| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2001 m. Nr. 2 turinys

· Nacionalinis numeracijos planas - telekomunikacijų rinkos vystymosi užtikrinimo priemonė
· Garso paslaugos DSL tinkluose
· GJNASS - globalinė jūrų nelaimės atveju saugumo sistema
· Kazakhtelecom didina investicijas
· Žinutės

Internetas
· Interneto anarchistai
· Elektroninė laiko žymė
· Karas tinkle
· Kompiuterių e-muniteto beieškant
· IP telefonija, kurioje reikalingas tik vienas komponentas
· Ethernetas - konverguojančių technologijų tinklas
· Žinutės

Optinis ryšys
· Nuo idėjos iki milijardinio biznio
· Greičiau nei vakuume skriejantis fotonas
· Saugiai persiunčiamas kvantinis raktas
· Nauji perderinamieji bangos ilgio lazeriai optinio ryšio sistemoms
· Silicis tampa lazerine terpe
· Idealus fokusas
· Povandeninis optinis ryšys
· Šviesos diodai: geriausiojo šviesos šaltinio beieškant
· Mažesnės CCD matricos padidina vaizdų gavimo spartą
· Žinutės

Mobilusis ryšys
· Apie radijo prieigų signalus
· Radijo atgimimas
· Norvegijos prašmatnus mobilusis telefonas
· Pirmasis CMOS matricos technologija gamanintas GSM transyveris
· Žinutės

Elektronika
· Kada sušlubuoja atmintis
· Įpilk man dar kelis lazerius
· Naujoviškas ekranas
· Superlaidus plastikas
· Automobilis - tinklo naršyklė su padangomis
· Kas toliau?
· Airijos aukštųjų technologijų pramonė nepasiduoda nuosmukiui
· Pasiklausyk!
· Kokia yra atminties mikroschemų ateitis?
· Žinutės

Kas toliau?

   Ar per antrąjį pusmetį sulauksime pagerėjimo, ar rinka toliau risis žemyn? Viskas priklausys nuo to, kaip bus instaliuojami 3G mobiliosios telefonijos tinklai ir plačiajuosčio Interneto tinklai. Abiejose srityse kol kas nieko naujo, išskyrus pastebimą vėlavimą, nematyti.

   Pernai pavasarį aukštųjų technologijų sektorius „maudėsi sėkmės spinduliuose", o šiemet viešpatauja nepasitikėjimas. Per praėjusius metus sektoriaus ateities perspektyvos vis niaukėsi ir niaukėsi. Dabar spėliojama, ar tai tęsis ir 2001 metais, ar padėtis vis tik pradės taisytis.

   Kai kurie šituo tiki. Bendrame kompanijų TSMC, STMicroelectronics ir maklerių firmos Lehman Bros Volstryte paskelbtame pranešime tvirtinama, kad netgi jei pirmąjį šių metų pusmetį gali sektis prasčiau, antrajame pusmetyje reikia tikėtis ryškaus pagerėjimo. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kuo šios prognozės grindžiamos. Vienas iš argumentų yra „perpildyti sandėliai". Esą, kai šie sandėliai ištuštės, vėl „pasipils" užsakymai ir pramonė „įsisuks".

   Bet kiti analitikai nesitiki, kad rinka atsigaus antrajame pusmetyje. Jonathanas Josephas iš firmos SalomonSmithBarney sako: „Visi ženklai liudija, kad nuosmukis tęsis ir antrąjį pusmetį". Rinkos tyrimų firma VLSI šiems metams prognozuoja vos 1,2 procento prieaugį, o investicijų firma Kempen & Co mano, kad puslaidininkių pramonės apyvarta šiemet išvis neaugs, o mažės.

   Svarbus aukštųjų technologijų sektoriaus padėties požymis yra pablogėjusi situacija didžiosiose silicio mikroelektronikos gamyklose. Kai TSMC sako, kad jos gamybinių pajėgumų sunaudojimas antrąjį ketvirtį nukrito iki 70 proc., ir UMC prisipažįsta, kad jos gamyklų produkcija pirmąjį ketvirtį buvo 25 proc. mažesnė nei ketvirtąjį, o Chartered Semiconductor iš Singapūro skundžiasi 15-20 proc. sumažėjusiomis pajamomis, tai galima suprasti, jog iš viso puslaidininkių pramonės situacija yra visai prasta.

   Visa tai sąlygoja tai, kad netgi ir didžiausi puslaidininkinių prietaisų gamintojai paklausai sumažėjus naudojasi šiomis „silicio kalvėmis" lyg savotišku buferiu. Motorola, kuri vasario mėnesį pareiškė atleidžianti iš savo puslaidininkių padalinio 4000 žmonių (12 proc. visų darbuotojų), yra didžiausias TSMC klientas, o STMicroelectronics silicio mikroelektronikos gamyklose užsako net 15 proc. savo naudojamų puslaidininkinių komponentų. Todėl silicio gamyklos yra geras viso puslaidininkių pramonės sektoriaus indikatorius.

