Šiaurės Norvegijoje kuriamas pramoninis „Saulės" konglomeratas silicio technologijos pagrindu. Į jį jau įeina Scatec AS bei SiNor AS firmos (Glomfiordo miestas), elektronikos pramonei gaminančios monokristalinį silicį. Bet didžiausių investicijų sulauks ScanWafer AS firma, įkurta 1997 m., taip pat įsikūrusi Glomfiorde, o bandomąją gamybą pradėjusi metais vėliau. Ši firma dirba su multikristalinio silicio plokštelėmis. Per trejus metus firmos apyvarta nuo nulio padidėjo iki 80 mln. kronų. Svarbiausias tokios sėkmės pagrindas - naujo multikristalinio silicio gamybos proceso sukūrimas, leidžiantis firmos klientams (saulės elementų gamintojams) gaminti geresnius prietaisus. Daugelis klientų dabar pasirinko ScanWafer savo pagrindiniu tiekėju, todėl firma turi galvoti apie gamybos didinimą.

   ScanWafer tą ir daro. Pats pastatas jau pastatytas, o įrangos montavimo darbus užbaigs dar šį pavasarį. Iš viso iki liepos pradžios, kol gamyklą atidarys, investuos 240 mln. Norvegijos kronų. ScanWafer gamybos apimtys po rekonstrukcijos išaugs penkis kartus, o darbuotojų nuo dabartinių 50 padaugės iki 110. Po to firma taps didžiausia pasaulyje multikristalinio silicio plokštelių gamintoja.

   Norvegijos „Saulės" konglomerate rasime dar kelias įdomias kompanijas. Viena iš jų - Narvike įsikūrusi ScanCell AS. Ji dabar stato pirmąją Norvegijoje saulės elementų gamyklą. Gamykla žaliavai naudos ScanWafer gaminamas multikristalinio silicio plokšteles. Jų paviršiuje bus sukuriamas kontaktinis tinklelis ir praskaidrinančioji dielektrinė danga. Pirmajame etape numatyta investuoti 40 mln. kronų, o gamyba prasidės 2002 m. pradžioje. Gamykloje dirbs apie 30 darbuotojų, o jos metinė apyvarta sudarys 100 mln. Norvegijos kronų. Tai reiškia, kad per metus bus pagaminama du milijonai saulės elementų, atitinkančių instaliuojamąją 4 MW galią. Firmos klientai bus didieji tarptautinių saulės modulių gamintojai, pavyzdžiui, Shell Solar.

   Jau numatytas ir tolesnis saulės energetikos gamybinių pajėgumų vystymas. Čia didelis vaidmuo tenka firmai ScanModule AS. Ši firma savo gamyklą statys Švedijoje, nes vietos valdžia susidomėjo projektu, be to, Švedija jau priklauso Europos Bendrijai. Gamykla orientuosis į Šiaurės šalių ir Vokietijos rinkas.

   Konkurentai turėtų drebėti, kadangi AMD gerokai pažengė į priekį. „CeBit" parodoje buvo išmesti naujausi kompanijos Athlon šeimos nariai - 1,33 ir 1,3 GHz takto dažnių procesoriai. Pasak kompanijos atstovų, 1,33 GHz procesorius naudojančios platformos su DDR atmintinėmis yra apie 40 proc. spartesnės negu platformos, besiremiančios Intel 1,5 GHz takto dažnio Pentium-4 procesoriumi, naudojant jas vaizdo ir garso apdorojimui, trimatei animacijai bei panašiems taikymams.

   Kompanija pradėjo dirbti ir GPRS rinkai. Kartu su Wavecom SA MADE kurs integruotą bevielio Interneto prievado prietaisą. Jis remsis Wavecom sukurta WISMO (Wireless Standard Module - standartinis bevielio ryšio modulis) technologija ir AMD Athlon procesoriumi.

   Athlon procesoriai bus pradėti naudoti ir Linux pagrindu sudaromuose dideliuose klasteriuose, kuriuos naujausiajai raketai nešėjai „Boeing" kuria kompanija Linux Networx. Raketa bus pradėta naudoti 2002 m.; keliant palydovus į geostacionarias orbitas. AMD sukūrė ir naują „flash" atmintinių technologiją, leidžiančią vienu metu įrašinėti ir nuskaitinėti duomenis iš kelių duomenų bankų.

