| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. ŽIEMA
turinys

Lietuvos telekomo metai
· Komutavimo ir perdavimo tinklo bei šiais tinklais teikiamų paslaugų plėtrai
· Informacijos ir paslaugų centras
· Duomenų perdavimo tinklo ir šiuo tinklu teikiamų paslaugų plėtra
· Atsisveikinimas su KVARCU
· Klientų aptarnavimo ir atsiskaitymo pagal sąskaitas projektas

Telekomų veikla
· Kas dabar įvyks?
· Tyli bevielė revoliucija
· Galvosūkiai dėl tendencijų
· Pirmosios VoIP mikroschemos kabelinei televizijai
· Pakeiskime kabelius DECT
· Patogus tinklų analizatorius
· Žinutės

3G
· Trečiosios kartos problema
· Žinutės
· Trečiosios kartos mobiliųjų ryšių radijo prieigos
· Mobiliųjų tinklų bumo dienos
· WAP: pažadai ir pavojai
· 3G telpa viename luste

Mobilusis ryšys
· Kosminiai gelbėtojai
· Žinutės
· Rūpesčiai dėl mobiliųjų telefonų

Fima
· „Mirra series 2“ šiuolaikinis garso įrašymo įrenginys

Internetas
· „Informėdžiai“ traukia medžioti
· Žinutės
· Didmeniniai skaičiavimai

Optinis ryšys
· Optinė revoliucija
· Žinutės
· Optiniams tinklams reikia optinių komutatorių
· Paskutinės mylios skaidulinės optikos paslaptis yra paprastumas

Elektronika
· Paprasti plačiajuostės sąsajos blokai
· Dangoraižiai iš silicio
· Fizikai, pakeitę pasaulį
· Audžiamos naujos šynos
· Valstybės remiamas nepriklausomas verslas
· Žinutės
· Inžinierių trūkumas
· Didelių elektrinių saulėlydis
· Anglies fulerenai ir nanovamzdeliai

Inžinierių trūkumas

   Europos elektronikos forume 2000 pranešėjų vienas po kito pabrėždavo, kokios potencialiai milžiniškos yra ryšių rinkos, ir tuo pat metu įspėdavo, kad mūsų laukia inžinierių, galinčių aptarnauti šias rinkas, trūkumas.

   Kompanijos STMicroelectronics prezidentas Pasquale Pistorio pasakė, kad ryšio linijų įrangai dabar tenka apie 20 proc. visos pasaulinės puslaidininkinių prietaisų rinkos, o pačią ST gamybos apimtį sudaro netgi 52 proc. Kasmet mobiliojo telefono ryšio abonentų skaičius padidėja 30 proc.; 2004 m. tokių abonentų bus 1,5 mlrd., kai tuo tarpu abonentinių linijų namuose skaičius tais pat metais bus 230 milijonų.

   LSI Logic prezidentas Wilfas Corriganas pateikė panašų vaizdą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad mobiliojo ryšio abonentų skaičius 2005 m. viršys 1,2 milijardo ir kad 2003 m. plačiajuosčio ryšio abonentų skaičius bus 48 mln., o optinių komponentų rinka iki 2003 m. išaugs keturis kartus ir pasieks 23 mlrd. dolerių.

   „Dabar visą augimą skatina ne asmeninis kompiuteris, o telekomunikacinės sistemos, sutalpintos silicio mikroschemose“, – pasakė Corriganas.

   Šios varomosios jėgos yra tokios galingos, kad puslaidininkių pramonės gamybos apimtys šiais ir kitais metais, anot Corrigano, išaugs po 30 procentų. Iš to išeitų, jog šios apimtys 2003 m. sudarys 300 mlrd. dolerių, o 2010 m. – 600 mlrd. dolerių.

   „Dabar pramonės varomoji jėga jau nebe mikroprocesoriai ar DRAM atmintinės, o gaminiai telekomunikacijoms“.

Interneto įtaka
   „Internetas sąlygojo įsidėmėtiną pirminį ir antrinį efektą. Prieš dvylika metų niekas nebuvo girdėjęs kalbant apie Cisco – dabar ši firma varžosi su General Motors dėl to, kuri iš jų labiausiai pasaulyje vertinama kompanija“,– pasakė Corriganas.

   Europa jau pirmauja bevielio ryšio srityje, o greitai turėtų tapti ir pirmoji fiksuotojo ryšio srityje.

