Nuo to laiko, kai buvo įveikta 1 GHz riba, kuriai pasiekti kompanijai prireikė 28 metų, praėjo mažiau kaip devyni mėnesiai, o Intel jau pademonstravo savo naująją Pentium 4 procesorių šeimą, pasižyminčią fantastišku 2 GHz takto dažniu ir viename luste turinčią po 42 milijonus tranzistorių (Pentium III luste buvo 28 mln. tranzistorių).

   Analitikai mano, kad 2 GHz procesoriai bus pradėti realizuoti tik kitų metų viduryje. Spalio mėnesį Intel pradėjo tiekti pirmuosius 1,4 GHz spartos Pentium 4 procesorius.

   GHz procesoriai pasirodys tuomet, kai Intel nuo 0,18 µm technologijos, kuri buvo naudojama gaminant pirmuosius Pentium 4, pereis prie 0,13 µm technologijos.

   Iki šiol neaišku, kaip į Intel iššūkį sureaguos AMD. Vienas iš AMD inžinierių pareiškė, kad jo kompanija ir toliau prilygs Intel rezultatams, o gal net pranoks kai tik bus paleista naujoji 12 colių plokšteles naudojanti gamykla Drezdene. Ši gamykla, kurioje bus įdiegtos tos pačios šiuolaikinės 0,18 ir 0,13 µm technologijos, naudojamos Intel, derinant jas su AMD, sukurtu vario takelių sukūrimo būdu, leis tiek padidinti procesorių spartą, jog ji bus didesnė nei bet kurių Intel masiškai gaminamų procesorių sparta.

   Savo ruožtu Intel specialistai yra tikri, jog dabar jie neleis AMD susigrąžinti lyderio pozicijų lenktynėse dėl procesorių spartos. „Pentium 4 bus pati sparčiausia asmeninių kompiuterių platforma pasaulyje“, – sako Intel architektūros grupės vadovas Albertas Yu.

   Procesoriuje yra įdiegta nauja „Netburst“ technologija, dalijanti skaičiavimo procesą į mažesnes instrukcijų sekas, leidžiančias kompiuteriui jas greičiau įvykdyti. Be to, sistemos magistralė veiks 400 MHz sparta, užtikrinsiančia 3 gigabaitų per sekundę dydžio pralaidą.

   Silicio lustų gamintojai, kuriantys dideles mikroschemas, mokosi iš ūkininkų. Prancūzų mokslininkai sukūrė „mikroplūgą“, galintį išarti vos kelių nanometrų pločio vagas, besitęsiančias per visą lusto paviršių. Tokie plūgai gali būti naudojami gaminant aukštos kokybės šviesos poliarizatorius, difrakcines gardeles ar didelio tankio atmintines, kurios bus talpesnės ir pigesnės už šiandien gaminamas.

   Paprastai integrinių grandynų schema yra išėsdinama silicio paviršiuje naudojant optinės litografijos šablonus. Bet kai lusto plotas yra didelis, šis metodas darosi labai brangus, nes prireikia didelių šablonų ir specialių optinių įrenginių, galinčių tolygiai sufokusuoti šviesą dideliame plote.

   Jau keletą metų mokslininkai įrašo lustų paviršiuose mažas detales pasitelkdami tam atominės jėgos mikroskopų adatų galiukus. Bet ši technologija yra per lėta ir per daug brangi, kai tenka lusto paviršiuje atkartoti didesnius piešinius. Ko labai reikėjo, tai paprasto būdo, kaip lygiagrečiai įrašyti daug tokios pat formos detalių. Tada Chen Yongas ir jo kolegos iš Bagneux mikrostruktūrų laboratorijos, Prancūzijoje, ir prisiminė plūgą.

   Chenas surinko į vieną darinį kelis tuzinus mikroplūgų, kurių „noragai“ buvo vos 30 nm storio. Po to jis padengė silicio plokštelės paviršių apsaugine rezisto plėvele ir „pervažiavo“ per ją su mikroplūgais. Vagučių apačioje atsivėrė silicio paviršius, kurį dabar buvo galima padengti kobalto sluoksniu. Šitaip buvo sukurta daug apie 50 nm storio vielyčių, kurios labai mažai viena nuo kitos buvo nutolusios. Šitokį vielyčių raštą galima naudoti kaip difrakcinę gardelę ar poliarizatorių. Įrėždamas rezistą du kartus – taip sukurdamas du vienas kitam statmenus vagų ruožus – Chenas gali sukurti iš nanometrinių kobalto taškelių sudarytą darinį, kurį, pavyzdžiui, bus galima naudoti didelio tankio magnetinėse atmintinėse.

