| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2002 m. Nr. 3 turinys

· Sistemų integracija - operatyvesnės ir lankstesnės paslaugos vartotojams

Optinis ryšys
· Puslaidininkiniai lazeriai - lemtingo lūžio metas
· Difrakcinė MEMS technologija siūlo naują platformą optiniams tinklams
· Žinutės
· Šviesa virsta skysčiu

· Ieškant tinkamiausiojo paskutinei myliai sprendimo
· Žinutės
· Prastas sandėris
· Konvergencija lusto lygmeniu

Mobilusis ryšys
· Nepriimtina mobiliojo ryšio tinklų pusė
· Visų ryšio standartų mobilusis telefonas
· Žinutės
· Išjunkite telefoną, kitaip jį išjungsime mes patys
· Riksmai orbitoje
· Pasišnekėti - nebrangu, siųsti žinutę - dar pigiau

Tendencijos
· Naujų technologijų įdiegimo Rytų ir Vidurio Europos šalyse problemos
· Rinka jau pradeda atsigauti
· Keturi mobiliosios telefonijos vystymosi scenarijai

Internetas
· Internetinė telefonija sukels revoliuciją
· Kibernetiniai parazitai
· Žinutės

Elektronika
· Geros aušinimo sistemos be kompromisų nesukursi
· Žinutės
· Grojanti striukė
· Nanotechnologijos imasi mokslo grandai
· Trijų pagrindinių spalvų jutikliai perteikia kontrastingesnį vaizdą
· Nauji veidai programuojamos logikos sektoriuje
· Nuo Turingo iki šių dienų
· Kvantiniai supersmegenys
· Kol kas "kiečiausias" tranzistorius
· Popieriaus ir rašiklio sugrįžimas

Prastas sandėris

Toronto universiteto profesorius Regas Whitakeris žurnale "New Scientist" rašo, jog iš žmonių privatumo atėmimas yra ne geriausias būdas kovoti su terorizmu.

    Ar tarnyboms, kasdien besirūpinančioms sveikatos apsauga ir socialine gerove, galima leisti raustis jūsų elektroniniame pašte ir tikrinti, kokias Interneto svetaines jūs aplankote? Birželio mėnesį britų vyriausybė pareiškė, kad galima tai daryti. Ji pareiškė, kad ketinanti išplėsti sąrašą tų tarnybų, kurios turės teisę kreiptis į paslaugų tiekėjus ir telekomo kompanijas, dėl duomenų apie privačių asmenų ryšius. Tiesa, jau po savaitės Vidaus reikalų sekretorius gavo atsiimti šį pasiūlymą, pavadindamas jį "klaida".

   Privačių ir piliečių teisių gynėjai tuo įvykiu buvo sužavėti. Pasižiūrėjus į tai iš globaliosios perspektyvos pusės, ministro atsitraukimas teatrodo kaip mažytė pertraukėlė. Visame pasaulyje vyriausybės užsiėmė iki tol nematyto masto stebėjimo sistemų kūrimu, kuris gali iš esmės pakeisti balansą tarp individo teisės į privatumą ir valstybės įsipareigojimo kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu. Gegužės mėnesį Europos Parlamentas nubalsavo, jog telekomai ir Interneto paslaugų tiekėjai privalo saugoti asmenų ryšių duomenis, kurių gali prireikti teisėsaugos institucijoms. Be to, rengiantis birželio mėnesį vykusiam pramoninių šalių viršūnių susitikimui, ministrai pritarė principiniam sąrašui, nustatančiam, kurie duomenys turi būti prieinami visuomenę saugančioms institucijoms".

   Privatumo gynėjai yra sunerimę, kad labai svarbūs sprendimai dabar yra priimami už užvertų durų, o labai nedidelė dalis už dalinai užvertų durų. Bet vienas klausimas vis dar neiškeltas: kokia yra iš viso to milžiniško asmeninių duomenų kiekio kaupimo nauda? Žinant dabar vyraujančią prielaidą, jog žinojimas susiveda į informacijos kaupimą, o jos kiekybė anksčiau ar vėliau virsta kokybe, toks klausimas gali nuskambėti eretiškai. Ši tradicinė išmintis yra kažkiek įtartina, bet taip yra dėl kelių priežasčių.

   Žvalgybos duomenų kaupimas vis labiau automatizuojamas, nes patobulėjo palydovai - šnipai, pasiklausymo įranga ir kiti techniniai duomenų rinkimo būdai, be to paspartėjo ir duomenų apdorojimas. Neapdoroti duomenys iki juos išanalizuojant ir interpretuojant yra visai beverčiai, o tą daryti net pačios efektyviausios kosminės akys ir ausys nemoka. Programos, ieškančios tam tikrų žodžių ir frazių, yra geros tik tiek, kiek žmogaus analitiniam protui pavyksta teisingai pasirinkti, kuriuos žodžius ar frazes tos programos turi surasti.

