Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, įvykus Europos telekomunikacijų rinkos liberalizavimui, visi tikėjosi prasidėsiant aršiai konkurencijai "paskutinės mylios" sektoriuje. Taigi nieko panašaus neįvyko. Senosios, tradicinės, telekomų kompanijos ir toliau dominuoja vietinių prieigų srityje, patirdamos labai nedidelę konkurenciją ir todėl nesistengdamos ženkliau sumažinti savuosius skirtinių linijų tarifus.

   Jeigu patikėtume žmonėmis, dirbančiais fiksuotųjų bevielės kreipties (FWA - Fixed Wireless Access) technologijų diegimo srityje, svarbiausioji priežastis, dėl kurios tradiciniai telekomai iki šiol nepaleidžia iš savo gniaužtų paskutiniosios mylios, yra ta, jog jų konkurentai - konkuruojantys vietinių stočių operatoriai (CLEC - Competitive Local Exchange Carriers) - išeikvojo per daug laiko ir per daug pinigų besistengdami prisijungti prie telekomams priklausančios infrastruktūros. Anot FWA stovyklos, CLEC privalėjo elgtis visai kitaip: sutelkti visas savo pastangas į alternatyvaus FWA tinklo sukūrimą. Jeigu CLEC būtų taip padarę, dabar jiems netektų pergyventi dėl kenkėjiškos telekomų veiklos, o ir pačios verslo sąlygos vietinių prieigų rinkoje būtų daug geresnės. Peteris Whartonas, kompanijos Cambridge Broadband (Anglija), gaminančios FWA įrangą, 3,5 GHz dažnių juostai, prezidentas sako: "Alternatyvi vietinių prieigų infrastruktūra galėtų labai pakenkti telekomams ir juos aptramdyti".

     Kaip žino kiekvienas, sėkmingo FWA įrangos įdiegimo verslo ir individualių vartotojų rinkose pavyzdžių, bent jau didžiausiose Vakarų Europoje Vokietijos ir Didžiosios Britanijos rinkose, yra labai nedaug. Prie lėto šios technologijos įdiegimo prisidėjo daug įvairiausių priežasčių: teisinių, jų veiklą reguliuojančių aktų netobulumas, brangi techninė įranga, rizikos kapitalo trūkumas bei operatorių patirties, planuojant FWA radijo ryšio tinklus, stoka.

   Visa tai jokiu būdu nereiškia, kad Vakarų Europoje nebuvo bandymų aktyviau diegti FWA technologijas. Didžiojoje Britanijoje kompanija Tele2 sukūrė provincijos miestus aptarnaujantį fiksuotosios bevielės kreipties 3,8 GHz dažnio tinklą; labai aktyviai veikė ir kai kurie Skandinavijos ir Ispanijos operatoriai. Tačiau naujai atsirandančių ryšio operatorių dabar, toli gražu, yra nebe tiek, kiek jų buvo anksčiau, o Vakarų Europos telekomai labai patobulino savųjų telefono tinklų infrastruktūrą. Trumpalaikės FWA perspektyvos kur kas šviesesnės besivystančiose šalyse, kur ir tradiciniai telekomai ieško pigesnių už vario linijas kreipties būdų.

   Prieš pradedant realizuoti šias potencialias galimybes, ir išsivysčiusioms, ir besivystančioms šalims verta pasimokyti iš tos patirties, kuri buvo sukaupta bandant įdiegti FWA technologijas Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Vėluojantis FWA įdiegimas Vokietijoje

   FWA nesėkmė niekur nebuvo tokia ryški kaip Vokietijoje. Po to, kai dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Vokietijos ryšių reguliavimo tarnyba RegTP "grožio konkursų" pagrindu išdalijo 26 GHz ir 3,5 GHz diapazonuose šimtus licencijų, šių metų pradžioje jai teko pareikalauti, kad dar mokūs operatoriai grąžintų visą jų nepanaudotą dažnių spektro dalį. Ar taip iš tikrųjų ir įvyks, yra neaišku. "Manau, kad RegTP nežino ką toliau daryti", sako Renata Neuhierl, vadovaujanti kompanijos Star21 Networks teisiniam padaliniui. "Ji pati dabar yra netikrumo būsenoje".

   Star21 Networks, privatus fiksuotosios bevielės kreipties ryšio operatorius, yra viena iš nedaugelio vis dar veikiančių Vokietijos FWA kompanijų. Visoje Vokietijoje jai priklauso 222 licencijuoti regionai (visais atvejais yra naudojamas 26 GHz dažnis), iš kurių 50, daugiausiai kaimiškuose regionuose, paslaugos taip ir nebuvo pradėtos teikti. "Netgi jeigu jie [RegTP] ir pabandytų iš naujo parduoti spektrą, pirkėjų vargu ar atsirastų, nes kol kas tam dar nėra jokio ekonominio pagrindo", sako ji. "Mes ruošiamės pradėti veiklą visuose 50 nepanaudotų regionų, bet tam prireiks daugiau laiko."

