| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. ŽIEMA
turinys

Lietuvos telekomo metai
· Komutavimo ir perdavimo tinklo bei šiais tinklais teikiamų paslaugų plėtrai
· Informacijos ir paslaugų centras
· Duomenų perdavimo tinklo ir šiuo tinklu teikiamų paslaugų plėtra
· Atsisveikinimas su KVARCU
· Klientų aptarnavimo ir atsiskaitymo pagal sąskaitas projektas

Telekomų veikla
· Kas dabar įvyks?
· Tyli bevielė revoliucija
· Galvosūkiai dėl tendencijų
· Pirmosios VoIP mikroschemos kabelinei televizijai
· Pakeiskime kabelius DECT
· Patogus tinklų analizatorius
· Žinutės

3G
· Trečiosios kartos problema
· Žinutės
· Trečiosios kartos mobiliųjų ryšių radijo prieigos
· Mobiliųjų tinklų bumo dienos
· WAP: pažadai ir pavojai
· 3G telpa viename luste

Mobilusis ryšys
· Kosminiai gelbėtojai
· Žinutės
· Rūpesčiai dėl mobiliųjų telefonų

Fima
· „Mirra series 2“ šiuolaikinis garso įrašymo įrenginys

Internetas
· „Informėdžiai“ traukia medžioti
· Žinutės
· Didmeniniai skaičiavimai

Optinis ryšys
· Optinė revoliucija
· Žinutės
· Optiniams tinklams reikia optinių komutatorių
· Paskutinės mylios skaidulinės optikos paslaptis yra paprastumas

Elektronika
· Paprasti plačiajuostės sąsajos blokai
· Dangoraižiai iš silicio
· Fizikai, pakeitę pasaulį
· Audžiamos naujos šynos
· Valstybės remiamas nepriklausomas verslas
· Žinutės
· Inžinierių trūkumas
· Didelių elektrinių saulėlydis
· Anglies fulerenai ir nanovamzdeliai

Duomenu perdavimo tinklo ir šiuo tinklu teikiamų paslaugų plėtra

   2000 duomenų perdavimo metus galima pavadinti pasiruošimo didžiosioms permainoms metais. Kodėl tik pasiruošimo? Juk permainos jau vyko visus metus, ir jos visų pirma reiškė posūkį naujausių technologijų link, kurios įgalins Lietuvos telekomą teikti paslaugas, ekvivalentiškas toms, kurias teikia modernūs operatoriai visame pasaulyje. Plačiajuostė prieiga (Broadband Access) taps pamatu greitam Internetui, spartesniam vietinių kompiuterinių tinklų sujungimui ir daugeliui kitų naujų, naudingų ir madingų paslaugų. Per 2000 metus buvo atrinktos ir išbandytos techninės sistemos, kurios bus naujų paslaugų kūrimo ir pristatymo įrankiais. Tačiau vartotojai visa tai gaus ir įvertins tik 2001 metais. Todėl galiu tvirtinti, kad tikros permainos vyks dar ateityje. Šiuo metu yra bandomi du plačiajuostės prieigos būdai: ADSL (Asymmetric Digital Subscriber Line) ir FTTH (Fiber To The Home).

   ADSL leidžia standartine telefono linija perduoti iki 8 Mb/s greičiu signalą nuo tinklo vartotojui ir iki 800 kb/s – nuo vartotojo tinklui, naudojant didesnių dažnių juostą, negu naudojama standartinė 0,3-3,4 kHz balsui perduoti. Didžiausia pasiekiama sparta priklauso nuo linijos ilgio, kuri gali būti iki 5 km, laidų kokybės, taip pat nuo naudojamo kodavimo standarto. Kol kas dauguma paslaugų tiekėjų apsiriboja greičiais iki 1Mb/s, bet jei atsirastų poreikis, tas greitis lengvai gali būti padidinamas tiesiog perkonfigūruojant ADSL linijinę ir galinę įrangą. ADSL yra pakankamai universali prieigos technologija. Ji naudoja ATM paslaugų kokybės (Quality of Service) techniką, todėl gali būti taikoma teikiant labai įvairias paslaugas, įskaitant ir realaus laiko taikymus. Patogu yra tai, jog per tą pačią liniją ir visiškai taip pat, kaip ir anksčiau, yra teikiamas įprastinis telefono ryšys. Šiuo metu vienoje iš Vilniaus telefono stočių bandoma ADSL įranga. Pasibaigus bandymams paslaugos bus pristatytos rinkai. Toliau bus stengiamasi, kad jos aprėptų platesnes teritorijas.

