Iš visų aukštųjų technologijų srities naujųjų Europos firmų sėkmingiausiai dirba ARM ir Bookham Technology - gamina optinius grandynus. Bookham įkūrė Dr. Andrew Rickmanas, manantis, jog galima pradėti kovoti su optikos pramonės milžinais ir juos nugalėti. Švedų savaitraštyje „Elektronik i Norden" paskelbtame interviu jis pasakoja apie kelias svarbias sėkmingos aukštos technologijos firmos įkūrimo sąlygas.

   Ir ARM, ir Bookham akcijų kursas pernai kilo stebėtinai greitai; kiekvienos šios firmos vertė tuomet buvo didesnė kaip 9 mlrd. dolerių. Po to mažėjant visų technologinių firmų akciniam kapitalui, krito ir minimų kompanijų akcijų kursas. ARM akcinis kapitalas nuo 10 mlrd. dolerių sumažėjo iki 3 mlrd., Bookham - nuo 9 mlrd. dolerių iki 1 milijardo. Nors ir kaip ten buvo, abi kompanijos toliau dirbo labai sėkmingai, o visa Bookham paskelbta nauja 40 mln. dolerių vertės akcijų emisija buvo išpirkta. O šių metų pradžioje Bookham pradėjo statyti JAV du gamybinius padalinius - dėl to padidės fabriko Didžiojoje Britanijoje veikla DWDM srityje. Firmą Bookham įkūrė daktaras Andrew Rickmanas, vienas pradėjęs kovą su optikos pramonės milžinais ir ją laimėjęs.

   Rickmanas baigė Londono Imperial Colege, o profesinę karjerą pradėjo kompanijose GEC ir GenRad. Ten jam teko susidurti su dviem labai skirtingomis verslo kultūromis. GenRad jis pajuto, kas yra Silicio Slėnis, kodėl ten dirbantys žmonės jaučiasi gerai ir dėl ko šiame Kalifornijos industriniame parke vyrauja inovacijoms palankus klimatas. Antra vertus, britų verslo kultūrai, kuriai atstovavo GEC, būdinga tai, jog nieko nebuvo išlaidaujama, niekuo ir niekada nerizikuojama. Žmonės Silicio Slėnyje nebuvo geresni negu Anglijos žmonės, skyrėsi tik kompanijose dominuojanti verslo kultūra. Silicio Slėnyje nebuvo daroma jokių matomų kliūčių pažangai, jokių pavyduolių. Svarbiausia, nebuvo to negatyvaus nusistatymo naujai įkurtų įmonių atžvilgiu, kurį dažnai galima pastebėti Didžiojoje Britanijoje.

   Rickmanas cituoja gerą posakį, priskiriamą Acorn Computer įkūrėjui Hermannui Hauseriui: „Jeigu tu esi jaunas vyras, gyveni Europoje, turi gerą darbą, sakykime, Siemens'e, gerai apmokamą, užtikrinantį gyvenimą ateityje, bet staiga viso to atsisakai ir pereini į naujai įsikūrusią firmelę - tai gali būti garantuotas, kad kitą dieną tave paliks tavo mergina. Silicio Slėnyje mergina tave veikiau mestų tuo atveju, jei tu pasiliktum dirbti Siemens, o ne pereitum į naująją firmą."

   Po GenRad Rickmanas dirbo vienoje investicijų firmoje. Ten jis pamatė, kiek mažai dar išnaudojami įvairūs naujų firmų kūrimo fondai. „Surinkti pradinį 100 tūkst. dolerių kapitalą dažnai nesudaro jokių problemų. Tam netgi nereikia atiduoti dalies firmos akcijų. Valstybės parama, pinigai iš pramonės kompanijų ir fondų, remiančių jaunus verslininkus leidžia surasti pirmuosius 100 tūkst. dolerių firmai."