   Dar metų pradžioje Intel buvo pareiškusi, kad šiuometinis korporacijos investicijų biudžetas nuo 6,7 mlrd. dolerių padidės iki 7,5 mlrd. Bet staigus Amerikos ekonomikos nuosmukis privertė peržiūrėti daugelio technologinių kompanijų, tarp jų ir Intel, prognozuojamą apyvartą. Todėl daugelis Volstryto analitikų mano, jog Intel bus priversta pakeisti ankstesnius planus ir turės mažinti savo investicijų į naujas gamyklas ir naują įrangą apimtis. Anot analitikų firmos Salomon Smith Barney (SST) ataskaitos, šiemet Intel investuos tik nuo 5,5 iki 6,0 mlrd. dolerių.

   Intel vis dar nekomentuoja šios ataskaitos, tačiau pranešė, kad naujos gamyklos Airijoje atidarymas iš antrojo 2002 m. pusmečio nukeliamas į 2003 m. trečiąjį ketvirtį. Krinta ir Intel akcijų vertė Volstryte. Dar visai neseniai jos kainavo 50 dolerių ir buvo laikomos vertingiausiomis pasaulyje. Kovo pabaigoje kaina nukrito iki 24 dolerių, ir tolesnės prognozės taip pat gana niūrios. Investuotojai mano, kad dabar esame aukštųjų technologijų pramonės smukimo periodo pradžioje ir kad asmeninių kompiuterių šiemet gali būti parduota mažiau nei pernai. Pačios Intel vertinimu, korporacijos apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį gali 25 proc. būti mažesnė nei paskutinį 2000 m. ketvirtį, o tai reikštų didžiausią sumažėjimą nuo pat 1983 m.

   Bendro pramonės atsigavimo nesitikima anksčiau kaip nuo antrosios 2002 m. pusės.

   Oregono valstijos (JAV) Hillsboro mieste esančioje koncerno Intel mokslinėje laboratorijoje sukurta gamybinė technologija, leisianti 300 mm skersmens silicio plokštelėse gaminti integrinius grandynus, kuriuose linijos plotis tebus 0,13 mikronų.

   Sony, IBM ir Toshiba per artimiausius penkerius metus investuos daugiau kaip 400 mln. dolerių į naujos šiuolaikinės plačiajuosčiams taikymams skirtos mikroschemos architektūros sukūrimą. Atidaromas naujas konstruktorinis centras Austino mieste, Teksase, kuriame apie 300 inžinierių kurs naująjį „superkompiuterį viename luste".

   Kuriant naujuosius prietaisus, kuriems suteiktas kodinis „Cell" pavadinimas, bus naudojamos šiuolaikinės technologijos ir šiuolaikiniai gamybos būdai, pavyzdžiui, vario metalizacija, SOI tranzistoriai ir dielektrikai su mažomis K vertėmis, o linijų plotis bus mažesnis negu 0,10 µm. Laukiama plataus vartojimo gaminių, savo galia pralenksiančių IBM superkompiuterį „Deep Blue", vartosiančių nedaug energijos ir užtikrinsiančių ultrasparčias internetines sąsajas. Procesoriaus galia bus skaičiuojama jau „teraflopais".

   Nors gyvenimas pažangėja ir gausu naujų funkcijų, atrodo, jog individualūs vartotojai ir verslininkai „prarado apetitą" kompanijos Palm kišeniniams kompiuteriams. Sumažėjęs pardavimas privertė firmą atleisti 250 darbuotojų - 13 proc. viso gamybinio personalo. Be to, kompanija mano, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį jos nuostoliai dėl neparduotų kišeninių Palm kompiuterių viršys 200 mln. dolerių. Dar prieš porą mėnesių kompanija prognozavo, kad šiemet jos gamybos apimtys padidės 200 procentų. Dabar atrodo, jog jokio padidėjimo šiemet išvis nebus. Wall Streeto biržos investuotojai greitai sureagavo į šias naujienas; Palm akcijų kaina nukrito 25 procentais.

