Pagrindinis faktorius, lemiantis sėkmingą ADSL tinklų plėtimą - tai galimybė perdavinėti skaitmeninius duomenis įprastinėmis telefono linijomis (vario laidų poromis), neliečiant šiuo metu egzistuojančių analoginės telefonijos garso paslaugų. Vartotojams tai suteikia keletą privalumų. Vartotojas visą laiką gali naudotis Internetu. Kita vertus, net ir tada, kai vartotojas prijungtas prie Interneto per modemą, garso linija lieka laisva įeinantiems ir išeinantiems skambučiams. ADSL įrangą galima įdiegti egzistuojančiuose analoginiuose telefono tinkluose nepriklausomai nuo to, kokie tuose tinkluose naudojami siaurajuosčiai komutatoriai. Maža to, ADSL įranga gali veikti net tuose tinkluose, kuriuose įrengti elektromechaniniai garso komutatoriai.

   Po pradinės sėkmės pasidarė aišku, kad naudojant ADSL technologiją galima siūlyti ne tik skaitmeninių duomenų perdavimo paslaugas, bet ir daugelio kanalų telefono linijas, integruotas su įvairiomis paslaugomis (pvz., virtualusis privatusis tinklas ir t.t.), orientuotomis į tam tikras specifines rinkas. Taigi ADSL gali užtikrinti pakankamai plačią duomenų perdavimo juostą, kurios tam tikrą dalį galima panaudoti papildomoms garso paslaugoms.

   Technologija, leidžianti perduoti ir garsą, ir duomenis ADSL tinkluose, buvo pavadinta VoDSL (Voice over DSL). Tiksliau sakant, tai ne tik technologija, bet ir visa eilė paslaugų (jų sudėtis priklauso nuo konkrečių tam tikro verslo reikalavimų bei poreikių), kurias gali teikti ryšių paslaugų tiekėjai (operatoriai).

   VoDSL technologija gali sudominti du panašios rinkos vartotojus. Visų pirma - tai mažąsias ir vidutinio dydžio įmones, kurių daugumai užtenka 500 kb/s duomenų perdavimo greičio. O kas dėl garso signalų perdavimo linijų, tai tokio tipo vartotojai paprastai naudojasi 4-12 telefono linijomis. Pvz., naudojant ADSL garso kodavimo technologiją piko metu šios telefono linijos išnaudoja tik 128-256 kb/s juostą. Tuo tarpu bendra ADSL pralaidumo juosta paprastai viršija 2 Mb/s (gali siekti net 7 Mb/s), perduodant duomenis vartotojui (žemynkryptis srautas) bei 500 kb/s, perduodant duomenis į tinklą (aukštynkryptis srautas).

   Kiti rinkos vartotojai - tai vadinamieji rezidentiniai vartotojai (atskiri piliečiai arba tam tikros firmos darbuotojai), kurie paprastai naudojasi 2-4 linijomis. Vidutiniškai tokio tipo vartotojui visiškai užtenka 2 linijų jo darbo vietoje, kur įrengtas asmeninis kompiuteris. Pvz., antra linija gali būti panaudota prijungimui prie žinybinės (privačios) telefono stoties (PBX - Private Branch Exchange) tuo atveju, kai asmeninis kompiuteris, naudojant ADSL įranga, įjungtas į LAN tinklą.

   Savo ruožtu ryšių paslaugų tiekėjus (operatorius) galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmoji grupė - tai ilgą laiką egzistuojanti tradicinė vietinė įgaliotoji telefonijos kompanija (ILEC - Incumbent Local Exchange Carrier). Antrąją grupę sudaro nepriklausomos vietinės telekomunikacijų kompanijos (CLEC - Competitive Local Exchange Carrier), kurios teikia atskiras telefono linijas visada juridiniams asmenims.

