Jeigu išvalėte į kompiuterį patekusį virusą, tai dar nereiškia, kad galima atsipalaiduoti. Jis gali grįžti po keleto mėnesių ar net metų – mokslininkai mano, jog šito tikimybė yra daug didesnė nei anksčiau būdavo manoma. Blogiausia yra tai, kad Internetui plintant situacija gali tik blogėti.

   Iki šiol kompiuterių virusų plitimo analizė būdavo dažniausiai grindžiama analogija su biologinių virusų plitimu: arba virusų skaičius eksponentiškai auga, o kiekvienas kompiuteris grandininėje reakcijoje užkrečia po kelis kitus, arba virusai greitai ima nykti. Kuriuo iš šių kelių bus nueita, priklauso nuo to, ar virusas užkrečia naujas aukas greičiau nei jį naikina antivirusinės programos, ar lėčiau.

   Tačiau fizikai Romualdo Pastor-Satorras ir Alessandro Vespignani iš Teorinės fizikos centro Trieste, Italijoje, sako, kad šitoks modelis neatspindi realybės. Jiedu išnagrinėjo 814 kompiuterių virusų, pasirodžiusių tarp 1996 ir 2000 m., ir nustatė, kad nei vienas iš tų virusų neplito eksponentiškai. Priešingai, nei buvo tikėtasi, mažai užkrečiami virusai išlikdavo daug mėnesių. Todėl Vespignani ir Pastor-Satorras sukūrė naują virusų epidemiologijos modelį, kuriame yra įskaitomas tas faktas, jog ryšių tarp kompiuterių skaičius Internete labai svyruoja.

   Dėl šito, neradę pakankamai jungčių, gali išnykti ir labai aktyvūs virusai, tuo tarpu mažiau užkratūs virusai gali plačiai paplisti. Mokslininkų nuomone, atsargumo priemonės, veikiančios prisijungusių kompiuterių skaičių, pavyzdžiui, įspėjimai neatidarinėti elektroninių laiškų priedų, yra svarbesnės už specialių antivirusinių programų platinimą.

   Nuo šiol Internete privatūs asmenys talpins savo svetaines naujoje srityje .name. Iš viso ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers – Internetinė vardų ir numerių priskyrimo asociacija) patvirtino septynias naujas sritis (domenus). Likusios šešios yra .biz, .info, .pro, .museum, .aero ir .coop.

   Asociacija dėl naujų sričių pavadinimo išnagrinėjo 219 pasiūlymų. Lapkričio 15 d. už sričių pavadinimus balsavo ICANN valdyba. .biz ir .info bus labai perkrautos srities .com alternatyva, o .pro bus naudojama įvairiose srityse dirbančių profesionalų, pavyzdžiui, gydytojų, advokatų ir finansų ekspertų. Viso pasaulio muziejai galės talpinti savo svetaines .museum srityje, o sritis .aero rezervuojama toms firmoms, kurios turi kokį nors ryšį su aviacijos pramone. Paskutinis iš ICANN patvirtintų domenų, .coop, skiriamas kooperacinėms įmonėms ir organizacijoms.

   Bet ICANN nepatvirtino nei .sex, nei .xxx, nei .kids. Šiuos sričių pavadinimus siūlę žmonės tikėjosi šitaip padaryti Internetą saugesniu vaikams. Surenkant visus pornografinius tinklapius į vieną sritį, o tinklapius, kurių turinys yra tiesiogiai skiriamas vaikams, į kitą, būtų sumažinta rizika, kad vaikai pateks į jiems žalingo turinio tinklapius. Bet nei vienas iš šių pasiūlymų neturėjo pakankamo organizacinio ir ekonominio pagrindimo. Be to, ICANN nemano, kad būtų paprasta nuspręsti, ką konkrečiai reiktų talpinti srityje .kids. ICANN taip pat netiki, kad lengva priversti visas pornografines firmas persikelti į joms skirtą sritį.

   Yra tikimasi naujosiose srityse svetaines pradėti registruoti kitų metų pradžioje.

   Švedų firma InfraLAN AB, besispecializuojanti bevieliame duomenų perdavime, pradėjo pardavinėti „RoamAbout“ – 11 Mb/s spartos radijo sąsają, naudojamą jungiant tarpusavyje keleto pastatų, kurie vienas nuo kito nutolę iki 5,5 km, tinklą. Šitaip, apsieinant be kabelių tiesimo ar brangių skirtųjų linijų nuomos, galima sukurti didelės spartos jungtis.

