JAV nacionalinė mokslo valdyba (National Science Board) paskelbė statistinius duomenis, apibūdinančius Amerikos protinio darbo sektoriaus situaciją antrojo tūkstantmečio pradžioje. Tais duomenimis, JAV dabar yra baigusių koledžus ir įgijusių tiksliųjų mokslų ir inžinieriaus specialybes apie 10,5 mln. žmonių, o Amerikos universitetai kasmet paruošia daugiau kaip po pusę milijono naujų mokslininkų ir inžinierių.

   Ataskaitoje taip pat parodoma ir potencialiai silpnoji vieta: mažėjantis tiksliųjų mokslų ir inžinerijos doktoratų skaičius. Šių šakų mokslo daktarai buvo svarbiausias veiksnys, dėl kurio pastaraisiais dešimtmečiais JAV pirmavo pasaulyje aukštųjų technologijų pramonės srityje. Iki 1996 m. Amerikos universitetuose ginamų tiksliųjų mokslų ir inžinerijos doktoratų nuolatos daugėjo, bet vėliau jų sumažėjo, nes disertacijas gynė ne Amerikos piliečiai, (juos vis labiau ėmė vilioti Kinijos, Pietų Korėjos ir Taivanio universitetai). Daktaro disertacijų, JAV piliečiai kasmet apsigindavo 16 - 17 tūkst., o tiek aiškiai yra per mažai, kad būtų patenkinti šalies poreikiai.

   Į tiksliųjų ir inžinierinių mokslų doktorantūras stoja vis mažiau baltųjų Amerikos vyrų, kurie dėl nelabai aiškių priežasčių dabar laiko aukštąjį mokslą mažiau patraukliu nei iki tol. Baltųjų moterų ir etninėms mažumoms priklausančių doktorantų skaičius didėja, bet ne taip sparčiai, kad sugebėtų atsverti baltųjų vyrų skaičiaus mažėjimą.

   Maždaug kas trečias dabar Jungtinėse Valstijose dirbąs tiksliųjų ir inžinerinių mokslų daktaras yra gimęs užsienio šalyje ir, sąlygoms tėvynėje pagerėjus, gali sugrįžti į tėvynę. Nebedidėjantis daktarų amerikiečių skaičius bei sparčiai augantis Europoje ir Azijoje suteikiamų daktaro laipsnių skaičius kelia didelį susirūpinimą dėl Amerikos konkurencingumo pasaulio rinkose ateityje. Todėl Nacionalinė mokslo valdyba siūlo vyriausybei skatinti naujų doktorantūrų steigimą tų specialybių, kurių dar yra per mažai, pavyzdžiui, kompiuterijoje ir nanotechnologijoje.

   Norint pasipelnyti iš bevielio Interneto nepakanka to, kad tavo klientai turės galimybę naršyti Tinkle sėdėdami kavinėje. Janas Eldenmanas, kompanijos Amazingports įkūrėjas tikisi, kad netrukus galėsime naudotis to paties tiekėjo paslaugomis ir namie, ir darbovietėje, ir išvykę į užmiestį. Šį rudenį savo naująją internetinių prievadų technologiją jis bandys kartu su švedų telekomo kompanija Telia.

   Dabar yra dažnai tvirtinama, kad krizės kankinamai trečiosios kartos mobiliajai telefonijai (3G) rimtas konkurentas gali būti vietiniai Interneto prievadų taškai, vadinamieji W-LAN (Wireless Local Access Network - bevielis vietinio ryšio tinklas). Jiems reikalingos mažesnės investicijos, todėl labai tikėtina, jog čia savo laimę bandys nemažai mažesnių kompanijų.

   "Uždirbti šioje srityje nepavyks tiek daug, kiek žmonės tikisi," sako Janas Eldenmanas. Jis tvirtina, kad šiandien įrengus kavinėje bevielio prievado tašką jis vidutiniškai kasdien susilauktų tik vieno vartotojo. Taigi, nors investicijos ir nebus labai didelės lyginant jas su 3G bazine stotimi, teks ilgai laukti, kol ir jos atsipirks.

   Vietoj to, Amazingports siūlo viešuosius internetinių prievadų taškus kurti pasinaudojant jau egzistuojančia ryšių infrastruktūra. Kompanija neeikvoja energijos bevielio ryšio tinklo saugai, o, atvirkščiai, atvers prievadų taškus visiems norintiems, bet kontroliuos, kad kiekvienas naršantysis pasiektų tik tą informaciją, kuri jam priklauso pasiekti.

   Ryšiai tarp atskirų tinklo dalių yra valdomi Amazingports sukurtos programinės įrangos, kuri taip pat prižiūrės, jog į sistemą nepatektų pašaliniai, abonemento neturintys vartotojai. Prie šio privataus tinklo vartotojas jungsis per tam tikrą, užšifruotą tunelį. Šiandien kompanija teturi keletą šimtų klientų; jai priklauso trijose centrinio Stokholmo zonose įrengti naršymo taškai. Janas Eldenmanas tikisi, kad jau kitąmet Stokholme turės bent 600 tokių taškų.

   Šį rudenį Amazingports technologiją, kaip priedą, siūlomą saviesiems ADSL abonentams, išbandys ir Telia. Už papildomą mėnesinį 150 kronų mokestį klientai galės patekti į Internetą ir iš namų, ir iš Amazingports priklausančių naršymo taškų.