Kitą kartą naršydami Tinkle atidžiau pasižiūrėkite, kokius tinklapius atidarinėjate. Išvaizda gali būti labai apgaulinga. Iš pažiūros nekaltai atrodantis tinklapis jums nieko nenujaučiant gali pradėti siurbti jūsų kompiuterio resursus ir kažkas kitas pradės pelnytis jūsų sąskaita.

   Taip atsitikti gali dėl paskutiniojo "blogiuko" iš didelio kibernetinės erdvės nenaudėlių būrio. Pirmieji buvo hakeriai, skaitmeniniai vagys, kurie įsilauždavo į svetimus kompiuterius, vogdavo ten surastus duomenis ir palikdavo betvarkę. Po to pasirodė virusai ir kirminai, nedidelės programos atkarpėlės, galinčios paversti kompiuterį beverčiu laužu. O dabar atsirado dar ir parazitai.

   Parazitai nevaginėja duomenų ir nesugadina kompiuterio; parazitai piktnaudžiauja Interneto suteikiama visuotinio sujungimo galimybe, kuri milijardus Tinklo kompiuterių paverčia viena milžiniška skaičiavimo mašina, sugebančia spręsti pačius sudėtingiausius uždavinius.

   Tinklo kompiuterių sujungimo į vieną didžiulį skaičiavimo įrenginį idėjos vaisingumas jau sulaukė visiškai legalaus patvirtinimo. Pavyzdžiui, kai pernai Jungtinių Valstijų pašto siuntose buvo aptiktos juodligės sporos, biologai visame pasaulyje mobilizavo didelį savanorių, padedančių jiems surasti priešnuodžius, būrį. Jie susitarė į kompiuterius instaliuoti specialias programas, kurios, kompiuterių procesoriui nedirbant padėtų biologams perrūšiuoti 3,5 milijardo įvairių priešnuodžiu galinčių būti cheminių medžiagų. Vos per 24 dienas šis "paskirstytasis" kompiuteris atidirbo 5436 kompiuterinio laiko metus, aptiko 12 000 tinkamų priešnuodžiui medžiagų ir dar 375 000 medžiagų, kurios gali būti perspektyvios tokiems taikymams.

   Paskirstytieji skaičiavimai yra labai patrauklūs, kad kiekvienas gali nebrangiai ir operatyviai sutelkti stulbinančiai didelę kompiuterių galią. Yra, pavyzdžiui, paskaičiuota, kad juodligės projektas leido sutrumpinti vakcinos paieškų trukmę beveik aštuoneriais metais, o kainavo ne kiek daugiau kaip vienos programos sukūrimas.

   Toks didelis potencialas neliko nepastebėtas. Internete klesti daug pačių įvairiausių paskirstytojo skaičiavimo projektų: šiuo metu yra vykdoma daugiau kaip 100 tokių projektų. Kadangi parsisiųsdintoji įranga veikia netrikdydama kompiuterio veiklos, dažniausiai kaip ekraną tausojanti programa, savanoriai jos darbo beveik nepastebi. Jūs galite tikrinti gautąjį elektroninį paštą ar rašyti eilinę ataskaitą, o kompiuteris tuo tarpu tikrins įvairius vaistus nuo vėžio, modeliuos elementariųjų dalelių greitintuve vykstančius procesus arba, ieškodamas nežemiškųjų civilizacijų pėdsakų, rūšiuos Žemę pasiekiančius radijo signalus.

   Verslo bendruomenė irgi nepaliko paskirstytojo skaičiavimo be dėmesio. Pasak kompanijos United Devices iš Teksaso kuriančios programas, leidžiančias tinklui dirbti lyg vienas kompiuteris, tokių programų paklausa tarp naftos kompanijų, bankų ir farmacijos firmų auga eksponentiškai. Programos analizuoja sudėtingus duomenis, apskaičiuoja finansinę riziką ir ieško naujų vaistų formulės.

   Jeigu projektams kovai su vėžiu savanorių netrūksta, tai kompiuterinės bendruomenės dėmesį projektui, kurio pagrindinis tikslas tėra komercinė nauda, patraukti yra kur kas sunkiau. Šiuo atveju savanorius galima prisimasinti nebent pasiūlius jiems užmokestį arba patyliukais prikabinant paskirstytojo skaičiavimo programas prie kitos programinės įrangos.

   Pasirodo, jog yra dar vienas kelias. Kas būtų, jeigu kas nors, kuriam reikia išnagrinėti su daug skaičiavimų uždavinį, imtų ir prisijungtų prie savojo paskirstytojo skaičiavimo tinklo daugybę kompiuterių, bet tų kompiuterių savininkams nieko nemokėtų, nesistengtų jų įtikinti savojo projekto svarba ir darytų visa tai tiems savininkams nieko nežinant.