   FTTH pavadinimas apibrėžia daugiau tinklo topologijos idėją, o ne technologiją. Pagal ją pastatai šviesolaidiniu kabeliu sujungiami su operatoriaus ryšio mazgais. Duomenis ar balsą nešantis informacijos srautas ateina šviesolaidžiu, kurio pralaida gali siekti dešimtis gigabitų per sekundę. Lietuvos telekomo pasirinktoje technologijoje naudojami IP paketai – 1 Gb/s Ethernet ryšiui nuo pastato iki artimiausio mazgo. Priklausomai nuo to, kiek pastate yra vartotojų, jame gali būti įrengtas mažiau ar daugiau sudėtingas abonentinis įrenginys, galintis teikti įvairių greičių (1-1000 Mb/s) Interneto ar vietinių kompiuterinių tinklų sujungimo paslaugą. Tarp pirmųjų klientų, kurie bandys šias technologijas, yra Interneto paslaugų teikėjai, stambios įmonės ir valstybės organizacijos. 2001 metais planuojama pradėti teikti šias paslaugas didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

   Dėl didelio dėmesio naujoms technologijoms neliko nuošalyje jau išbandytos ankstesnės paslaugos ir senos technologijos – „Frame Relay“ (FR) ir Skaitmeninės skirtinės linijos (SSL). „Frame Relay“ nacionalinis tinklas atnaujintas įdiegiant ATM, todėl dabar kartu jis tapo universaliu tarpmiestiniu nešėju ir kitoms duomenų perdavimo paslaugoms. SSL prieigos tinklas buvo plečiamas siekiant toliau gerinti paslaugų teikimo aprėptį. Šiuo metu jame yra jau daugiau kaip 120 mazgų visuose Lietuvos rajonuose. Kartu įvykdyti ir kokybiniai pakeitimai: esant naujam valdymo centrui, bus galima automatiškai maršrutizuoti duomenų srautus aplink hipotetinę gedimo vietą, kas leis pasiekti labai aukštus paslaugų kokybinius rodiklius. SSL tinkle teikiamos savos paslaugos nuo pat jo atsiradimo: vietinės ir tarpmiestinės skirtinės linijos, kartu jis naudojamas kaip prieigos tinklas FR, X.25 ir Internetui.

   Interneto paslaugų vystymas yra viena iš prioritetinių Lietuvos telekomo veiklos sričių. Pats gi Internetas jau seniai peržengė grynai technologinių apybrėžų ribas ir tapo neatsiejama kiekvieną dieną vis didesnę svarbą turinčia visuomenės gyvenimo dalimi. Keli skaičiai apie Lietuvos telekomo pastangas ir investicijas į Interneto įrangą ir paslaugas:

  • tarptautinio Interneto sujungimo greitis 2000 m. lapkritį pasiekė 50 Mb/s;
  • vienu metu Internetu komutuojamomis linijomis gali naudotis per 2200 klientų;
  • visoje Lietuvoje galioja vieningi prisijungimo numeriai („Atviras takas“, „Mano takas“);
  • nemokamomis elektroninio pašto paslaugomis naudojasi per 50 000 klientų, kurie gali rinktis, kaip pasiekti paštą – naršykle ar pašto kliento programa;
  • tarp lankytojų populiari Tako svetainė, o ypač specialūs projektai olimpiadai Sidnėjuje, krepšiniui, ir pan.

   Pasaulis vis sparčiau žengia į laikotarpį, kai visos technologijos, kurias savo tinkluose naudoja paslaugų teikėjai, vartotojui darosi mažiau ir mažiau svarbios. Kita vertus naujos technologijos suteikia nebūtas anksčiau galimybes paslaugų įvairovei, paslaugų, kurios bus teikiamos naujomis integruotomis, galingomis ir labai universaliomis sistemomis. Telekomų kalba, šios sistemos vadinamos „Naujosios kartos tinklu“ (Next Generation Network) ir jos vienodai sėkmingai galės perduoti balsą, duomenis, vaizdą tiek individualiam vartotojui namuose, tiek verslo klientui visomis ryšių terpėmis – vario linijomis, radijo šviesolaidžiais ir palydoviniu ryšiu. Lietuvos telekomas 2000 m. Naujosios kartos tinklo projekte įvertino daugumos pagrindinių tiekėjų įrangą ir 2001 metais planuoja pirmąją bandomąją instaliaciją. Ateitis prasideda jau šiandien!


El. p.: info@elektronika.lt