   Be abejo, skirtingoms grupėms priklausantys operatoriai naudosis skirtinga VoDSL tinklo architektūra ir savo veikloje vadovausis skirtingais prioritetais. Nepaisant to, kiekvienas operatorius iš esmės gali pelningai įdiegti VoDSL technologiją, nes pastaroji gali sudominti vartotojus siūlomomis paslaugomis: telefono pokalbių bei duomenų perdavimo paslaugų bendra sąskaita, ISDN tinklams prilygstančia garso kokybe, automatiškai užsakytų paslaugų aktyvinimu ar nutraukimu. Visa tai įmanoma tik tuo atveju, kai vartotojas savo patalpose įsirengęs vadinamąjį integruotą priėjimo įrenginį (IAD - Integrated Access Device). Pastarasis sprendimas leidžia sumažinti išlaidas, susijusias su papildomos įrangos diegimu vartotojo patalpose.

   Kaip CLEC atveju atrodo tinklo architektūra, žiūrėkite 1 pav. Vartotojo patalpose IAD užtikrina duomenų perdavimo sąsają (pvz., Ethernet) bei tam tikrą skaičių garso perdavimo sąsajų. Tai, pvz., gali būti RJ 11 lizdai, kurie užtikrina standartinę POTS įrenginių (Plain Old Telephone Service - įprastinės telefono paslaugos) analoginę sąsają. IAD veikia kaip tinklo demarkacijos taškas - iš vienos pusės jis prijungtas prie ADSL tinklo, o iš kitos pusės jis užtikrina užsakomąsias paslaugas. IAD atlieka pakeitimą tarp analoginių signalų iš vartotojo pusės ir garso signalų, perduodamų skaitmeniniu būdu per AAL-2/ATM lygmenį, iš tinklo pusės.

   Taip pat IAD apdoroja signalų mainų protokolą, kad būtų galima fiksuoti telefono skambučius, perduodamus AAL-2/ATM duomenų srautuose. Nešantys garsą srautai kartu su valdymo signalais sutankinami, kad būtų galima valdyti garso srautų bei kitų ATM duomenų perdavimą. Garso bei duomenų perdavimo paslaugoms atskirti CLEC operatorius savo centriniame ofise turi įrengti DSL priėjimo multiplekserius (DSLAM - DSL Access Multiplexer), prie kurių jungiasi varinės kilpos iš užsakovų pusės. Visas duomenų srautas toliau perduodamas į ILEC centrinį ofisą. Garso bei duomenų virtualieji kanalai atskiriami duomenų komutatorių pagalba, pvz., ATM komutatoriais. Paprastai gautus duomenis apdoroja BRAS serveris (plačiajuostis nuotolinio priėjimo serveris). Po to garso signalai perduodami į centrinę garso sąsają, kuri keičia perduodamus AAL-2 lygmens pagalba signalus atgal į signalus, perduodamus įprastinėmis siaurajuostėmis telefono linijomis.

   Garso sąsaja atlieka keletą pagrindinių funkcijų. Visų pirma, ji apdoroja AAL2/ATM duomenų srautus, atlieka signalų kodavimą/dekodavimą ir palaiko signalų mainus tarp vartotojo patalpų ir telefono linijų centrinio biuro. Pagrindinė garso sąsajos paskirtis - jau egzistuojančių siaurajuosčių telefono linijų ir VoDSL tinklų tarpusavio suderinamumas. Sąsaja ištraukia garso signalus iš AAL2/ATM duomenų srautų ir juos skaitmeniškai apdoroja (pvz., atlieka dekompresijos arba aido panaikinimo operacijas). Panašiu būdu sąsaja užtikrina signalų ir IAD įrenginio tarpusavio mainus, pranešdama apie ateinančius telefono skambučius. Pagaliau sąsaja turi užtikrinti atitinkamą vietinio duomenų apsikeitimo siaurajuostę sąsają. Europos šalyse tam reikalui paprastai naudojamas V5.2 protokolas, Amerikos atveju - GR-303 protokolas. Taigi užtikrinamas garso signalų srautų sutankinimas pagal užklausą, kas leidžia sumažinti bendrą sąsajų skaičių, reikalingų vietiniam duomenų pasikeitimui. Tipinis sutankinimo santykis verslo vartotojų atveju yra 4:1. Tai reiškia, kad keturiems užsakytiems kanalams tenka vienas kanalas, skirtas vietiniam duomenų pasikeitimui.

   Tinklas ILEC atveju parodytas 2 pav. Atsižvelgdami į šią architektūrą ILEC operatoriai labiau orientuojasi į paslaugų tiekimą mažosioms įmonėms, vadinamiesiems SOHO (Small Office/Home Office) bei rezidentiniams vartotojams.