   Neuhierl yra įsitikinusi, kad FWA verslui Vokietijoje labai pakenkė tai, kad, dalijant licencijas 1997 - 98 metais RegTP įrangos gamintojai ir operatoriai per mažai bendravo tarpusavyje. Todėl licenzijų sąlygos nebuvo pakankamai apgalvotos. "Su RegTP konsultacijų metu šnekėjęsi tiekėjai, pavyzdžiui, net neužsiminė, kiek kainuos bazinės stotys", - aiškino Neuhierl. "Jie [RegTP] vos nenualpo, kai aš pasakiau, jog viena bazinė stotis kainuoja 150 000 eurų."

   Star21 Networks gali teigti esanti niekuo dėta dėl konsultacijų periodu padarytų klaidų, nes ji įsikūrė tik 1999 metų kovo mėnesį; kitaip ji būtų protestavusi dėl to, kad RegTP nesugebėjo vykusiai paskirstyti 14 MHz kanalų 3,5 GHz dažnių juostoje. "Tuo metu daugelis konkurse dalyvavusių operatorių buvo įkurti rizikos kapitalistų, neturėjusių savo bevielio ryšio specialistų", - sako Neuhierl. "Ekspertizei atlikti jie pasitelkdavo specialistus iš pašalies, kurie irgi tikriausiai žinojo nevisas šios technologijos detales. Visiems mums teko mokytis, bet dabar atėjo laikas atsižvelgti į šias pamokas ir iš naujo peržiūrėti licenzijų sąlygas."

   Vienas Vokietijoje išdalintų 26 GHz juostos licencijų trūkumas yra tas, kad operatoriui neleidžiama naudoti spektrą atgaliniam tranzitui arba ryšiui tarp bazinių stočių - tuo dažniu galima naudotis tiktai sujungiant galinį vartotoją su bazine stotimi. "Mūsų situacija yra gana keista: atgaliniam ryšiui su savo buvimo taškais (PoP - Points of Presense) mes privalome susikurti lygiagrečią infrastruktūrą kitoje dažnių juostoje", - sako Neuhierl. "Nors tai ir pigiau nei nuomotis skirtines linijas iš Deutsche Telekom, vis tiek tos išlaidos yra nereikalingos. Jau porą metų prašome RegTP pakeisti šią nuostatą."

   Šveicarijos ryšių tarnyba Bakom šiuo klausimu buvo gerokai lankstesnė, Tai rodo, jog ne visos nacionalinės ryšių priežiūros tarnybos yra nevykusios. Po to, kai šių metų pradžioje Star21 ir Bakom pasikeitė keliais laiškais, Star21 sugebėjo pakeisti savo šveicariškųjų FWA licencijų sąlygas ir dabar licencijuojamą spektro ruožą galima naudoti ne vien paskutiniosios mylios srautams perduoti. Tačiau net ir Šveicarijoje FWA įdiegimas tėra tiktai pačioje užuomazgoje, nes nuo 2000 m., kai aukcionuose buvo išdalintas spektras, stambesnių operatorių šioje šalyje taip ir neatsirado.

   Zvi Slonimskis, Izraelyje įsikūrusio FWA įrangos 2,5 GHz ir 26 GHz dažnių juostoms gamintojo Alvarion prezidentas, pesimistiškai žiūri į FWA perspektyvas išsivysčiusiuose miestų rajonuose, nes čia vyrauja laidinė infrastruktūra. "Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse [pavyzdžiui, Vokietijoje] FWA įdiegti nesiseka, ypač tada, kai licencijoje yra nurodoma, kad operatorius turi sukurti visą šalį aprėpiantį tinklą. Didžiausią poreikį savosioms sistemoms mes šiuo metu regime besivystančiose šalyse."

Falstartas Didžiojoje Britanijoje

   FWA kritikai, siekiantys įrodyti, kad fiksuotasis bevielis ryšys nėra patraukli kreipties rūšis, beveik visada primena 2000 m. lapkričio mėnesį Didžiojoje Britanijoje įvykusio 28 GHz dažnių juostos aukciono nesėkmę - iš pasiūlytų 42 licencijų buvo nupirkta tiktai 16. Anot Stepheno Lowe, Plačiajuosčio bevielio ryšio operatorių asociacijos (BWA) - operatorius ir tiekėjus atstovaujančios organizacijos, - besirūpinančios visai Europai bendrais standartais, pirmininko, dėl nepakankamo susidomėjimo FWA ir šios technologijos įdiegimui būdingų trūkumų kaltę pirmiausia turėtų prisiimti ryšius reguliuojančios tarnybos. "Konsultacijų, vykusių iki paskelbiant aukcioną, metu Jungtinės Karalystės radiokomunikacijų agentūra apsimetė klausanti, ką sako operatoriai, tačiau jų iš tikrųjų visiškai neklausė", - sako Lowe. "Dėl to po to ir kilo didelis nusivylimas."