   Kitas svarbus puslaidininkių poreikio indikatorius - DRAM atmintinių kaina, irgi rodanti blogus skaičius. 64 Mb grandynai dabar kainuoja 3 doleriais mažiau nei jų gamybos kaina; dar didesnius nuostolius gamintojai patiria pardavinėdami 128 Mb atmintines.

   Kodėl vos per dvylika mėnesių aukštųjų technologijų pramonė nuo džiaugsmingų lūkesčių nusirito iki rezignacijos? Atrodo, kad taip atsitiko todėl, jog visi - nuo puslaidininkių gamintojų iki Telekomo įrangos kompanijų - siejo nepamatuotai dideles viltis su tuo, jog operatoriai daug investuos į belaidžio ir laidinio ryšio infrastruktūras.

   Pernai kiekvienos aukštos technologijos firmos - ar tai būtų puslaidininkinių prietaisų, ar ryšių technikos gamintojai, ar ryšio operatoriai - prezentacija prasidėdavo nuo pasakojimo apie tai, kad Interneto duomenų srautas padvigubėja kas šeši devyni mėnesiai. Po to būdavo tvirtinama, kad, norėdami patenkinti laukiamą srautų augimą, operatoriai privalės išleisti milijardus dolerių pirkdami tinklų atnaujinimui reikalingą įrangą. Atrodo, kad šiomis prezentacijomis buvo patikėjęs ir finansų pasaulis. Pernai šiuo metu visos telekomunikacinių firmų akcijos buvo vertinamos labai aukštai. Dabar yra jau kitaip.

   Pokyčių priežastis, anot Nortel Networks prezidento Johno Rotho, yra ta, jog tinklų operatoriai, kada užeina kalba apie jų tinklų pralaidos didinimą, yra be galo atsargūs. Dėl šio atsargumo ir pergyvena didieji telekomunikacijų įrangos gamintojai.

   Vasario mėnesį trys didieji Šiaurės Amerikos ryšių įrangos gamintojai - Lucent, Nortel ir Cisco - pranešė, jog jų gamyba nebedidėja. Nortel pranašavo nuostolius, o Lucent su Cisco pranešė atleisiantys po 10 000 darbuotojų. Lucent akcijų kursas nuo daugiau kaip 75 dolerių krito iki 12 dolerių, po to koncernas pareiškė skolų sumažinimui parduosiąs savo skaidulinės optikos padalinį. Svarstoma netgi ir apie puslaidininkinių prietaisų filialo - Agere - pardavimą. Puslaidininkių ir skaidulinės optikos padaliniai kartu yra verti nuo 11 iki 13 mlrd. dolerių, kuriuos būtų galima panaudoti sergančio milžino skoloms mažinti.

   Trijų didžiųjų problemas didele dalimi lėmė tai, jog daug jų paskutinių pardavimų priklausė kategorijai „finansuojama tiekėjo". Šis terminas reiškia, kad tiekėjas duoda operatoriui įrangą nemokamai, tikėdamasis, kad pastarasis atsiskaitys vėliau už ryšio paslaugas gaunamų pajamų sąskaita. Bėda ta, kad daug klientų nesugebėjo užtikrinti pakankamas atsiskaitymui už jau gautą įrangą savo pajamas. Daugiausia problemų įrangos tiekėjams kelia naujai įsikūrusios CLEC kompanijos (Competitive Local Exchange Carriers - konkuruojantys vietinių stočių operatoriai), kurių daug atsirado 1996 m. JAV priėmus Telekomunikacijų aktą. Daugelis jų ruošėsi teikti privatiems vartotojams ir mažoms firmoms plačiajuosčio ryšio paslaugas. Bet visos CLEC firmos dabar susiduria su rimtomis ekonominėmis problemomis. Vasario mėnesį Intel remiama kompanija Covad Communications pranešė uždarysianti bent 60 savo filialų. Pernai toks likimas jau ištiko 200 šios firmos filialų, ir darbo neteko 800 žmonių. Kitai CLEC kompanijai NorthPoint iškelta bankroto byla, o trečia, Rhythms, atleidžia 450 darbuotojų.

   Kadangi CLEC kompanijos negali išspręsti problemų, labai rizikuoja ir tas tiekėjas, kuris duoda joms įrangą be išankstinio apmokėjimo. Susilpnėjusios CLEC kompanijų galimybės ir mažėjantis jų likvidumas papildomai iššaukė ir senųjų ILEC (Incumbent Local Exchange Carriers - dabartiniai vietinių stočių operatoriai) kompanijų troškimą instaliuoti naują tinklų įrangą.