   „Interneto vartotojų skaičius Europoje kitais metais viršys vartotojų skaičių Amerikoje, o bevielio ryšio srityje Europa seniai lenkia JAV“.

   Lucent Microelectronics vadovas Johnas Dicksonas šiandieninę situaciją pavadino „be galo sėkmingu pramonei laikotarpiu. Šeši iš dešimties sparčiausiai pagal gamybos apimtį besiplečiančių taikymų vienaip ar kitaip susiję su telekomunikacijomis. Broadcom ir Globespan yra sparčiausiai besivystančios puslaidininkių pramonės kompanijos, kokios yra kada nors buvusios.“

   Jis pridūrė:
   „Pastaruosius 40 metų mes gyvenome valdomi Moore dėsnio, dėl ko mums pavydėjo kitos pramonės sritys, tačiau dabar optinių prietaisų augimo kreivė kyla aukštyn dvigubai sparčiau nei Moore dėsnis.“

   Dicksono įvertinimu, dabartinė optinių prietaisų rinka sudaro 30 mlrd. dolerių, o 2025 m. ji išaugs iki 770 milijardų.

   Norėdamos išsilaikyti konkurencinėje kovoje, šioje srityje dirbančios kompanijos privalo sukaupti milžinišką intelektinį potencialą. Dicksonas prognozuoja, kad čia galime sulaukti vis didesnių naujai įsikūrusių mažų firmų pirkimo kainų ir vis dažnėjančių kompanijų susiliejimo faktų. Šiemet išleisti tam tikslui 36 mlrd. dolerių tėra pradžia. Jis perspėjo didžiąsias kompanijas dėl to, kad rizikos kapitalistai vien per 2000 m. antrąjį ketvirtį į firmas, kuriančias integrinius grandynus tinklų ir telekomunikacijų įrangai, investavo 1,87 mlrd. dolerių.

   „Žmonės ten dirba po septynias dienas per savaitę, po aštuoniolika valandų kasdien. Dėl to tos firmos sudaro nemažą konkurenciją didžiosioms kompanijoms, kuriose panašios darbo moralės nėra“, – sakė Dicksonas. „Allentowne (kur yra įsikūrusi Lucent centrinė būstinė) mus dabar supa nuo 20 iki 30 naujų firmų, kurios įkurtos tik tam, kad persiviliotų mūsų žmones. Kaip mes galime pasiūlyti žmonėms panašią motyvaciją, kokią siūlo naujai įkurta įmonė?“

   Jis pridūrė, jog Lucent Ventures, rizikos kapitalo fondas, vertinamas 250 mln. dolerių, kasmet išnagrinėja po 1000 verslo planų, kurie visi yra iš komunikacijų srities.

Vienpirščių gentis gausėja
   Mobiliojo duomenų perdavimo srityje pirmauja Japonija. Ten ši paslauga paplito tiek, kad, anot Sony viceprezidento Tsugio Makimoto, galima kalbėti apie naujos žmonių padermės – vienpirščių atsiradimą šioje šalyje. Pats Makimoto neseniai žengė neįprastą japonų tarnautojui žingsnį – jis pakeitė kompaniją, kurioje dirba. Iki rugsėjo pabaigos jis buvo Hitachi technikos direktorius, o prieš tai šios kompanijos puslaidininkių skyriaus prezidentas.

   Vienpirščių pavadinimas kilęs iš to, jog DoCoMo bevielio duomenų ryšio paslauga I-moda telefone yra valdoma vienu pirštu. Duomenų paslaugos DoCoMo tinkle yra tokios populiarios, kad kasdien naujų abonentų skaičius padidėja nuo 40 iki 50 tūkstančių. Kovo mėnesį abonentų buvo 5 mln., rugpjūčio – 10 mln., o lapkritį turėtų būti jau 17 milijonų. Daugiausiai tai yra jauni žmonės.

   „Jaunosios kartos perkamoji galia yra didesnė nei senesniųjų kartų – jie turi mažiau, bet išleidžia daugiau“, – sakė Makimoto.

   DoCoMo patirtis yra geras ženklas Europos mobiliojo ryšio operatoriams, kurie po santykinio WAP paslaugos fiasko labai sunerimę dėl GPRS ir 3G paslaugų ateities.

   Robinas Saxby, ARM valdybos pirmininkas ir prezidentas, pranašauja skaitmeninių gaminių rinkos sprogimą.