   Žmonės apie tokią galimybę kalbėjo jau senokai, tačiau niekam nepavyko įrodyti, jog tai yra įmanoma padaryti praktiškai. Praėjusiais metais dviems Notre Dame universiteto (JAV) mokslininkams gimė nauja idėja. Fizikas Albertas Laszlo-Barabasi ir kompiuterininkas Vincentas Freeh suprato, kad esmė slypi paties Interneto telekomunikacijų sistemoje, Transporto valdymo protokole (TCP).

   TCP (Transport Control Protocol) yra tarptautiniu mastu pripažintas būdas, leidžiantis kompiuteriams siuntinėti Tinkle pirmyn atgal duomenis. Tą daryti leidžia TCP instrukcijų ir paprogramių rinkinys, padedantis kompiuteriams atpažinti vieno kitam siunčiamus signalus ir apsikeisti informacija. Viena iš tų instrukcijų yra vadinama TCP kontrolinė suma (TCP checksum) Ji leidžia nustatyti, ar skaitmeninė žinutė nebuvo apgadinta ją siunčiant (žr. pav.).

    Prieš pat pasiunčiant žinutę kitam kompiuteriui TCP paverčia ją 16 bitų ilgio "žodžių" seka. Po to protokolas sudeda visus žinutėje esančius bitus ir gautąją kontrolinę sumą prikabina žinutės pradžioje. Kai adresato kompiuteris žinutę priima, bitai yra dar kartą susumuojami. Jeigu gautasis atsakymas atitinka siuntėjo nurodytą kontrolinę sumą, gavėjas laiko, kad žinutė yra teisinga, ir patvirtina jos gavimą. Tačiau, jei kontrolinės sumos nesutampa, gavėjas nusprendžia, kad žinutė buvo kažkur pakeliui apgadinta, ir nekreipia į ją dėmesio. Jeigu siuntėjas kurį laiką nesulaukia atsakymo iš gavėjo, jis žino, kad reikia žinutę pasiųsti dar kartą.

   Freeh sugalvojo sudaryti tokias žinutes, kurių kontrolinė suma būtų galiojanti, o siunčiamasis žinutės gavimo patvirtinimas signalizuotų, kad yra surastas teisingas nagrinėjamos problemos sprendimas. Jis įpakavo galimą sprendimą į kiekvieną iš kelių kompiuterinių žinučių sudarydamas kiekvienos žinutės bitų seką taip, kad kontrolinė suma nesikeistų tiktai tada, kai kompiuterio gautas atsakymas yra neteisingas. Kai konkreti mašina nesiųsdavo jokio atsakymo, jis žinojo, kad tai mašinai pasiųstas potencialaus sprendinio variantas yra neteisingas. Palyginęs atėjusius gavimo patvirtinimus su kompiuteriams išsiųstais galimais sprendinių variantais, Freeh galėdavo nustatyti, kuris iš jų yra teisingas.

Perėjimas prie globalių mastelių

   Sėkmingai išbandę naująją procedūrą savo universitete, Freeh ir Barabasi pasitelkė didesnio masto bandymams kolegas Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Mokslininkai sutiko leisti Barabasi grupei pakvailinti savo kompiuterius verčiant juos spręsti "keliaujančio prekiautojo" tipo problemas, kurių teisingas atsakymas greičiau randamas ne sudarant specialius algoritmus, o bandant ir lyginant įvairius sprendinius.

   Eksperimentas ne tik sėkmingai veikė, bet ir jame dalyvaujančiuose kompiuteriuose nepaliko jokių ženklų, nes jie buvo valdomi iš šalies. Freeh sako, kad teoriškai tai reiškia, jog tą galima pakartoti su kiekvienu prie Tinklo prijungtu kompiuteriu.

   Pernai metais žurnale "Nature" paskelbtame straipsnyje mokslininkai pakrikštijo savąjį metodą "parazitiniais kompiuteriniais skaičiavimais". "Tai nėra nei įsilaužimas, nei informacijos naikinimas", pabrėžė Barabasi. "Mes tiktai pasinaudojome tais resursais, kurie pasidarė visiems prieinami jums prisijungus prie Interneto".