   Tai pamatęs Rickmanas nutarė įkurti savo paties firmą, gaminančią optinius grandynus. Idėja buvo tokia:

   „Jeigu būtų galima pradėti optinius grandynus gaminti tokiais pat kiekiais, kokiais dabar gaminami elektroniniai grandynai, jiems reiktų surasti lanksčią rinką. Tam būtina atrasti būdus, kaip nuolat mažinti jų savikainą, reikia sukurti masinės gamybos technologiją, panašią į tą, kuri naudojama masiškai gaminant silicio integrinius grandynus. Jeigu būtų galima pradėti optinius grandynus gaminti taip pat, kaip elektroninius grandynus iš silicio, atsivertų didžiulė ir sparčiai kintanti rinka."

   Šiuo momentu jis pamatė per mažai žinąs ir apie optinius grandynus, ir apie tai, kaip reikia valdyti firmą, gaminančią juos. Todėl jis nutarė pasamdyti ekonomistą ir fizikos daktaro disertaciją apsigynusį žmogų. Visi trys jie sėdo prie stalo ir pradėjo analizuoti įvairiausias medžiagas, iš kurių būtų galima gaminti optinius prietaisus. Kai darbas buvo baigtas, paaiškėjo, kad medžiagų sąrašo viršuje atsirado silicis. Silicis turi kur kas daugiau privalumų nei stiklas, polimerai, keista ličio niobatu vadinama medžiaga ar A^IIIB^V grupės puslaidininkiai. Bet nors silicis ir geriausias, čia iškilo viena nedidelė problema: iki tol niekas nesugebėjo iš silicio pagaminti pakankamai gerų šviesolaidžių.

   Tai, jog silicis yra skaidrus infraraudonojoje spektro dalyje, kuri naudojama optiniame ryšyje, - gera pradžia, tačiau niekas nėra suradęs, kaip silicyje sukurti darinius, ribojančius juo sklindančias šviesos bangas. „Jei būtų surastos tinkamos fizikinės savybės, būtų galima pagaminti šviesolaidžius, kurie leistų beveik be nuostolių perduoti šviesą iš vienos darinio dalies į kitą, kaip stiklo skaidulose. Niekas nesugebėjo to padaryti, todėl šią problemą išsprendęs žmogus iškart taptų nugalėtoju."

Pademonstruok gaminį

   Po to, kai problema buvo išspręsta teoriškai, reikėjo sukurti bandomąjį gaminį ir pademonstruoti, kad technologija yra veikianti, tačiau tam nebuvo pinigų. Rickmanas išsigelbėjo laimėdamas 7500 dolerių konkurse, paskelbtame vieno banko ir vieno laikraščio, todėl už šiuos pinigus jau galėjo bandyti kurti bandomąjį prietaisą.

   Didžiausias finansinis lūžis įvyko tuomet, kai jis gavo 240 000 dolerių iš Europos Bendrijos mokslinės programos rėmimo fondo, skirtos optinių grandynų sukūrimui. Po pirmųjų metų teko atsiskaityti už pasiektus rezultatus. „Aš tą padariau truputėlį per arogantiškai, todėl daugumas programoje dalyvavusių mokslininkų turbūt palaikė mus paprasčiausiais apgavikais. Todėl susilaukiau tam tikro pasmerkimo iš jų pusės. Bet po to nuėjome papietauti, o kai grįžome atgal, jų nuomonė kažkaip jau buvo pasikeitusi, o visas mūsų projekto finansavimas buvo padvigubintas."

   Kas gi atsitiko?

   „Manau, jog daug kas, nes ką mes buvome pasiekę, atrodė neįmanomi dalykai. Žmonėms paprasčiausiai prireikė laiko, kad įsisąmonintų tai, ką mes jiems pasakojome."

   Europos Bendrijos programa leido Rickmanui patobulinti daug žadančią technologiją. Jo požiūriu tai buvo netgi svarbiau už pirmojo gaminio sukūrimą.

