Guglielmo Marconi pasiuntė per Atlantą pirmuosius bevielio ryšio signalus dar 1901 m. Tačiau be viso pradinio entuziazmo, lydėjusio šį technikos pasiekimą, didžiąją dvidešimtojo amžiaus dalį bevielis ryšys fiksuotuose telekomunikacijų tinkluose buvo naudojamas labai mažai plačiajuostėse perdavimo tinklų jungtyse arba jungiant prie tinklo atkampiuose kaimuose gyvenančius abonentus. Tik paskutiniais dviem dešimtmečiais mobiliojo korinio ryšio dėka šio didžiojo išradimo taikymo mastas išties pakilo į jo vertas aukštumas.
Šiuo metu yra dvi didelės rinkos, į kurias yra bandoma įdiegti fiksuotąją bevielę kreiptį. Pirmoji rinka regionai su mažu telekomunikacijų tankiu, kuriuose šis faktorius vis akivaizdžiau darosi pačiu svarbiausiu ekonomikos augimo stabdžiu. Tokiuose regionuose nedidelės pralaidos skaitmeniniais bevielio ryšio kanalais greitai ir efektyviai prijungiami prie pasaulinio telekomunikacijų tinklo ir smulkios įmonės, ir gyventojai. Antroji rinka yra technologijos požiūriu labiau išvystytuose regionuose, kur vis stiprėja duomenų perdavimui naudojamos dažnių juostos pločio stoka, savo ruožtu skatinanti kreipties tinklų vystymą ir plėtimą.
Abiem atvejais fiksuotųjų bevielio ryšio paslaugų paklausą skatina trys rinkos segmentai: verslo įmonės, kurioms reikia garantuotos dažnių juostos ir nenutrūkstamų paslaugų (skirtosios linijos, dažnių juosta pagal poreikį ir t.t.), mobiliosios paslaugos, kurios kreipties tinklus vis daugiau naudoja permesdamos papildomą pralaidą į tas vietas, kur jos tuo metu daugiausiai reikia (ši tendencija atsiradus UMTS ir panašioms naujoms paslaugoms tik dar sustiprės), ir, galiausiai, gyventojų sektorius, kur apetitas telefonijai ir plačiajuosčiam Internetui nuolat didėja.
Bevielis ar vielinis?
Šis poreikis verčia kurti ir diegti naujas technologijas, tokias kaip xDSL, turinčias padėti įveikti tradicines kreipties tinklų siaurumas (bottleneck). Todėl, kalbant technine terminologija, fiksuotieji plačiajuosčiai radijo kreipties tinklai, norėdami tapti tinkama laidinių ryšio sistemų alternatyva, privalo tenkinti tam tikrus kriterijus. Ryšio kokybė ir jo prieinamumas turi bent jau prilygti fiksuotajam tinklui, o būtinas komercinės sėkmės laidas yra plati ryšio kanalų dažnių juosta.
Mažiausiai tokią pat svarbą turi ir didelė sistemos pralaida (t.y. aptarnaujamų vartotojų skaičius kiekvienai korinės terpės radijo ląstelei). Visa tai reikia pasiekti labai ribotomis turimo radijo dažnių spektrinio diapazono sąlygomis. Galiausiai, daugelyje šalių yra keliama privaloma sąlyga, kad toje pačioje teritorijoje veikiančių skirtingų operatorių naudojamos ryšių sistemos būtų tarpusavyje suderintos.
Lygia greta su šių problemų iškilimu atsiranda naujos technologijos, pavyzdžiui, monolitiniai mikrobangų integriniai grandynai (MMIC Monolitic Microwave Integrated Circuits), spartesni procesoriai, tobulesni signalų tankinimo, moduliavimo ir kodavimo būdai, naujos antenų konstrukcijos, visos šios technologijos mažina bevielės kreipties metodų kainą ir daro juos dar patrauklesnius.
