Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose Europos kompanijose vyravo idėja, jog geriausia pasiekti pažangą aukštųjų technologijų srityje remiantis bendranacionalinėmis programomis. Dabar jos stengiasi skatinti verslininkystę bei naujų firmų kūrimą.
Pasak švedų mikroelektronikos instituto Acreo paskelbto dokumento, keletas didžiausių pasaulyje internetinių konsultantų ir programinės įrangos kūrimo firmų yra įsikūrę Švedijoje. Jauni aukšto lygio technologijų ėmęsi verslininkai paskatino kitus, dėl to vis daugėja naujų firmų. Pats Acreo iš valstybės gavo 60 mln. dolerių dydžio paramą Socware projektui, skirtam sistemos viename silicio kristale sukūrimui.
Šių metų vasarą į projekto konsorciumą greta nemažo firmų, universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų būrio įsijungė dar vienas svarbus narys: Silicio Slėnyje prieš 15 metų įsikūrusi firma Atmel, įkurta flash atmintinių išradėjo George Pelegros. Pelegros yra tipiškas Silicio Slėnio technikas tapęs tūzu, technologijos išradėjas tapęs milijardieriumi. Tokių žmonių Europoje nėra daug. Bet jie gali atsirasti.
Jeigu norite pamatyti, kur link eina Europa, pažvelkite į Skandinaviją. Anksčiau apsigynę disertacijas Stokholmo inžinieriai traukdavo į Ericsson ar Nokia laboratorijas. Dabar jie kuria savo įmones, pasirašo sutartis su šiais telekomo milžinais, o po to susiranda paskolą, neseniai buvo rašoma žurnale Business Week. Socware tikisi paspartinti šį procesą.
Konsorciumo reklaminiame buklete sakoma: Socware Design Cluster suves naujai įsikūrusias firmas su rizikos kapitalo kompanijomis ir šitaip paspartins informacinių technologijų komercializavimą.
Europoje daugiausia naujų firmų atsiranda dviejuose regionuose: Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijoje. Daugiau kaip pusė visų žemyno konstruktorių biurų yra šiose šalyse. Tarp reikšmingesnių naujų Švedijos įmonių rasime Switchcore, gaminančią didelės spartos komutatorius, ir NetInsight, besispecializuojančią tinklų įrangoje, o Anglijoje pagarsėjo pasaulinio garso pasiekusi mikroprocesorių firma ARM ir xDSL žinovai iš firmos Virata.
Kaip ten bebūtų, dabar intensyviu verslu gali pasigirti ne vien Kalifornijos Silicio Slėnis. Dar teks šiek tiek palaukti, kol praturtėję verslininkai ims investuoti savo kapitalą į kitų naujokų įmones ir atsiras tokia pažangą palaikanti grįžtamojo ryšio sistema, kokia įsigalėjo Silicio Slėnyje, bet pirmieji to ženklai jau matyti ir Europoje.
300 milijonierių
Pasak rizikos kapitalistu tapusio britų verslininko Hermano Hauserio (Acorn Computers firmos, nuo kurios vėliau atskilo ir ARM, ir Virata, įkūrėjo), ARM sėkmės dėka Kembridžo (Anglija) apylinkėse atsirado 200 milijonierių (skaičiuojant svarais sterlingų), o Virata sėkmė pagimdė dar 100 milijonierių. Visa tai sutelkia galingus resursus protingų ir gerai žinančių savo veiklos motyvus asmenų rankose. Teigiama yra tai, kad ši liaudis paprasčiausiai nesusikiš pinigų į kišenę ir po to neiššvaistys jų kokiame nors prabangiame kurorte.
Anot ARM šefo Robino Saxby, kas penktas firmos darbuotojas yra milijonierius (vėlgi, skaičiuojant turtą svarais), o iš visų milijonierių tik vienas paliko firmą ir tai tik dėl to, kad panoro gyventi užsienyje.
Čia Anglija, sako Saxby. Mes tai darome ne vien dėl pinigų.
Žmonės nori tęsti veiklą
Jis sako, jog žmonės renkasi tolesnį darbą ARM todėl, kad darbas yra įdomus, galima džiaugtis galimybe dirbti su labai protingais kolegomis ir matant, kaip ARM mikroprocesoriai atsiranda pačiuose įvairiausiuose skaitmeniniuose prietaisuose (juos galima aptikti dviejuose iš trijų mobiliųjų telefono aparatų), jausti pasitenkinimą bei intelektualų iššūkį, verčiantį nuolat ieškoti naujų sprendimų.
Taigi, atrodo, jog ARM milijonieriai nepalieka žaidimo, ir todėl yra tikimybė, jog bent dalis jų panorės investuoti savo pinigus ne į įprastines akcijas, bet į tai, kas jiems pasirodys labiau perspektyvu. Jei naujieji Europos technologijų verslininkai ims pakartotinai investuoti savo turtus į naujas firmas, panašiai kaip tai daro Amerikos rizikos kapitalistai, arba angelai , tuomet Europoje susikurs visiškai naujas kultūrinis sluoksnis.