Nebandyk spręsti visų problemų vienu metu

   Dabar jau galima plėsti firmos veiklą. „Visa tai panašu į tai, kai pamatai tik užkopęs ant kalno, kad už jo yra kitas kalnas, į kurį dar teks ropštis. Pradedamajai bandomajai gamybai surandi klientų ir finansavimą gamyklos statybai. Po to dar reikia pasiekti, kad tavo procesas veiktų ne tik laboratorijoje, bet ir gamykloje. Ir visą laiką turi nepaliaudamas galvoti apie naują gaminių kartą, apie geresnius technologinius procesus gamybos apimčiai padidinti, plėsti gamybą ir statyti naujas gamyklas. Kiekvienas kalnas - tai rizika, kurią matai kiekvienu konkrečiu momentu. Todėl nereikia stengtis iškart spręsti visų problemų, geriau imtis daugiausiai sunkumų keliančio uždavinio, išspręsti tą problemą ir kartu sumažinti viso verslo riziką. Po to imamasi kito rizikingo uždavinio visus organizacinius bei finansinius resursus pasitelkiant būtent jo sprendimui."

Milžiniškas šuolis

   „Dar vienas svarbus mūsiškio verslo modelio elementas yra susikaupimas kuo didesniam pradiniam šuoliui, - tęsia jis. - Kokia prasmė sekti tradiciniais biznio mokyklos metodais ir pamažu plėsti savo kompaniją, jeigu gali vienu ypu visiems pademonstruoti, jog tavo verslas greit bus labai pelningas?"

   „Daug kas iš to, ką mes atlikome pačioje pradžioje, buvo skirta lipimui į nedidelį kalną, savotiškai treniruotei, turinčiai pademonstruoti visiems mūsų galimybes. Žinojome, kad dar būsime priversti grįžti atgal ir viską daryti iš pradžių. Bet tokios treniruotės labai sumažina tolesnės veiklos riziką."

   „Geriausias mokslininkas yra tas, kuris geriausiai pasiruošęs tokiems idėjiniams šuoliams. Jeigu tyrimų stadijoje viskas daroma remiantis vien kruopščiu darbo organizavimu ir struktūrizavimu, niekuomet nepavyks pasiekti tikslo iki baigiantis pinigams. Todėl privalu rasti žmones su dideliu smegenų potencialu, kurie sugeba greitai įvertinti situaciją ir nubrėžti pagrindines gaires, o po to sugrįžti atgal ir viską padaryti taip, kaip reikia. Tokie žmonės vien savo intelekto, pasakyčiau, vien protinių sugebėjimų dėka mato į tikslą vedantį taką net ir tuomet, kai gerai organizuojantys ir paskirstantys savo darbą asmenys jo nemato."

Klientas - ne karalius

   Rickmano nuomone, svarbiausia firmoje yra jos personalas. „Į darbą mes einame kasdien ne tam, kad padarytume laimingus savo klientus. Mes einame tam, kad patys būtume laimingi. Klientai ir uždirbti pinigai - tai gyvenimo kraujas, užtikrinantis gerovę, todėl natūralu, kad klientus reikia aptarnauti, tačiau aš nesuprantu žmonių, sakančių, kad jiems klientas yra viešpats. Aš netikiu, kad yra tokių organizacijų, kurios dirba vien tam, kad būtų gerai klientui."

   Kompanijoje Bookham padaryta viskas, kad tik ji atrodytų panaši į amerikietišką firmą.

   „Amerikoje, kad klientai ir investuotojai tave pastebėtų, privalai dirbti beprotiškai daug. Ten tu paskęsti savotiškame kitų firmų fone, šimtus kartų stipresniame nei Europoje. Per kelerius metus mes susikūrėme firmos vardą ir klientūrą, o mūsų firmos valdybos ir administracijos darbas organizuojamas lygiai taip pat, kaip ir Amerikoje. Šioje rinkoje grynai europietiška kompanija neįmanoma."

   Koks naujai įkurtos firmos tikslas?

   „Ji turi būti pinigų gaminimo mašina, sukurianti vertybes", - sako jis.

   Kaip jūs pats asmeniškai tai motyvuotumėte?

   „Jaučiu pasitenkinimą, jog sukurta tokia milžiniška vertė, o ne tik pinigai. Panaši veikla negali būti motyvuojama vien pinigų uždirbimu."