   Šiuo metu auga antrosios (taip pat ir kitų) linijos paklausa, nes atsirado poreikis vienu metu palaikyti ryšį su Internetu ir naudotis telefono linija. Be to, šiuolaikiniuose pastatuose didėja poreikis turėti daug vienu metu veikiančių komunikacijų. ADSL technologija leidžia teikti šias paslaugas mažiausiomis sąnaudomis, nes šiuo atveju VoDSL galima nagrinėti kaip jau parengtą naudojimui sprendimą. Pvz., kai vartotojas pareiškia norą turėti didesnio duomenų perdavimo kanalą, operatoriai greit aktyvuoja šią paslaugą, įdiegdami atitinkamą programinę įrangą. Taigi, toks sprendimas leidžia sumažinti operatorių sąnaudas, susijusias su papildomos įrangos įdiegimu, personalo apmokymu ir t.t.

   Kaip jau buvo minėta įvade, ADSL technologijos sėkmę lėmė galimybė teikti naujas duomenų pristatymo paslaugas naudojant įprastas telefono linijas ir tuo pačiu metu neliečiant jau egzistuojančių analoginės telefonijos paslaugų (žr. 3 pav.). Norint ir toliau sėkmingai vystyti šią technologiją, reikia tam tikrus jos sprendimus patobulinti. Pagrindinis VoDSL technologijos trūkumas - specialūs filtrai (splitter) kiekviename linijos gale. Pastarieji atskiria analoginius bei skaitmeninius signalus. Filtrai, ypač tie, kurie įrengti centriniame biure, yra gana brangūs. Maža to, dėl šių filtrų kiekvienam vartotojui reikalingos dvi varinių laidų poros, prijungtos prie DSLAM (viena galiniam vartotojui, kita prijungta prie garso komutatoriaus). Dėl to ribojamas linijų, prijungtų prie DSLAM, skaičius.

   Vartotojams, norintiems gauti siauresnės pralaidumo juostos garso bei duomenų perdavimo paslaugas, galima pasiūlyti žymiai geresnę bei pigesnę technologiją (žr. 4 pav.). Tokia architektūra leidžia smarkiai supaprastinti paslaugų tiekimą ir sumažina reikalingos įrangos apimtį.

   Pilnai skaitmeninės kilpos (FDL - Full Digital Loop) atveju visi garso signalai perduodami skaitmeninių duomenų DSL kanalu. Toks garso perdavimas suteikia privalumų, bet reikalauja ir tam tikrų pakeitimų. Pagrindinis pakeitimas - tai įrengtos užsakovo patalpose įrangos (CPE - Customer Premises Equipment) pakeitimas. Paprastai FDI CPE gali užtikrinti ir duomenų perdavimo paslaugas DSL tinkluose. Pvz., rezidentinio vartotojo atveju CPE gali užtikrinti Ethernet bei dvi analogines artimojo ryšio telefono sąsajas. Kai garso bei duomenų pristatymui naudojama tik DSL grandinė, garso sąsaja gali turėti aukštą integravimo laipsnį. Rezidentinius vartotojus priklausomai nuo jų poreikio galima aprūpinti ne tik Ethernet, bet ir kitų tinklų sąsajomis, pvz., bevielio ryšio (802.11 b standartas). Kita vertus, verslo vartotojai išloš daugiau naudodamiesi garso perdavimo prievadų bei garso paslaugų pristatymu per skaitmenines sąsajas, integruotas su duomenų perdavimu per Ethernet.

   Antras pakeitimas pasireiškia tuo, kad DSL tinklas dabar galės aprūpinti CPE įrangą energija avarijos metu. Ankstesnieji tyrimai parodė, kad avarijos metu sąsaja gali ir toliau veikti vartodama energiją, paduodamą tik iš DSLAM. Toks darbo režimas įmanomas apribojant ryšio kanalo pralaidumo juostą ir / arba nutraukiant kitų paslaugų (pvz., Ethernet) maitinimą.

   Šiuo metu VoDSL atrodo kaip labai patraukli technologija, turinti nemažai privalumų ir ryšių paslaugų tiekėjų, ir vartotojų požiūriu.