JAV angelų investicijos keturiskart yra didesnės negu rizikos kapitalo kompanijų investicijos, sako Hauseris. Grupė angelų finansuoja naujas firmas pačioje pradinėje fazėje, šitaip padėdami rizikos kapitalistams, kurie neleidžia sau išleisti ką tik iškeptai įmonei 100 tūkst. dolerių, o po to porą metų laukti, kol pasirodys pirmieji rezultatai. Rizikos kapitalistai neturi tam reikalingų savybių. Tai angelų tinklo darbas. Bet negalima turėti tokio tinklo, jei neatsiras pakankamai turtingų žmonių, kurie vieną gražią dieną pasakys: Dalį savo pinigų aš investuosiu į pradedančias verslą firmas. Noriu padėti tiems vaikinams, nes buvau panašioje situacijoje, kaip jie dabar.
Būtent šitaip per pastaruosius 40 metų augo ir vystėsi Silicio Slėnis. Patyrusių, kvalifikuotų, o ypač turtingų investuotojų bazės buvimas yra neįkainojamas.
Įsakius negalima sukurti
Daugelis to taip ir nesuprato, ir todėl labai pralošė. Daug šalių bandė kopijuoti fantastišką Silicio Slėnio pažangą. Pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos vadovas Chruščiovas septintajame dešimtmetyje apie 40 km nuo Maskvos pastatė Zelenogrado miestą. Mieste jis įkurdino beveik 10 tūkstančių mokslininkų su laipsniais, bet tie taip ir nesukūrė jokių naujovių.
Chruščiovas ir kiti mėgdžiotojai įrodė, kad tokios kultūros negali sudaiginti aukštesniųjų įsakymai. Ji suveša tik laisvėje, kurioje technikos anarchistai gali sekti tik savo beprotiškas idėjas. Bet tam, kad jie tą galėtų daryti, reikia tam tikrų nuolaidų anarchistus supančiai visuomenei, ir būtent Silicio Slėnio modelis yra to pavyzdys. Slėnyje finansininkai, kompanijų vadovai ir tie anarchistai kartu verda tame pačiame katile, iš kurio vėliau atsiranda ir firmos, ir turtai.
Anot rizikos kapitalisto Johno Doerro, Silicio Slėnis yra didžiausia pasaulio istorijoje teisėtu būdu sukaupto turto sankaupa. Vietoj neįtikėtino išlaidavimo, kuris atsiranda, kai vyriausybės remiami technokratai ima spręsti, kokius tyrimus verta tęsti, kuriuos ne, kaip Chruščiovo Zelenograde, kur rusai vargo kurdami itin miniatiūrines radijo lempas dar dešimtį metų po to, kai buvo išrastas tranzistorius, čia yra laisvi žmonės, kurie nutaria, kur jie investuos savo pinigus, kaip jie pakeis egzistuojančias technologijas, ir kokioje firmoje jie dirbs.
Sėkmingas bendras darbas
Silicio Slėnyje pasireiškė bendras kapitalistų, technikų ir profesionalių vadovų laisvos rinkos sąlygomis priimamų sprendimų efektas, nepalyginamai pranašesnis negu vyriausybių remiami mokslininkų darbo rezultatai. Kita vertus, dabar technikai supranta, kad jie negali patys visko padaryti. Savo vizijas ir puikias idėjas turintys technikai, kuriems trūksta patyrimo verslo veikloje, dabar žino, jog jų sėkmės šansai bus žymiai didesni, jei jie pradės dirbti kartu su kuo nors turinčiu patirties. Ir Europos verslininkai, kurie anksčiau paniškai bijojo investuoti savo pinigus į pradedančias veiklą firmas, besiremiančias kokio nors laukinio techniko idėja, šiandien mato, kaip iš jų tarpo atsiranda šimtai milijonierių. Kai visa tai taps norma, tokia praktika greitai paplis Europoje.
Vyriausybės parama
Europoje visų problemų vien kapitalistai ir technikai neišspręs. Jie turi aktyviai bendradarbiauti su vyriausybėmis, kurios Europoje gali labai apkartinti naujai įsikūrusių firmų gyvenimą. Didžiausia problema čia yra ta, kad leistinas didžiausias neapmokestinamas pelnas. Taip pat dažnai yra ribojamas maksimalus firmos akcininkų skaičius. Pavyzdžiui, Anglijoje firmos akcininkais gali būti ne daugiau kaip 15 žmonių.
Rizikos kapitalistai gali pamatyti, kad jų uždarbis yra praryjamas didelių pelno mokesčių. Kultūroje, kuriai reikia individų, pasiryžusių rizikuoti savo nuosavais pinigais kito asmens sėkmės labui, negali prapulti tokia didelė potencialaus pelno dalis. Be to, Europos vyriausybės atima dar 40 proc. iš investuotojų tuomet, kai jie parduoda jiems priklausančias firmų akcijų paketų dalis.
JAV yra parodyta tiesioginė priklausomybė tarp pastarojo mokesčio lygio ir naujai atsirandančių firmų skaičiaus. Geriausia, ką prezidentas Karteris padarė Silicio Slėniui per savo ketverius metus, praleistus Vašingtone, buvo tai, kad jis sumažino mokesčius už parduodamas akcijas.
Dabar, praėjus beveik 40 metų nuo to laiko, kai Silicio Slėnis išrado savo modelį, rizikos kapitalo remiamų aukštųjų technologijų įmonių idėja pradeda rasti rėmėjų ir Europoje. Bet ji prigis ir vystysis tiktai tuomet, jeigu vyriausybės nutars pradėti ją aktyviai remti.