   Dvi amerikiečių kompanijos pademonstravo naujų skaitmeninių kamerų, galinčių užregistruoti raiškesnius vaizdus nei standartiniu fotoaparatu, prototipus. Bėda tik, jog vaizdams saugoti reikalingos atminties kaina bus labai didelė. Kiekviename 35 mm pločio fotojuostelės kadre yra milijardai sidabro halidų kristaliukų, kurių cheminės savybės pakinta atsivėrus kameros užraktui ir juos apšvietus. Skaitmeninėje kameroje vaizdai registruojami panaudojant sensorius, verčiančius šviesą skaitmeniniais signalais, kurie po to įrašomi atminties įrenginyje. Geriausi šiandieniniai vaizdo sensoriai turi 3-4 mln. vaizdo elementų – pikselių. Net ir tokios skyros vaizdai, juos gerokai išdidinus, atrodo grūdėti. Todėl kompanija Kodak sukūrė naują, iš indžio ir alavo oksido pagamintą CCD (Charge Coupled Device – surištojo krūvio prietaisas) sensorių. Jame atskiri detektoriai yra tokie maži, kad juos galima supakuoti į 4096x4096 dydžio matricą – taigi vaizdo elementų bus daugiau kaip 16 milijonų. Alternatyvų ir potencialiai pigesnį sensorių (panašaus elementų skaičiaus) sukūrė Kalifornijos kompanija Foveon. Ji pasinaudojo ne CCD, o CMOS technologija, kuri yra naudojama standartinių integrinių grandynų gamyboje. Foveon sensoriuje atstumas tarp atskirų komponentų yra 180 nm – dukart mažesnis nei anksčiau. Pirmieji Kodak ir Foveon gaminiai, kurie bus skiriami fotografams-profesionalams, pasirodys prekyboje po pusantrų metų. Tačiau kiekvienam vaizdui įrašyti prireiks 50 megabaitų talpos atmintinės, kainuojančios apie 100 dolerių. 35 mm pločio fotojuostelėje galima užregistruoti 36 kadrus, ir šito kaina yra nepalyginamai mažesnė.

   Kompaniją Xerox kamuoja ekonominė krizė: per trečiąjį ketvirtį ji patyrė 167 mln. dolerių nuostolių, o pardavimai sumažėjo 4 procentais ir sudarė 4,46 mlrd. dolerių.

   Šią krizę yra stengiamasi įveikti parduodant gamybos pajėgumus ir mažinant personalo skaičių. Tai liečia ir legendinį Alto tyrimų centrą (PARC), kadaise sukūrusį grafinį interfeisą, pirmąkart panaudotą Apple asmeniniuose kompiuteriuose. Tame centre dienos šviesą išvydo ir lazeriniai spausdintuvai. Xerox niekuomet nepavyko iš tiesų pelningai pasinaudoti šiais išradimais, todėl dabar ji ieško, kas norėtų investuoti savo pinigus ir pasinaudoti centre kuriamomis naujovėmis.

   Parduodama ir Xerox gamykla Kinijoje, kuri buvo įkurta kartu su japonų Fuji. Taip pat ieškomi investuotojai rašalinių spausdintuvų veiklai. Firmos vadovybė nesitiki, kad krizę pavyks įveikti dar šiemet. Laukiama, jog nuostoliai sieks 1 mlrd., bet jeigu būtų parduotas 4 mlrd. vertės turtas ir atleisti 5000 darbuotojų, su sunkumais pavyktų susidoroti.

   Naudojant naują kompaktinių plokštelių įrašymo ir nuskaitymo technologiją, viename CD MP3 formate galima įrašyti iki 500 muzikos kūrinių. TDK iš Japonijos ir Calimetrics iš Kalifornijos sako, kad jų technologija leis saugoti plokštelėje iki 2 gigabaitų duomenų. Anksčiau buvo planuojama padidinti CD įrašų talpą pasitelkiant naują brangią optiką ir mažesnes duomenų „duobutes“ – mažyčius tarpelius, įbrėžiamus lazerio pluošteliu disko paviršiuje, įrašant skaitmenis 0 ir 1. Calimetrics nutarė kompaktinėse plokštelėse sugrūsti daugiau duomenų, įrašinėdama jose aštuonių skirtingų gylių duobutes, – grotuvas mato jas kaip aštuonis skirtingus pilkos spalvos atspalvius.

   Pasirodė miniatiūrinis melo detektorius, kurį galima įmontuoti į mobilųjį telefoną ar netgi į televizorių. Korėjos kompanijos 911 Computer sukurtas „Handy Truster“ naudoja tradicinių poligrafų naudojamą balso analizę ir nustato, kada asmuo meluoja (specialiai). Trusterio ekrane yra obuolio paveiksliukas – kai tik programa aptinka netiesą, nuo to obuolio atkandamas kąsnis. Šį prietaisą galima išbandyti, pavyzdžiui, norint sužinoti, ar „jūsų brangusis“ iš tiesų negrįžta namo tik todėl, kad yra užverstas darbais savo įstaigoje.
http://911.co.kr/truster

   Sony dabar kuria savo pirmąjį nešiojamąjį kompiuterį su kompanijos Transmeta sukurtu procesoriumi Crusoe. Naujajame „CiVN PictureBook“ bus 5,5 valandos veikiantis akumuliatorius – daug ilgaamžiškesnis nei paprastai. Kompiuteris turės 600 MHz spartos TM5600 Crusoe procesorių, 128 megabaitų SDRAM, 8,9 colio monitorių ir vaizdo kamerą. NEC ir Fujitsu Japonijoje jau yra sukūrusios kompiuterius su Crusoe procesoriais, bet tik Sony kompiuterius yra numatyta eksportuoti iš Japonijos.