| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2001 m. Nr. 2 turinys

· Nacionalinis numeracijos planas - telekomunikacijų rinkos vystymosi užtikrinimo priemonė
· Garso paslaugos DSL tinkluose
· GJNASS - globalinė jūrų nelaimės atveju saugumo sistema
· Kazakhtelecom didina investicijas
· Žinutės

Internetas
· Interneto anarchistai
· Elektroninė laiko žymė
· Karas tinkle
· Kompiuterių e-muniteto beieškant
· IP telefonija, kurioje reikalingas tik vienas komponentas
· Ethernetas - konverguojančių technologijų tinklas
· Žinutės

Optinis ryšys
· Nuo idėjos iki milijardinio biznio
· Greičiau nei vakuume skriejantis fotonas
· Saugiai persiunčiamas kvantinis raktas
· Nauji perderinamieji bangos ilgio lazeriai optinio ryšio sistemoms
· Silicis tampa lazerine terpe
· Idealus fokusas
· Povandeninis optinis ryšys
· Šviesos diodai: geriausiojo šviesos šaltinio beieškant
· Mažesnės CCD matricos padidina vaizdų gavimo spartą
· Žinutės

Mobilusis ryšys
· Apie radijo prieigų signalus
· Radijo atgimimas
· Norvegijos prašmatnus mobilusis telefonas
· Pirmasis CMOS matricos technologija gamanintas GSM transyveris
· Žinutės

Elektronika
· Kada sušlubuoja atmintis
· Įpilk man dar kelis lazerius
· Naujoviškas ekranas
· Superlaidus plastikas
· Automobilis - tinklo naršyklė su padangomis
· Kas toliau?
· Airijos aukštųjų technologijų pramonė nepasiduoda nuosmukiui
· Pasiklausyk!
· Kokia yra atminties mikroschemų ateitis?
· Žinutės

Naujoviškas ekranas

   Dideli televizoriai nebesvers po toną ir bus gerokai pigesni.

   Atrodo, kad nauja displėjų technologija galų gale padarys plačiaekranę, didelės skyros televiziją prieinamą ir platesniems gyventojų sluoksniams. Eindhovene, Olandija, Philips laboratorijoje sukurtame displėjuje didelis spalvinis vaizdas išgautas naudojant besisukančią prizmę ir vieną nebrangų skystųjų kristalų lustą.

   Naujasis ekranas kainuos perpus pigiau nei tradiciniai skystųjų kristalų ar plazminiai displėjai, o energijos sąnaudos bus daug mažesnės negu masyvių kineskopų.

   Displėjų konstruktoriams kelią tenka skintis per daugybės kompromisų brūzgynus. Kineskopo ekrano dydį riboja stiklo svoris, užtikrinantis, kad vamzdis su iš jo išsiurbtu oru nesprogs veikiamas atmosferos slėgio. Be to, elektroninės kineskopų patrankos be reikalo verčia daug energijos šiluma. Didelius skystųjų kristalų ekranus pagaminti yra gana sudėtinga, nes viena vienintelė ląstelė su defektu sukuria ekrane neišnykstančią dėmelę. Plazminiai televizorių ekranai yra masyvūs, ryja daug energijos ir kainuoja per 10 000 dolerių.

   Šių problemų galima išvengti projektuojant televizijos vaizdus kitoje ekrano matinio stiklo pusėje. Kai kuriuose tokio tipo projektoriuose raudona, žalia ir mėlyna šviesa praeina pro atskirus nedidelius skystųjų kristalų elementus, atliekančius šviesos „ventilių" vaidmenį. Visi trys vaizdai po to patenka į ekraną, kuriame susilieja vienas su kitu. Tačiau spalvas sunku tiksliai suderinti, be to, šiuo atveju jums teks mokėti už tris skystųjų kristalų elementus. Negana to, skystųjų kristalų ląsteles valdančių tranzistorių sluoksnis užstoja tam tikrą šviesos dalį, todėl ekrano ryškis sumažėja.

   Philips konstrukcijoje naudojamas naujoviškas lustas, kuriame skystasis kristalas nusodinamas tiesiog ant silicio plokštelės. Virš skystojo kristalo yra skaidrūs elektrodai, o po juo - šviesą atspindintis sluoksnis. Šviesa patenka per viršutinį sluoksnį ir prieš atsispindėdama nuo veidrodinio sluoksnio dukart praeina skystąjį kristalą. Po to lęšis nukreipia šviesą į ekraną. Vaizdas gaunamas labai ryškus, nes šviesai nereikia praeiti per ją sklaidančių tranzistorių sluoksnį. Philips skystųjų kristalų ant silicio (LCOS - Liquid Crystal On Silicon) sistemos skyra esti didelė, nes skystųjų kristalų ląstelės dažnai būna labai mažos - vos 2 mikronų dydžio.

   Siekdami sumažinti plačiaekranių televizorių kainą ir juos kiek galima supaprastinti, konstruktoriai išbandė labai gudrų spalvinių vaizdų skleidimo vienu LCOS lustu būdą. Elektros lanko lempos spinduliuojama šviesa suskirstoma į pluoštelius - raudoną, žalią ir mėlyną, praeinančius pro greitai besisukančią prizmę. Šia prizme nuolat slenka horizontaliai raudona, žalia ir mėlyna šviesos juostos skersai LCOS, o šio komponento ląstelės paeiliui moduliuoja atspindimą kiekvienos spalvos šviesą.

   Vaizdo signalas irgi padalijamas į raudoną, žalią ir mėlyną kadrus ir sinchroniškai su atitinkamų spalvų šviesos pluošteliais patenka į LCOS lustą. Taigi, kai skystųjų kristalų ląstelės apšviečiamos raudonai, jos moduliuojamos tik raudoną spalvą atitinkančia vaizdo signalo dalimi, kai apšviečiamos mėlyna šviesa - ląstelės valdomos mėlynąja vaizdo signalo dalimi, ir taip toliau. Prizmė skleidžia šviesos juostas 200 Hz dažniu, kurio pakanka, kad akis liktų apgauta ir matytų ištisinį, nemirgantį spalvinį vaizdą.

   Projekto vadovas Adas de Vaanas birželio mėnesį pristatys naująjį ekraną Kalifornijos tarptautinėje konferencijoje, vyksiančioje San Jose mieste. Jis sako, kad 1 m įstrižainės displėjai masiškai bus pradėti gaminti 2003 m. ir kainuos mažiau negu 300 dolerių.


El. p.: info@elektronika.lt