   ILEC (JAV jais yra tradicinės regioninės Bell'o telefono kompanijos), tiesą sakant, niekuomet per daug nesiveržė diegti namams skirtą plačiajuosčio ryšio įrangą, nes ji galėjo sumažinti jų pajamas, gaunamas už brangių skirtinių linijų nuomą firmoms. Todėl, kad CLEC kompanijos dar buvo stiprus konkurentas, ILEC buvo priverstos siūlyti privatiems vartotojams plačiajuostes paslaugas. Kai dabar CLEC nusilpo, bet koks ILEC tokių paslaugų suinteresuotumas išnyko.

   Visa tai rodo, kad telekomunikacijų įrangą gaminantys koncernai susiduria su nemažomis problemomis bandydami įsiūlyti savo gaminius laidinio ryšio tinklų operatoriams. Maža to, didelių sunkumų jiems kelia ir netikra bevielio ryšio rinka.

   Šiuo metu didžiausia mobiliojo ryšio operatorių bėda yra ta, jog jie sumokėjo už 3G licencijas tiek daug - Europoje apie 100 mlrd. dolerių, kad tenka gerai pasukti galvą, kaip įrengti pačius tinklus ir pasiekti jų atsiperkamumo. Tuo pat metu Europos Sąjungos tarnybos jau perspėjo operatoriams skolinusius pinigus bankus, kad tie per daug nerizikuotų savo patikimumu, todėl bankai nelinkę skolinti mobiliojo ryšio kompanijoms daugiau pinigų. Operatoriai pakliuvo tarp dviejų girnapusių: jie privalo statyti 3G tinklus ir atgauti už licencijas sumokėtus pinigus, bet negali pasiskolinti tam tikslui reikalingų pinigų.

   Simptomatiškas šiuo požiūriu yra nesėkmingas Orange bandymas pasiūlyti papildomą akcijų emisiją šių metų vasario mėnesį. Pradžioje nustatyta akcijų kaina buvo trečdalis to, ko buvo tikėtasi pernai, - savaitę prieš emisiją jų kaina buvo sumažinta dar 17 proc., o savaitę po prekybos akcijomis pradžios jų vertė tesudarė vos 16 proc. pradinės kainos.

   Kitas mobiliojo ryšio operatorių problemų simptomas yra žymus didžiausiojo pasaulyje operatoriaus Vodafone, netekusio pusės savo kapitalo vertės, akcijų kurso kritimas. Ir Orange, ir Vodafone nesugebėjo įtikinti maklerių, kad sugebės atgauti savo investicijas į 3G.

   Viso to rezultatas yra tas, kad dabar niekas jau nebežino, kada atsiras trečiosios kartos bevielio ryšio tinklai. Kompanijoms, gaminančioms tokių tinklų įrangą, nieko gero tai nežada.

   Metų pradžioje Motorolos gamybiniuose padaliniuose Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje nusirito atleidimų banga. Nortel dabar tikisi, kad Europos operatoriai pradės instaliuoti naująją įrangą ne šiemet, bet kitąmet. Bet Irvinas Jacobsas iš amerikiečių kompanijos Qualcomm, kuriai priklauso daugumas CDMA patentų, įkūrėjas ir prezidentas, pareiškė manąs, kad 3G bus pradėta įrenginėti tik 2004 m., o didesnių apimčių be 2005 m. neverta tikėtis. Jacobsas savo prognozes grindžia ne ekonominėmis, bet techninėmis prielaidomis.

   Alcatel mobiliojo ryšio padalinių šefas Michelis Rahier yra kiek optimistiškesnis, ir tikisi, kad 3G telefonai atsiras 2003 m. pabaigoje ar 2004 m. pradžioje, o dar po metų paplis masiškai.

   Kita bloga naujiena kompanijoms, gaminančioms 3G tinklų įrangą yra ta, kad mobiliojo telefono ryšio operatoriai gali atnaujinti turimus tinklus naudodami GPRS technologiją, todėl naujų tinklų jiems nereikės. Gera naujiena (3G kompanijai) yra ta, kad pačios geriausios komercinės GPRS sistemos kol kas tesugeba užtikrinti tik 50 kb/s spartos duomenų perdavimą. Iki metų pabaigos tikimasi šį parametrą pagerinti iki 90 kb/s, bet tai niekis palyginus su 2 Mb/s, kurių laukiama iš 3G tinklų.

   Taigi telekomunikacijų įrangos gamintojų ateitis yra blausi, o tas netikrumas veikia visą elektronikos pramonės grandinę - iki pat puslaidininkinių prietaisų gamintojų ir silicio gamyklų.


El. p.: info@elektronika.lt