   Visa tai, mokslininkų nuomone, nėra taip grėsminga, kaip tai gali atrodyti. Pats savaime TCP nėra pakankamai sudėtingas, kad leistų atlikinėti didesnes kompiuterines programas. "Naudojant TCP negalima priversti kompiuterio atlikti skaičiavimų ciklų", - aiškina Barabasi. "Todėl šis metodas yra nelabai efektyvus rimtesniems kompiuteriniams skaičiavimams." Tačiau jis neatmeta galimybės, jog kas nors kitas suras išeitį ir iš šios padėties. "Mes tiktai pamanėme, kad Interneto bendruomenei derėtų aptarti tokias galimybes dar iki pasirodant efektyvesniems svetimų kompiuterių panaudojimo būdams", sako jis.

   Anot Philo Frisbie, jie jau pasirodė. Patyręs programuotojas Frisbie, kuriam priklauso kompanija Hawksoft.com, seniai domisi, kaip paskirstytajam skaičiavimui panaudoti internetinius tinklapius. Vieną dieną jis suprato, kad tam reikia panaudoti "Java" ir "JavaScript" - programas, naudojamas kuriant tinklapius.

   Tinklapiai yra kimšte prikimšti kompiuterinių kodų ir įvairiausių duomenų, pradedant animacijomis ir baigiant nuorodomis į kitus tinklapius, o dauguma tinklapių yra sukurti naudojant "Java". Frisbie toptelėjo į galvą, kad šioje duomenų gausybėje galima nesudėtingai paslėpti keletą instrukcijų ir duomenų, kuriuos lankytojas, užėjęs į tinklapį, persikeltų į savąjį kompiuterį. Galiausiai, tas yra daroma ir dabar: kai paleidžiamas tinklapyje esantis garso ar vaizdo klipas, tinklapis jūsų kompiuteriui nusiunčia tam reikalingas programas.

   Daugelis tinklapių perspėja, kada į jūsų kompiuterį gali atkeliauti siunčiamos programos. O kas bus, jeigu tinklapis nesuks dėl to galvos? Paprasčiausias tinklapio aplankymas pavers jūsų asmeninį kompiuterį nesąmoningu kažkieno tarnu.

Jums paliepus

   "Jūs apie tai net nenutuokiate, kad ir kodas, ir duomenys gali užimti nemažai vietos," sako Frisbie. "Visa tai įmanoma padaryti rašant Java programas lygiai taip pat, kaip tai yra daroma dabar." Java gali perspėti, kada lankytojas ruošis palikti tinklapį, ir privers atsiųsti skaičiavimo rezultatus į serverį dar iki vartotojui atsijungiant. Kiekvieną kartą lankantis tame tinklapyje kompiuteris bus verčiamas analizuoti vis daugiau duomenų.

   Freeh tvirtina įrodęs, kad Frisbie idėja yra gyvybinga. Praėjusiais metais jo grupė sukūrė tinklapį, kuris naudojosi jį aplankiusių internautų kompiuteriniais resursais ir skaičiavo pirminius skaičius. "Mes įrodėme, kad šis metodas gali būti gana efektyvus", sako Freeh.

   Gobšieji tuos žodžius tikrai įsidėmėjo. Kiekvienas tinklapio savininkas gali laisvai užsidirbti pinigų, jei taps kurio nors paskirstytojo skaičiavimo projekto dalininku. Tinklapį užpildžius keliomis "Java" programos eilutėmis, kiekvienas jame apsilankęs bus, jam nežinant, įvergintas ir pildys tinklapio savininko kišenes.

   Frisbie netgi mano, kad lankytojų kompiuterius galima priversti bombarduoti kitas svetaines neegzistuojančių tinklapių užklausomis. "Gali būti, kad jūsų konkurentas pristatys savo naują gaminį", - svarsto jis. "Jūs galite padaryti taip, kad kiekvienas jūsų svetainę aplankęs kompiuteris automatiškai pradėtų siųsti tam konkurentui neegzistuojančių tinklapių užklausas. Vartotojai savo kompiuterių darbe nepastebės nieko neįprasto, o konkurento svetainė bus suparalyžiuota. Tai yra daug paprasčiau, negu imtis hakerio darbo", sako Frisbie. "Kiekvienas gali prirašyti keletą papildomų kodo eilučių ir prireikus jas greitai ištrinti. Tokius nenaudėlius bus labai sunku pagauti."

