Bell'o laboratorijų mokslininkams pavyko sukurti superlaidų plastiką. Jis pagamintas politiofeno pagrindu, tačiau panaudotąjį metodą galima pritaikyti ir darant superlaidžiomis kitas organines medžiagas. Superlaidus plastikas gali turėti didelę reikšmę kuriant sparčius kvantinius kompiuterius ir mobiliajai telefonijai skirtus filtrus.

   Po dvidešimtį metų trukusių bandymų mokslininkams iš Bell'o laboratorijų pavyko sukurti pirmąjį pasaulyje superlaidų plastiką. Jo gamyba yra pigi, o pati naujoji medžiaga gali būti svarbi įvairiems taikymams.

   Iki šiol viso pasaulio mokslininkai veltui stengėsi pagaminti plastiką, kurio elektrinė varža išnyktų tam tikroje temperatūroje, o pats plastikas taptų superlaidus. Žurnale „Nature" aprašytasis plastikas gaminamas iš nebrangios medžiagos politiofeno, kuri yra elektriškai laidi kambario temperatūroje ir kuri anksčiau buvo naudojama gaminant optoelektronikos komponentus ir valdomus vaizdo elementus. Pradžioje mokslininkai buvo priversti sutvarkyti kiek palaidą polimero struktūrą, kuri priminė išvirtus makaronus koštuve ir labai trukdė superlaidžios būsenos atsiradimui.

   Su šia užduotimi pavyko susidoroti nusodinus ploną politiofeno plėvelę ant specialaus padėklo. Padėklas privertė politiofeno molekules tvarkingai sugulti vieną šalia kitos, lyg neišvirtus „spageti". Mokslininkai vietoj to, kad legiruotų medžiagą ir šitaip pakeistų jos elektrines savybes, kaip tai paprastai yra daroma, panaudojo kitą būdą, leidžiantį atimti iš politiofeno molekulių elektronus.

   Taip sutvarkytas plastikas pasidarydavo superlaidus, kai temperatūra nukrisdavo žemiau 38 kelvinų (-235 ^oC), tačiau mokslininkai tikisi ateityje padidinti šią temperatūrą keisdami molekulių sandarą. Be to, politiofenas yra tik pirmoji medžiaga potencialiai labai ilgoje superlaidžių plastikų eilėje.

   Zhenan Bao - Bell'o laboratorijų chemikė - sako: „Mūsų naudotą būdą galima panaudoti daugelį organinių medžiagų paverčiant superlaidžiomis".

   Artimiausiu metu Bell'o laboratorijų tyrėjai planuoja iširti į politiofeną panašiose medžiagose egzistuojančius ryšius tarp jų puslaidininkinių ir molekulinių savybių bei superlaidumo charakteristikų.