| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. ŽIEMA
turinys

Lietuvos telekomo metai
· Komutavimo ir perdavimo tinklo bei šiais tinklais teikiamų paslaugų plėtrai
· Informacijos ir paslaugų centras
· Duomenų perdavimo tinklo ir šiuo tinklu teikiamų paslaugų plėtra
· Atsisveikinimas su KVARCU
· Klientų aptarnavimo ir atsiskaitymo pagal sąskaitas projektas

Telekomų veikla
· Kas dabar įvyks?
· Tyli bevielė revoliucija
· Galvosūkiai dėl tendencijų
· Pirmosios VoIP mikroschemos kabelinei televizijai
· Pakeiskime kabelius DECT
· Patogus tinklų analizatorius
· Žinutės

3G
· Trečiosios kartos problema
· Žinutės
· Trečiosios kartos mobiliųjų ryšių radijo prieigos
· Mobiliųjų tinklų bumo dienos
· WAP: pažadai ir pavojai
· 3G telpa viename luste

Mobilusis ryšys
· Kosminiai gelbėtojai
· Žinutės
· Rūpesčiai dėl mobiliųjų telefonų

Fima
· „Mirra series 2“ šiuolaikinis garso įrašymo įrenginys

Internetas
· „Informėdžiai“ traukia medžioti
· Žinutės
· Didmeniniai skaičiavimai

Optinis ryšys
· Optinė revoliucija
· Žinutės
· Optiniams tinklams reikia optinių komutatorių
· Paskutinės mylios skaidulinės optikos paslaptis yra paprastumas

Elektronika
· Paprasti plačiajuostės sąsajos blokai
· Dangoraižiai iš silicio
· Fizikai, pakeitę pasaulį
· Audžiamos naujos šynos
· Valstybės remiamas nepriklausomas verslas
· Žinutės
· Inžinierių trūkumas
· Didelių elektrinių saulėlydis
· Anglies fulerenai ir nanovamzdeliai

Atsisveikinimas su KVARCU

   Lietuvos telekomas tarptautinius ryaius pradjo savarankiakai vystyti tik 1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomyb. Iki to laiko Lietuvos telekomunikacijs tinklas buvo Soviets Sjungos tinklo dalis, todl bet koks ryays su u~sieniu buvo galimas tik per Maskvos tarptautin telefono stot/. Tarpmiestin telefono stotis KVARC Vilniuje turjo tik 14 analoginis telefono kanals su Maskvos tarptautine telefono stotimi. Visi sujungimai su u~sieniu buvo vykdomi rankiniu bkdu, juos u~sisakant ia anksto. Nors tuo laiku tarptautinio ryaio poreikis nebuvo didelis, ta iau sujungimo su norimu abonentu reikdavo laukti nuo kelis iki keliolikos valands. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, tarptautinio ryaio poreikis spar iai augo ir esamomis techninmis priemonmis nebebuvo galima patenkinti klients poreikis. Be to, Lietuva, kaip savarankiaka valstyb, turjo atskirti savo telekomunikacijs tinkl nuo Soviets Sjungos tinklo ir turti nepriklausom nuo Maskvos tarptautin/ rya/. Ta iau Vakars pasaulis neskubjo pripa~inti Lietuvos nepriklausomybs, o Pasaulin elektros ryais sjunga (ITU) . suteikti Lietuvai tarptautin/ kod. Ta iau Lietuvos ryaininkai vis tiek ieakojo partneris Vakaruose. 1991 mets pabaigoje Norvegijos kompanijai Telenor padedant buvo pastatyta palydovinio ryaio }ems stotis ir ma~o talpumo telefono stotel (PABX). .vertinus nestabili politin situacij Lietuvoje, saugumo sumetimais, visa tai buvo sumontuota tuometinje Lietuvos Auka iausiojoje Taryboje. Keletas telefono kanals buvo /vesti / rankin/ komutatoris KVARC stotyje. Tokiu bkdu, panaudojant palydovin/ rya/, Lietuva 30- ia telefono kanals buvo sujungta su Norvegija, o per j ir su visu pasauliu. Tai buvo pirmas savarankiakas susijungimas su Vakars pasauliu ir tai turbkt galima laikyti Lietuvos telekomo nepriklausoms tarptautinis ryais vystymosi prad~ia. Tarptautinio ryaio poreikis augo geometrine progresija, nors panaudojus turim palydovin/ rya/ buvo galima nesunkiai padidinti telefono kanals skai is, ta iau KVARC stotis neturjo tarptautinius standartus atitinkan ios signalizacijos sistemos. Dl tos prie~asties jos nebuvo galima sujungti su Vakars valstybis telekomunikacijs tinklais. KVARC stotis buvo suprojektuota ir pagaminta Soviets Sjungoje, o Lietuvos telekomas neturjo specialists, kurie galts perdaryti ir pritaikyti stoties signalizacijos sistem tarptautiniams standartams. Tiktis tuo laiku greitos pagalbos ia Maskvos buvo beviltiaka. Todl nusprend nupirkti vakarietiakos technologijos, tarptautinius standartus atitinkan i tarptautin telefono stot/. Ta iau visa tai galima /sigyti tik u~ tvirt valiut, o tuo metu Lietuvos telekomas neturjo valiutinis /plauks. Lietuva dar neturjo tarptautinio kodo, sutar is su kits valstybis telekomais ir techninis priemonis tiesiogiai priimti telefono pokalbis srautus. Visi telefono pokalbiai / Lietuv buvo siun iami per Maskv. Atitinkamai ten .nussdavo. ir visa valiuta. Po kurio laiko iaeitis buvo rasta. Kartu su JAV kompanija US WEST buvo /kurta bendra /mon Lintel, kuri ir finansavo naujos tarptautins telefono stoties statyb. 1992 mets rugpjk io viduryje pradjo veikti moderni Alcatel kompanijos pagaminta skaitmenin tarptautin telefono stotis S-12 Kaune. Taip pat Kaune buvo sumontuota EUTELSAT sistemos palydovinio ryaio }ems stotis, kuri skaitmeniniais kanalais sujung S-12 stot/ su Danijos kompanijos TeleDenmark tarptautine telefono stotimi Kopenhagoje. Per Kopenhagos tarptautin stot/ praktiakai buvo galima turti automatin/ rya/ su visu pasauliu. Palydovinis ryays tuo metu Lietuvoje buvo vienintelis bkdas greitai /rengti tarptautinius telefono kanalus. Ta iau Vakaruose jau buvo pla iai naudojami optiniai kabeliai, kuris pralaidumas ir ryaio kokyb buvo ~ymiai didesni nei palydovinio ryaio sistems. Be to, optiniai kabeliai jau konkuravo ir kainomis. Lietuvos telekomas, ~velgdamas / ateit/, taip pat nusprend kloti optinius kabelius Lietuvoje. Kadangi tarptautinio ryaio poreikis augo spar iausiai ir reikalavimai ryaio kokybei buvo dideli, buvo nusprsta pirmiausia tiesti kabelius SDH 622 Mb/s ir 2,5 Gb/s greičio perdavimo sistemos su visomis kaimyninėmis valstybėmis, tiesioginiai skaitmeniniai kanalai su dauguma Europos valstybių, Kanada, JAV, Rusija, taip pat dvi paskutinius tarptautinius reikalavimus atitinkančios AXE-10 tipo telefono stotys.


El. p.: info@elektronika.lt