Šiaurės Amerikos iniciatyva
Viso pasaulio vyriausybės, norėdamos atverti kelią platesniam bevielės radijo kreipties metodų panaudojimui, skiria plačiajuostėms paslaugoms naujus didesnių dažnių radijo bangų spektro diapazonus. Tačiau šioje srityje dar nėra vieningų pasaulinių standartų, ir tarpusavyje konkuruoja daug įvairių technologijų.
Iš tiesų, bevielio fiksuotojo ryšio atgimimas prasidėjo Šiaurės Amerikoje, kai JAV vyriausybė pranešė pasiryžusi užtikrinti plačiajuostę prieigą kiekvienam amerikiečių namui. Rinkoje pasirodė daug fiksuotosios bevielės prieigos tiekėjų, kurie gavo dalį pajamų už balso ir duomenų ryšį, kurią ir toliau sėkmingai didina. Po to Jungtinėmis Valstijomis pasekė nemažai kitų šalių, tarp jų Švedija, Kanada, Honkongas ir Singapūras.
Šiaurės Amerikos operatoriai teikia savo paslaugas naudodami platų įvairių technologijų spektrą. Viena tų technologijų yra LMDS (Local Multipoint Distribution Service vietinės daugiataškio paskirstymo paslaugos) plačiajuosčio bevielio perdavimo sistema, veikianti nuo 27 iki 31 GHz dažnių ruože ir naudojanti tiesioginį perdavimą iš vietinės stoties antenos į matymo zonoje esančių namų ir įmonių įsirengtas antenas. Ji teikia didelio dažnio ryšio paslaugas ir plačiajuostį Internetą. LMDS taikosi į rinką, į kurią patenka mažos ir vidutinės įmonės ir gyvenamieji pastatai, kurie nėra prijungti optine skaidula. Smulkiojo verslo klientams reikia prieinamų, patikimų ir saugių paslaugų, kad prireikus nesunkiai galėtų keisti turimo kanalo pralaidą.
Kita JAV rinkoje atsiradusi paslauga yra daugiakanalė daugiataškė paskirstymo paslauga (MMDS Multichannel Multipoint Distribution Service), kartais dar vadinama bevieliu kabeliu. MMDS veikia 2,5 GHz dažniu ir pirmiausia yra naudojama pramoginių vaizdo programų perdavimui. Kitos bevielės daugiataškio ryšio sistemos dirba 24 GHz ir 38 GHz dažnių ruožuose.
Plačiajuostis bevielis ryšys plinta ne tik JAV; rinkos ekspertai prognozuoja, jog taip pat didelio augimo galima tikėtis ir Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Pasaulinė plačiajuosčio bevielio ryšio rinka per kitus ketverius metus turėtų išaugti po 43 proc., nuo 480 mln. dolerių 1999 metais iki 4200 mln. dolerių 2004 m.
Technologijos taikosi prie rinkų
Šiaurės Amerikoje plačiajuosčio bevielio ryšio standartus nustato ANSI. ETSI (Europos standartų tarnyba) taip pat nagrinėja šių standartų klausimus. Ši tarnyba padalijo turimus dažnius kitaip nei jų kolegos iš JAV. ETSI ir ANSI standartai skiriasi ne vien dažniais. Palyginus Europoje suteiktos 26 GHz ruožo licencijos sąlygas su LMDS licencijos keliamomis sąlygomis Jungtinėse Valstijose, tie skirtumai matyti ypač ryškiai. Europoje turima dažnių juosta yra išdalijama nedideliais 28 MHz pločio kanalais, o JAV 1 GHz pločio blokais.
Besivystančiose šalyse dažniausiai diegiamos siaurajuostės bevielės kreipties technologijos (sparta mažesnė negu bazinio dažnio ISDN). Šiose technologijose dažniausiai naudojama CDMA specialiai fiksuotam bevieliam ryšiui sukurti variantai arba iš mobiliosios telefonijos pasiskolintas IS-95 standartas. Siaurajuosčio bevielio ryšio gaminiai dažniausiai taikomi buityje arba mažose įmonėse, kur paprastai pasitenkinama tradicinėmis telefonijos paslaugomis. Bet ir čia auga IP paslaugų poreikis. Atsižvelgiant į tai, kam šie gaminiai yra skiriami, labai svarbus kainos faktorius. Linijos kaina paprastai neviršija 500 dolerių.