   Radijo sąsają gamina amerikiečių firma Eterasys. Jos instaliavimas yra labai paprastas, nes naudojama 2,4 GHz dažnių juosta, kuriai nereikia licencijos, ir patentuotas maitinimo srove būdas per Etherneto kabelį. Dėl to nereikia ant stogo, kur yra įrengiama antena, tempti 220 V įtampos laidų. Komplekte taip pat yra ir žaibolaidis.

   Be dvitaškio ryšio, sistema gali būti naudojama ir daugiataškiam ryšiui tarp keleto pastatų arba kaip atsarginės ryšio linijos ypač didelio patikimumo reikalaujančiuose tinkluose. Naudojant daugelį kanalų toje pat apylinkėje, reikia įrengti keletą tokių jungčių; ir jos netrukdys viena kitos darbui.

   Kai sistema naudojama Interneto prievadams, galima pasinaudoti valdomos dažnių juostos galimybe, leidžiančia klientui suteikti būtent tokios pralaidos kanalą, už kurį jis sutiktų mokėti.

   Sistema yra labai patikima, nes kodavimas vykdomas 40 arba 128 bitais, naudojant IEEE 802.11 standartą. Konfigūravimas ir priežiūra atliekami centralizuotai. Tinklų požiūriu sistema yra skaidrus tiltas, kuris remiasi protokolais SNMP ir RMON.

   Vos tik spėjote pagalvoti, kaip patogu pasidarė rasti Internete jums patinkančią muziką, o jie ima ir pakeičia sistemą. Muzikos įrašų pramonė galų gale susitaikė su ta mintimi, kad nuo šiol teks prekiauti savo įrašais tinkle, bet jai reikia šio to geresnio už MP3 formatą. Vokiečių koncernas Bertelsmann (jam, beje, priklauso studijos RCA ir Arista) dabar derasi su savo buvusiu didžiausiu priešu Napster dėl to, kaip pasidalinti už parduotus įrašus gaunamus pinigus. Savo ruožtu, įrašų studija Universal dabar jau yra MP3.com partneris (http://progress.mp3.com). Ir Bertelsmann, ir Universal naudos ne MP3, o naujesnę technologiją, vadinamą ACC (Advanced Audio Coding – šiuolaikinis garso įrašų kodavimas).

   Muzikos mėgėjams ACC patiks jau vien todėl, kad jis leis krautis įrašus dukart greičiau už MP3. Apie tai, kaip ši technologija veikia, galima pasiskaityti www.acc.audio.com/technology. Nors MP3 ir ACC nėra suderinti vienas su kitu, daugelis svetainių naudos abu standartus. Kompiuterio savininkui net nereikės žinoti, kad jis klausosi ne MP3, o ACC formate suspaustą įrašą – jam automatiškai bus atsiunčiama klausymui reikalinga programinė įranga.

   Vokiečiai vis daugiau perka Internete. Rugsėjo ir spalio mėnesiais privačių pirkėjų tinkle skaičius, lyginant su dviem prieš tai ėjusiais mėnesiais, padidėjo visu milijonu ir pasiekė 3,1 mln. Iš viso per šiuos du mėnesius Internete buvo parduota prekių už 676 mln. markių.

   Ypač klesti prekyba knygomis. Per du mėnesius knygas Internetu užsisakė 600 000 naujų klientų. Tai – pati sėkmingiausia internetinės prekybos sritis; 1,4 mln. knygų pirkėjų buvo atsakingi už 13 proc. bendros elektroninės kompercijos apyvartos. Po to eina asmeniniai kompiuteriai ir jų dalys. Jiems tenka 18 proc. apyvartos. Dažnai tinkle buvo perkami ir drabužiai – 15 proc. bendros apyvartos.

   Per abu tyrime nagrinėtus mėnesius vyrai ir moterys užsisakinėjo prekes Internete maždaug vienodai dažnai. Bet vyrai dažniau rinkdavosi technikos gaminius ir už juos mokėdavo vidutiniškai po 154 Vokietijos markes. Savo ruožtu moterys dažniausiai perka drabužius, avalynę ir kitas buities prekes. Jų pirkinių vidurkis buvo 109 markės. Tyrime buvo apklausta reprezentatyvi 10 000 Interneto vartotojų grupė.