   „Per 2004 m. bus parduota 4,25 mlrd. vienetų skaitmeninių prietaisų. Tai labai įtempta darbo sritis, kurioje atsiranda vis nauji ir nauji sprendimai. 2050 m. visų žmonių kūnuose bus įsiūta bent po 20 ARM pagamintų lustų.“

Trūksta smegenų
   Bet augančios paklausos sužadintas optimizmas buvo lydimas nerimo dėl gresiančio protų, galinčių atlikti visą šį darbą, trūkumo.

   „Pasaulyje dabar labiausiai trūksta kompetentiškų inžinierių“, – pasakė Saxby iš ARM.

   „Susidomėjimas inžinerijos studijomis mažėja lygiagrečiai mūsų plėtrai ir mūsų poreikių darbo jėgos augimui“, – pritarė Dicksonas iš Lucent.

   „Šiandien pramonė ne tik kad pergyvena ribotos žmogiškųjų resursų pasiūlos periodą, bet tam tikri stebėtojai mano, kad ateityje jos augimas sulėtės būtent dėl to, kad ims trūkti išsilavinusio ir kompetentingo personalo“, – sakė Pistorio iš ST.

   Dicksonas citavo Amerikos Darbo jėgos komisiją, užregistravusią, kad tarp 1986 ir 1989 m. inžinerinių specialybių studentų skaičius sumažėjo 19 procentų, o elektronikos studentų skaičius sumažėjo net 44 proc. Jis taip pat pacitavo JAV Švietimo departamento statistiką, pasak kurios, tarp 1990 ir 1996 m. elektronikos specialybės studentų skaičius sumažėjo 22 procentais.

   Pistorio nupiešė kiek viltingesnį scenarijų Europai, nei Dicksonas JAV.

   „Nors šiandien Europoje inžinierių paklausa viršija pasiūlą, esu įsitikinęs, kad išvystyta europinė infrastruktūra su bendrojo lavinimo mokyklomis, universitetais ir moksliniais institutais bus svarus mūsų žemyno pranašumas konkurencinėje kovoje.“

   Pistorio papasakojo apie svarbų resursą – Etnos slėnį Katanijoje, Italijoje, kur inžinerijos fakultete mokosi 1300 studentų.

   „Šiandien tokio pat produktyvumo ir žinių lygio inžinierius Katanijoje kainuoja 30 proc. mažiau nei Milane, 50 proc. mažiau nei daugumoje Europos šalių ir tik trečdalį to, kas yra mokama Silicio Slėnio inžinieriams.“

   Jis pridūrė, kad dar nepakankamai išnaudojamos galimybės, kurias šiuo požiūriu siūlo Rytų Europos šalys.

Idealūs inžinieriai yra brangūs
   Šia tema pasisakę kompanijų personalo vadybininkai tvirtino, kad kaskart laikraščiuose pranešus straipsnius, aprašančius inžinierių trūkumą, jie susilaukia gausybę laiškų iš 40-50 metų amžiaus inžinierių, kuriems darbą rasti yra labai sunku. Šefai prisipažino, kad jie labiau pageidautų susilaukti jaunesnių inžinierių, turinčių kelių metų patirtį ir galinčių neribotai keliauti bei būti pasiruošusiems dirbti neįprastas, dažniausiai neįprastai ilgas darbo valandas.

   Aprašytąjį idealų inžinierių šiandien rasti yra labai sunku, todėl pradėta ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, perkvalifikuoti vyresnius inžinierius ir derintis prie jų specifinių reikalavimų. Be to, kompanijos yra pasiruošusios kurti savo konstruktorių biurus Brazilijoje, Indijoje, Kinijoje ir Rusijoje, kur galėtų samdyti visų amžiaus grupių inžinierius.

   Be to, buvo pabrėžta, jog tuomet, kai Texas Instrumens neseniai pirko keletą mažesnių firmų, kiekvienas toje firmoje dirbantis inžinierius buvo įvertintas vienu milijonu dolerių. Taigi, labai tikėtina, kad greitai bus naudinga kviesti darbui ir vyresnio amžiaus specialistus.

   Būtų pats didžiausias kuriozas, jeigu pats intensyviausias istorijoje vienos pramonės srities plėtimasis būtų sustabdytas dėl darbo jėgos trūkumo.


El. p.: info@elektronika.lt