Plačiajuosčio bevielio ryšio licencijos Europoje.
Išsivysčiusiose šalyse, o ir dalyje besivystančių šalių auga spartesnio ir geresnio duomenų perdavimo poreikiai. Tam yra skiriami platesnę (iki 2 Mb/s) juostą turintys bevielės kreipties sistemų sprendimai. Jiems reikalinga IP paketų perjungimo galimybė. Pradžioje tokios sistemos naudoja 2-5 GHz dažnių ruožą, ypač 2,4 GHz ir 5,7 GHz dažnius, kuriems nereikia licencijų. Šios sistemos skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms, todėl svarbu, kad linijos įrengimo kaina būtų ne didesnė kaip 1000 dolerių.
Nors daugelis šiandien rinkoje esamų sistemų naudoja gana įvairius sprendimus, ETSI stengiasi sukurti europinį standartą BRAN (Broadband Radio Access Networks plačiajuosčiai radijo kreipties tinklai).
Bevielių LAN renesansas
Kelerius metus išbuvusi kitų technologijų šešėlyje, dabar vėl į dienos šviesą išeina MPMP LAN (Multipoint to multipoint daugiataškių LAN tinklų jungimo) technologija. Bevieliai LAN gali būti sukuriami namuose arba įmonėse, papildant vielinius ir mobiliojo ryšio tinklus, tokius kaip ISDN, xDSL ar 3G/UMTS. Jie užtikrina lankstų ir nebrangų balso bei duomenų ryšį, veikiantį nelicencijuojamuose 2,4 GHz ir 5,7 GHz dažnių ruožuose.
Bevielių LAN tinklų rinkoje varžosi kelios technologijos: BRAN HiperLAN, Bluetooth, IEEE 802.11, Home RF Forum, SWAP, bei kiti sprendimai. Labiausiai iš jų išgarsėjo Bluetooth. Tai atviras bevielio ryšio standartas, leidžiantis be jokių kabelių kartu sujungti daug įvairių prietaisų, tarp jų mobiliuosius telefonus, kompiuterius, asmeninius skaitmeninius padėjėjus (PDA). Bluetooth naudoja 2,45 GHz dažnį, kurio metu galima pasiekti 1 Mb/s dydžio ryšio spartą.
ETSI bevieliams vietiniams tinklams, užtikrinantiems tarp terminalų 20 Mb/s spartos ryšį 5 GHz dažnių ruože, rekomenduoja HiperLAN/1 standartą. Jis skiriamas lanksčių LAN tinklų kūrimui. Taip pat yra kuriamas ir HiperLAN/2 5GHz dažnio ruožo standartas, kuris jau leis perduoti duomenis 54 Mb/s sparta įvairiuose tinkluose, įskaitant 3G mobiliojo ryšio sistemas, ATM ir IP tinklus bei privačias LAN sistemas. Paskutinysis BRAN iniciatyva sukurtas HiperACCESS standartas leis turėti radijo prievadus (tipiška sparta 25 Mb/s) 5 km atstumu.
Ateitis
Bevielio plačiajuosčio ryšio atsiradimą lemia rinkos poreikiai. Bet optimalūs tinklai bus bevielio ryšio, optinių ir varinių linijų mišinys. Plačiajuosčio bevielio ryšio srityje labai svarbus faktorius yra suderinamumas su atsirandančiais standartais, tokiais kaip ETSI BRAN. Ateities sistemos, ypač tos, kurios bus įdiegtos didelėse korporacijose, taip pat naudos architektūras, naudojančias didesnius kaip 40 GHz dažnius.