   Sprendžiant iš vis naujos informacijos apie rugsėjo 11 d. įvykius, Slaptųjų tarnybų daromos klaidos, galima tvirtinti, dėl žmogiškojo tų tarnybų nepakankamai išvystyto darbo aspekto ir reikiamo dėmesio stokos. Birželio mėnesį neįvardintas šaltinis Amerikos slaptosioms tarnyboms pranešė, jog rugsėjo 10 d. JAV nacionalinė saugumo agentūra susekė du iš Afganistano siųstus pranešimus, kuriuose buvo minimas kitą dieną turėjęs įvykti didelis įvykis, bet iki rugsėjo 12 d. tų pranešimų niekas nesugebėjo išversti iš arabų kalbos. Gal ši klaida įvyko ir ne dėl per didelio informacijos srauto bet jis tikrai nepadėjo jos išvengti. Aukštosiomis technologijomis renkamų duomenų žavesys dažnai neleidžia matyti problemų, kurias sukelia pats jų rinkimas.

    Manote, kad vyriausybės imsis plėsti duomenų apdorojimo tarnybas ir bandys nuspręsti, kokių duomenų pirmiausia reikia ieškoti? Vargu, jos tik paprasčiausiai sukurs įstatymų, kuriais dar labiau bus praplečiamas renkamų duomenų tipas ir jų kiekis. Net ir JAV Patriotinis aktas, priimtas iškart po rugsėjo 11-osios, nesuteikė Amerikos vyriausybei galios priversti atskirus asmenis atskleisti, kokiu kodu jie šifruoja savo ryšio seansus, jeigu kurie nors iš tų seansų vyriausybei pasirodytų įtartini. Tuo tarpu britai jau priėmė įstatymą, suteikiantį policijai šią galią. Ir be planuojamo to įstatymo papildymo, jis jau teisėtvarkos pareigūnams suteikia teisę prieiti prie informacijos, saugomos elektroniniuose laiškuose, Tinklo ir Usenet serveriuose ir internetinių pašnekesių linijose. Tiesa, kol kas britų policija prieš atidarydama elektroninius laiškus ar kitus dokumentus privalo gauti teismo orderį, bet gali kiek nori analizuoti įrašus apie tai, su kuo jūs bendravote, kokius ir kada aplankėte tinklapius. Praeityje prieš leisdami naudotis bet kokia asmenine informacija telekomo operatoriai ar Interneto paslaugų tiekėjai reikalaudavo teismo orderio. Dabar vietoj orderio kiekvienam atskiram atvejui dažnai pasitenkinama vienu bendru leidimu.

   Po bokštų dvynių puolimo mažai tikima, jog viešąją nuomonę ar ekspertus dar veiks tradiciniai raginimai asmens teises iškelti aukščiau visuomenės saugumo. Tačiau rugsėjo 11-oji yra daugiau pretekstas, o ne vyriausybių siekimas kontroliuoti duomenis. Minėtasis Didžiosios Britanijos įstatymas buvo priimtas gerokai iki Al Qaida atakų. FTB irgi jau seniai naudojasi programine įranga, leidžiančia skenuoti elektroninius laiškus, o JAV iždas sekė pinigų plovimo pėdsakais - kontroliavo finansinių sandorių metu paliekamus elektroninius įrašus. Reikėjo tik plačiau bendradarbiauti tarptautiniu mastu keičiantis informacija, tiriant teroristų veiklą ir juos persekiojant. Po rugsėjo mėnesio teroro aktų toks bendradarbiavimas pagyvėjo ir padėjo užkirsti kelią Al Qaidos finansų srautams. Vėliau vykę teroristinės veiklos tyrimai parodė, kiek daug gali tokiam įtariamųjų tyrimo judėjimui pasitarnauti privataus sektoriaus duomenys, pavyzdžiui, informacija apie jų kredito korteles arba skrydžius lėktuvais.

   Visi slaptųjų tarnybų "laimėjimai" buvo pasiekti po įvykio, ir JAV Kongreso pradėto tyrimo dėka mes pradedame įsivaizduoti, kas buvo padaryta blogai prieš teroristinę ataką. Ekspertų nuomonės sutampa kad silpnoji grandis, - tai informacijos analizė, leidžianti iš milžiniško įvairiausių duomenų srauto gauti vientisą vaizdą. Kvalifikuota analizė, orientuota į šalių, kuriose atsiranda daugiausiai teroristų, istoriją, kultūrą ir politiką, galėtų pagelbėti daugiau nei stengimasis sukaupti labai daug neapdorotų duomenų. O jei platesnį duomenų rinkimą lydės ir papildomas skverbimasis į žmogaus privačią sritį, tai išties bus labai prastas sandėris.


El. p.: info@elektronika.lt