   Himeji politechnikos instituto (Japonija) ir kompanijų NEC bei Seiko Instruments bendradarbiavimo dėka atsirado technologija, leidžianti sukurti laisvai pasirenkamos formos trimačius nanometrinių dydžių objektus iš daugelio įvairių medžiagų. Pagal šią jonų pluoštelio technologiją galima gaminti kokybiškus optinio ryšio sistemų valdymo komponentus.

   Vis arčiau praktinio taikymo priartėjo lazerinės nanometrų dydžio detalių gaminimo technologijos. Tačiau tokioms lazerinėms sistemoms reikalingi sudėtingi mechaninių ir optinių komponentų, leidžiančių sufokusuoti šviesą į mažesnius už mikroną taškus, rinkiniai. Kai naudojami jonų pluošteliai, lekiantys per dujinius aromatinius angliavandenilius galio jonai sudaro sąlygas atsirasti anglies atomų sankaupoms. Naudojant Seiko Instruments jonų pluoštelių fokusavimo įrenginį galima gauti 30 kV greitėjančios įtampos veikiamus 7 nm skersmens pluoštelius, kuriuos galima skenuoti silicio plokštelės paviršiuje 1 nm tikslumu.

   Silicio padėklas talpinamas vakuumo kameroje, kurioje sudaromas 2x10^-5 Pa slėgis. Pradėjus auginimą į kamerą leidžiamos išeities medžiagos dujos, kol pasiekiamas 2x10^-5 Pa slėgis. Paleidus įgreitintus galio atomus, išeities medžiagoje esanti anglis ima sėsti padėklo paviršiuje. Kuo daugiau dujų susiduria su galio jonų pluošteliu, tuo daugiau anglies atomų nusėda ant padėklo ir sulimpa vienas su kitu. Keičiant pluoštelio skenavimo kryptį anglies darinius galima auginti ne tik statmenai padėklo paviršiui, bet ir išilgai jo. Minimali darinių auginimo skyra yra apie 80 nm.

   Šiuo būdu pagaminta spyruoklė, kuri parodyta paveikslėlyje, turi išorinį 600 nm skersmenį, o jos storis - 80 nm. Išeities medžiaga čia - fenatrolinas (C₁₄H₁₀), o darinio auginimo trukmę sudarė 40 s. Darinys sudarytas iš amorfinės anglies, kurioje yra didelė dalis deimantinio tipo anglies. Buvo išmatuotos šios spyruoklės mechaninės savybės ir paaiškėjo, kad savo savybėmis ji nenusileidžia metalinėms spyruoklėms. Iš anglies taip pat pagaminta 2,75 mikrono skersmens vyno taurė (žr. pav.).

   Keičiant išeities medžiagos dujas galima keisti susikaupusios medžiagos sudėtį. Įmanomi įvairūs variantai, nes rinkoje yra nemažai organinių metalų angliavandenilių. Be to, keičiant dujas paties auginimo proceso metu galima tame pačiame objekte sukurti detales, pavyzdžiui, ir iš metalų, ir iš dielektrikų.

   Šis metodas, kurį nesunku panaudoti elektromechaninių komponentų gamyboje, yra perspektyvus kuriant iš mikroveidrodžių sudarytus optinių perjungiklių komponentus. Kiekvienas toks komponentas turi būti lengvas ir tikslus, nes tik šitaip galima gauti spartesnius perjungiklius. Į tokius mikromechanizmus galima įmontuoti ir pavienius fotonikos prietaisus. Technologija gali rasti taikymų ir medicinoje: žinant, kad žmogaus kraujo kūneliai yra apie 8 mm dydžio, galima įsivaizduoti paskirų kraujo kūnelių chirurgines operacijas.

   Motorola Labs, kartu Dow Chemical Company ir Xerox pradėjo ketverius metus truksiantį bendradarbiavimą, tirdami organinius puslaidininkius. Mokslininkų grupė, gavusi 7,8 mln. dolerių grantą, turės sukurti naujas elektrai laidžias organines medžiagas bei specializuotiems integriniams grandynams (ASIC - Application Specific Integrated Circuits) organinių medžiagų technologijas.

