe
· Idealus fokusas
· Povandeninis optinis ryšys
· Šviesos diodai: geriausiojo šviesos šaltinio beieškant
· Mažesnės CCD matricos padidina vaizdų gavimo spartą
· Žinutės

Mobilusis ryšys
· Apie radijo prieigų signalus
· Radijo atgimimas
· Norvegijos prašmatnus mobilusis telefonas
· Pirmasis CMOS matricos technologija gamanintas GSM transyveris
· Žinutės

Elektronika
· Kada sušlubuoja atmintis
· Įpilk man dar kelis lazerius
· Naujoviškas ekranas
· Superlaidus plastikas
· Automobilis - tinklo naršyklė su padangomis
· Kas toliau?
· Airijos aukštųjų technologijų pramonė nepasiduoda nuosmukiui
· Pasiklausyk!
· Kokia yra atminties mikroschemų ateitis?
· Žinutės

Internetas > Žinutės

| Europiečiai įspėjami dėl „Echelon“ | Kas Europoje valdo Internetą? |

Europiečiai įspėjami dėl „Echelon“

   Europos Parlamentas išplatino naują dokumentą, patvirtinantį slapto JAV žvalgybos tinklo, žinomo „Echelon" vardu, buvimą. Dokumente yra pasakojama, kaip tinklu besinaudojančios žvalgybos agentūros perima palydovinio ryšio seansus ir prisijungia prie į Europą vedančių povandeninių ryšių kabelių. Iki tol žinios apie „Echelon" ribojosi žurnalistiniais tyrimais ir atskiromis Europos Parlamento užsakytomis studijomis. Oficialiai žvalgybos tinklo egzistavimas niekuomet anksčiau nebuvo pripažintas.

   Dokumente visiems europiečiams yra rekomenduojama koduoti savo elektroninius laiškus ir vengti naudoti uždarą programinę įrangą. Jame yra siūloma naudoti atvirojo šaltinio programinę įrangą, kurią būtų visada galima patikrinti ieškant slaptų, specialiai paliktų plyšių. Daugelio komerciškai pardavinėjamų programų kodas yra labai saugoma firmos paslaptis.

   Dėl šios ataskaitos labai išaugs spaudimas Europos šalių vyriausybėms, skatinant jas plačiau diegti kodavimą. Kai kurių specialistų nuomone, tos vyriausybės iki šiol daugiau dėmesio skyrė ne savo piliečių saugumui, o tam, kaip pačioms iššifruoti svetimus kodus.

   Dokumente yra aiškiai apibūdinamas „Echelon" statusas. Tai yra „sistema, kurią ryšio seansų turinio perėmimui kartu sukūrė ir eksploatuoja JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija". Paprasčiausiai yra pasiklausomi povandeniniai kabeliai, nes daugelis jų eina per Jungtinę Karalystę.

Į viršų


Kas Europoje valdo Internetą?

   Gaunamoms pajamoms už internetinę reklamą nuolat mažėjant, Europos internetinių paslaugų teikėjai (ISP) jungiasi į didesnes kompanijas. Toks jungimasis dar toli gražu nesibaigė - tik rinkos milžinai šiuo metu padarė trumpą atokvėpio valandėlę. Daug ekspertų sutaria, jog ISP veikiai reikės pradėti galvoti apie visiškai kitokių ryšių su savaisiais vartotojais sukūrimą. Svarbi sudėtinė tų ryšių dalis bus didesnės sąskaitos už Interneto paslaugas.

   Trijų didžiausių Interneto analitikų firmų specialistai prognozuoja, kad tas metas, kai ISP turės didinti mokesčius, nepaliaujamai artėja. Mažomis kainomis prisivilioti naujų klientų nesiseks, todėl visą dėmesį teks sutelkti į pajamų, gaunamų už jau esamų abonentų aptarnavimą, didinimą.

   Artėjant visoms šioms permainoms, konkuruojančios firmos grumiasi tarpusavyje dėl didesnės rinkos dalies. Rinka jau pergyveno kelis stiprius sukrėtimus po to, kai nusirito firmų perėmimo banga, sukūrusi likusioms ISP visiškai naują veiklos aplinką. Dabar rinkoje yra daug mažiau ISP, bet jų galimybės kur kas didesnės nei anksčiau.

   „Neseniai italų Tiscali nusipirko Jungtinės Karalystės kompaniją LineOne. Tai jau ketvirtasis italų firmos pirkinys nuo gruodžio mėnesio. Dabar sklinda gandai, jog ir pati Tiscali gali būti nupirkta jos didžiausio konkurento AOL. Sakoma, kad Tiscali kiekvienoje Europos rinkoje norėtų būti tarp trijų didžiausiųjų", - tai Interneto paslaugų tiekėjo, pradėjusio gyvenimą Sardinijos saloje, pretenzijos.

   AOL irgi senokai įveikė karo taką ir siekia išplėsti savo dominavimą Amerikoje ir kitoje Atlanto pusėje. Ji jau pritraukė daugiau kaip 2 mln. vartotojų Vokietijoje, labai greitai plečiasi Prancūzijoje, ir patenka į pirmąjį JK ISP firmų trejetuką.

   Besivaržydami tarpusavyje šiedu milžinai galėtų netgi pralenkti labai aukšto lygio ISP, kuris atsirado praėjusį gruodį susijungus JK Freeserve ir Prancūzijos Wanadoo. Tačiau numatyti, kuris ISP taps populiaresnis, yra gana sunku dėl skirtingų ISP naudojamų nevienodų apskaitos metodų.

   Pinigai, teisingiau pasakius, būtinybė bandyti juos uždirbti, skatina greitą konsolidavimąsi. ISP ateityje numatomos mažėjančios pajamos už reklamą, kadangi vartotojai priprato žiūrėti į Internetą kaip į nemokamą paslaugą. Stiprios konkurencijos sąlygomis daugiau šansų išgyventi turi didesnysis. Operatoriai, stengdamiesi tapti kuo didesniais, savo strategijose numatė investuoti lėšas visoje Europoje. Dėl šio proceso Europoje teliko penki dideli ISP. Visi jie nėra susiję nei su telekomams priklausančiomis kompanijomis, tokiomis kaip T-Online ar Wanadoo, nei valdo tokius žinomus Interneto portalus, kaip ispanų Terra.

   Tas didysis penketas vargu bau ar bus toliau perkamas - gal išskyrus jau minėtus AOL ir Tiscali, tačiau vidutinio dydžio ISP ir toliau lieka patraukliu taikiniu. Mažesniesiems lemta arba užsidaryti, arba apsiriboti nedidelėmis rinkos nišomis. Analitikų firma Forrester Research prognozuoja, kad 2005 m. nepriklausomiems ISP priklausys tik 5% rinkos, lyginant su 27 procentais, kurie jiems priklausė pernai.

Į viršų



El. p.: info@elektronika.lt