   Nuo 2000 iki 2003 metų žemėje informacijos bus daugiau nei per praėjusius 300 000 metų. Vien 1999 m. pasaulinis duomenų fondas pasipildė 1,5 ekzabaito ir pasiekė 12 ekzabaitų (12 x 1018 B), arba 12 milijonų terabaitų. Verta pastebėti, kad vienas terabaitas maždaug atitinka milijone knygų sukauptą informacijos kiekį. Visa tai suskaičiavo Berkeley universiteto Kalifornijoje mokslininkai, neseniai viešai paskelbę savo darbo rezultatus.

   Buvo tirti duomenys, sukaupti spaudiniuose ir magnetinėse ar optinėse atmintinėse, taip pat ir informacija, išspinduliuota radijo ir televizijos siųstuvų. Mokslininkai nustatė, kad popieriuje saugoma vos 0,003 procento visų turimų duomenų. Informacijos diduma yra sukaupta specialiuose skaitmeniniuose duomenų kaupikliuose. Naujesnieji duomenys vis dažniau kaupiami tik skaitmeninėje formoje, todėl, mokslininkų nuomone, mūsų laukia kaupiklių ir naujų duomenų bazių peržiūrėjimo bumas. Duomenų kiekis, naujų techninių galimybių, tokių kaip asmeninis kompiuteris, Internetas ir elektroninis paštas, dėka auga ir privačių vartotojų.

   Psion ruošiasi kitų metų vasarą ar rudenį pradėti pardavinėti kišeninį kompiuterį su įterptu GPRS telefonu. Taigi dabar labai intensyviai besiplečiančioje modernių mobiliųjų telefonų rinkoje atsiras naujas dalyvis. GPRS technologija, kuri bus įdiegta GSM tinkluose jau kitais metais, leis būti nuolat prijungtam prie Interneto daug kartų spartesne už įprastinius modemus prieiga.

   Psion gamina kišeninius kompiuterius jau nuo 1984 m. Kompanijoje yra gerai patikrintų programų arsenalas, leisiantis aprūpinti naująjį kompiuterį – mobilųjį telefoną. Jau yra elektroninio pašto programa, WAP naršyklė, faksų siuntimo programa ir WWW naršyklė. Greta ryšiams skirtų programų dar turima tekstų apdorojimo programa, kalkuliatorius, kalendorius ir adresų knygelė. Naujasis Psion gaminys turės ir spalvinį displėjų, ir klaviatūrą. Duomenis bus galima įvesti ir naudojant klaviatūrą, ir prisilietimui jautrų monitorių.

   Vis labiau artėja tas metas, kai mobiliajam internetiniam ryšiui bus galima naudoti normalaus dydžio monitorius. Ausinuko „Walkman“ išradėja japonų kompanija Sony dar šiais metais ruošiasi pateikti rinkai 1100 JAV dolerių kainuosiančią internetlentę „Airboard“. Joje bus 10 colių įstrižainės skystųjų kristalų monitorius su prisilietimo jutikliais, kurie leis rašyti elektroninius laiškus ar naršyti tinkle. Įstačius A4 popieriaus lapo dydžio „Airboard“ į televizinio tiunerio bazę, internetlentė virs televizoriumi. Norėdami spausdinti tekstą, galėsite įsijungti virtualią klaviatūrą, pasirodysiančią tame pačiame ekrane. Panašius mobiliuosius Interneto terminalus dabar kuria ir kitos kompanijos, tarp jų Microsoft, kompiuterių gamintoja Gateway bei pirmojo nešiojamojo MP3 grotuvo „Rio“ išradėja Diamond Multimedia.

   Kompanija Palm papildė savo nešiojamuosius kompiuterius internetiniu prievadu. „Palm“ kompiuterių savininkai radijo ryšiu gali jungtis prie Interneto per GSM telefono aparatą. Internetinis komplektas „Palm“ vartotojams duoda galimybes naudotis elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ir kitomis internetinėmis paslaugomis, taip pat ir WAP.

   Prie mobiliojo telefono „Palm“ jungiasi per infraraudonąjį portą. Be to, komplekte yra CD-ROM su „Palm OS 3.5“ programine įranga. Ši įranga leis atnaujinti OS 3.5 neturinčių nešiojamųjų kompiuterių platformas, pavyzdžiui, „Palm III“, „Palm IIIx“ ar „Palm V“ platformą, – po to ir jie galės turėti internetinio ryšio galimybes.

   Europos rinkoje internetinis komplektas turėtų pasirodyti lapkričio pabaigoje. Jis kainuos tikriausiai apie 160 litų.