   Tikimasi, kad organinės medžiagos leis pagaminti didelio ploto elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, displėjus, kuriuos sudėtinga gaminti iš dabartinių puslaidininkinių medžiagų. Organines medžiagas bus galima gaminti naudojant palyginti pigias plonasluoksnes technologijas, atsisakant kur kas brangesnių fotolitografijos metodų.

   Bendra trijų kompanijų mokslininkų grupė stengsis sukurti plonasluoksnius tranzistorius, pasižyminčius priimtinais techniniais parametrais, ir efektyvius bei didelės skyros medžiagų nusodinimo ant įvairių padėklų būdus.

   San Franciske įvykusioje konferencijoje mokslininkai pranešė, kad jiems pavyko sukurti naujoviškus organinius šviesos diodus, kurie tiks ryškesnių, plokštesnių ir mažiau energijos naudojančių displėjų gamybai.

   Jau daug metų šviesą spinduliuojančios organinės medžiagos buvo laikomos labai perspektyviomis lanksčių kompiuterių ekranų ar mobiliojo ryšio telefonų displėjų gamybai. Iš tų medžiagų pagamintiems displėjams tereikia mažų maitinimo įtampų, jie pasižymi neblogu spalvų kontrastu ir gali būti stebimi gana dideliu kampu. Bet dar niekuomet nebuvo pavykę pasiekti, kad jie verstų elektros energiją šviesa labai efektyviai.

   Tačiau dabar mokslininkai sako, kad jiems pavyko sukurti labai efektyvius organinius šviesos diodus. Efektyviai spinduliuoja netgi ir mėlynieji šviesos diodai. Visas triukas yra tas, kad šalia fluorescencijos jie dar sugalvojo panaudoti ir fosforescenciją.

   Organiniai šviesos diodai panašūs į sumuštinį, kuriame įdėta šviesą spinduliuojanti medžiaga tarp dviejų elektrai laidžios medžiagos sluoksnių. Kai prie tokio sumuštinio prijungiama įtampa, iš vienoje pusėje esančio laidaus sluoksnio atkeliauja elektronai, iš kito - skylės, o abiejų tipų krūvininkai susitinka organinėje medžiagoje, kurioje jie susijungia, sudarydami sužadintąją būseną, vadinamą eksitonu. Eksitonams grįžus į savo pradinę būseną, elektronai ir skylės rekombinuoja ir išspinduliuoja šviesos fotoną.

   Įprastiniuose organiniuose prietaisuose šis procesas mažai efektyvus, kadangi šviesą spinduliuoja tik eksitonai, kuriuos sudarančių dalelių sukiniai yra priešingo ženklo. Tokių vadinamųjų „singletinių" būsenų spinduliavimas vadinamas fluorescencija.

   Daugelis eksitonų išvis nespinduliuoja fotonų. Juos sudarančių dalelių sukiniai užima kitokią, tripletu vadinamą konfigūraciją. Todėl Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai nutarė priversti šiek tiek naudos duoti ir tuos tripletus. Tripletų spinduliuotė vadinama fosforescencija.

   Prieš metus šiai grupei pavyko sustiprinti tripletinių eksitonų spinduliuotę papildomai įvedant sluoksnius, savo sudėtyje turinčius sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, iridžio. Nuo tada tokios organinės medžiagos fosforescavo kur kas intensyviau nei iki tol. Dabar ir singletiniai, ir tripletiniai eksitonai verčiami šviesa.

   Pradžioje grupei pavyko padidinti raudonai šviečiančių diodų ryškį. Po to bandydami įvairius papildomo iridžio kiekius mokslininkai pagamino pirmuosius labai efektyvius raudonus, žalius ir geltonus šviesos diodus. Jie netgi sugebėjo pagaminti ir mėlynai šviečiančius diodus. Šią technologiją dabar stengiasi komercializuoti kompanijos Universal Display Corporation bei Sony.