   Frisbie pristačius šią idėją internetiniame leidinyje "Slashdot", jo skaitytojai paprieštaravo, kad esą negalima nepastebėti, kai Tinklo naršyklė netikėtai pradeda naudoti visą šimtaprocentinę procesoriaus galią. Frisbie į tai atsakė, kad "JavaScript" sugeba paskirstyti darbo krūvį ir saikingai naudoti procesoriaus resursus. Jis papasakojo girdėjęs apie vieną britų programuotoją, sukūrusį tinklapį su paslėpta Java programėle, kuri pakraudavo slaptą failą ir priversdavo tinklapį aplankiusių kompiuterių procesorius skaičiuoti tolesnius p skaitmenis. "Niekas tam programuotojui nesiskundė, kad jo kompiuteris dirba pernelyg lėtai, ar prisipažino žinąs, ką jis jam padarė", - sakė Frisbie.

   Pro šias Java atvertas duris į svetimus kompiuterius užeiti gali panorėti daug kas. Tai norinčių padaryti lauks nelabai daug techninių kliūčių; ar atsiras teisinio pobūdžio barjerų, dar pamatysime.

   Lee Tienas, teisininkas, dirbąs Interneto laisve besirūpinančiai organizacijai "Electronic Frontier Foundation", sako, jog daugelyje JAV valstijų galiojančios naudojimosi kompiuteriais taisyklės yra gerokai pasenusios. Kai kurios jų parašytos taip neaiškiai, tad galima bausti net ir už įprastinius internetinius sandorius. Pavyzdžiui, Interneto prekiautojas, padėjęs svetimame kompiuteryje "cookie" (duomenų paketėlį, leidžiantį atsekti, ar vartotojas jau lankėsi prekiautojo serveryje), gali atsidurti kalėjime.

   Britanijoje, anot Lydso universiteto Kibernetinės teisės tyrimų centro direktoriaus Davido Wallo, situacija yra panaši. 1990 m. priimtas Žalingo kompiuterių naudojimo aktas kovai su hakeriais negalios, jeigu nebus neteisėto failų ar kompiuterio konfigūracijos pakeitimo. Wallas sako, jog pats prisijungimo prie tinklo faktas jau reiškia, sutikimą keistis duomenimis. Kompiuterių parazitus galima būtų apkaltinti nebent elektros energijos vagyste, bet dar neaišku, kaip tą vagystę įrodyti.

   Netgi jei tai ir pavyktų, daug pinigų iš to vargu ar būtų laimima. 2000 m. Džordžijos valstija iškėlė bylą DeKalb techninės kolegijos tinklų administratoriui Davidui McOwenui, kuris pažeidė neteisėtą kompiuterių naudojamą reguliuojančius įstatymus. 1998 m. McOwenas instaliavo kolegijos tinkle programinę įrangą, kuri buvo naudojama jungiant tinklo kompiuterius prie visiškai legalaus paskirstytojo skaičiavimo projekto, skirto sudėtingo šifro atskleidimui. Kai kolegijos vadovybė tai sužinojo, ji atleido McOweną iš darbo ir pareikalavo sumokėti už sunaudotąjį kompiuterių darbo laiką po 59 centus už minutę. Visą skolą, kolegijos vadų nuomone, sudarė 415 951 doleris. Bet po pusantrų metų prokuroras sumažino šią skolą iki 2100 dolerių. Faktiškai kiekviena pavogta kompiuterio minutė buvo įvertinta vos trimis tūkstantosiomis cento dalimis.

   Iš to matyti, kad nepanaudoto vidutinio kompiuterio procesoriaus darbo laiko vertė yra mažesnė nei 5 doleriai per metus - to neužtenka netgi sumokėti už kompiuterio įjungimui sunaudotą elektros energiją. Daugelis teisininkų yra vieningos nuomonės, kad kiekvieno vartotojo patirti nuostoliai yra labai maži ir bylos kelti tikrai neverta. Todėl atskirų Interneto vartotojų svarbiausiu ginklu kovojant su parazitais tikriausiai dar ilgai liks viešoji nuomonė.

   Daugelis kompiuterininkų labai jautriai reaguoja į panašaus tipo grėsmę. Pavyzdžiui, pranešimai apie Barabasi grupės eksperimentus sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą. "Po to, kai spaudoje pasirodė straipsniai apie mūsų bandymus, sulaukėme daugybės piktų elektroninių laiškų, kuriuose rašoma: "Neliesk mano kompiuterio", sako Barabasi.

   Kai kas gali pasakyti, kad reiktų daugiau galvoti apie šios problemos sprendimą ir apie tai, ko reikia imtis saugantis nuo parazitų. Tačiau, kol techninės galimybės tobulėja kur kas sparčiau nei teisinė bazė, šis klausimas, kaip ir daugelis kitų su Internetu susijusių problemų, gali būti išspręstas tiktai tuomet, kai aiškią poziciją užims daugelis vartotojų.