   Viena 2000 m. lapkričio mėnesio aukciono nesėkmės priežasčių buvo nevykęs dažnių juostos pasirinkimas. Daugumai Europos šalių dalijant 26 GHz diapazono licencijas, 28 GHz pasirinkimas iš pat pradžių atrodė keistas. 28 GHz tinklų instaliavimas ir įrangos gamintojams, ir operatoriams kainavo daug brangiau. Radiokomunikacijų agentūra savąjį pasirinkimą argumentavo tuo, kad 26 GHz juosta buvusi perkrauta dvitaškio mikrobangio ryšio jungtimis, o jų perkėlimas į kitą spektro dalį būtų brangiai atsiėjęs. Lowe mano, kad tokius trumpalaikius nepatogumus su kaupu būtų atsvėrę telekomo rinkoje atsiradusios didesnės konkurencijos pranašumai.

   Kitas Jungtinėje Karalystėje išdalintų 28 GHz diapazono licencijų trūkumas buvo (taip, bet kuriuo atveju, atrodo, iš operatorių "varpinės") tas, kad šalis į regionus buvo skirstoma neatsižvelgiant nei į vietovės topografiją, nei į demografinį pasiskirstymą - du pačius svarbiausius FWA tinklo planavimo faktorius. Plačiai išsisklaidžiusių abonentų aptarnavimas visada atsieina brangiau nei tada, kai jie gyvena kompaktiškomis grupėmis.

   Nepaisant viso to, Lowe mano, kad iš 28 GHz diapazono klaidų jau pasimokinta, todėl optimistiškiau žiūri į 3,4 GHz licencijų dalijimą, kuris Jungtinėje Karalystėje prasidės spalio mėnesį. Šiuo atveju per aukcioną bus paskirtos šešios licencijos provincijai, šešios didiesiems miestams ir viena Šiaurės Airijai. "Šįkart žmonės iš Radiokomunikacijų agentūros, atrodo, pradeda įsiklausyti ir į kitų nuomonę", - sako Lowe.

   Norint ką nors pasiekti, įsiklausyti visuomet yra labai verta. "Jau pradiniuose planuose buvo padarytos kelios mokyklinės klaidos", - pasakė Whartonas iš Cambridge Broadband, per konsultacijų aptarimą, kurį suorganizavimo kartu su kitais tiekėjais. "Planuojant GSM sistemas, regionai įprastai padalinami atsižvelgiant į gamtinius ypatumus, tuo tarpu 3,4 GHz licencijų atveju kai kurie regionai buvo pažymėti slėnių gilumoje", - sako jis. "Be to, siekdami sumažinti sąveiką tarp skirtingų regionų, jie taip sumažino leistiną galią, jog jums prireiks keturis kartus daugiau bazinių stočių nei jų reikėtų normaliomis sąlygomis. Aišku, konsultacijos yra prasmingos ir - mes pareiškėme savo nuomonę šiuo klausimu. Tikėkimės, kad į ją bus atsižvelgta."

Ekonominiai aspektai

   Vakarų Europos FWA rinkos operatoriams yra gana sunku tinkamai sumažinti savo paslaugų kainas dėl nevienodų įvairiose šalyse naudojamų dažnių diapazonų bei skirtingo spektro paskirstymo tuose diapazonuose. "Kol vartotojo įranga vidutiniškai kainuoja nuo 2000 iki 3000 dolerių, sunku tikėtis, kad rinka taps masiška", - sako konsultantas iš Arc Group Timas Page. "Dar teks palaukti maždaug porą metų, kol ši kaina sumažės iki 500 dolerių."

   Vis dar tebevyraujant patentuotai atskirų FWA gamintojų įrangai operatoriai nelabai nori susisieti su vieninteliu įrangos tiekėju. Daugybei gamintojų tiekiant tarpusavyje suderintą techninę įrangą, nėra tokio komforto, kokiu džiaugiasi GSM bendruomenė.

   Galima tik spėlioti, ar FWA įrangos gamintojai tvirtins, jog fiksuotojo bevielio ryšio atveju suderinamumas nėra kritiškai svarbus. "Operatoriai juk supranta, kad patentuota įranga yra gerokai pigesnė už universalią", - sako Avi Rahavas, Izraelio kompanijos Innowave, gaminančios 11 GHz diapazonui skirtą aparatūrą, viceprezidentas rinkodarai.

   Whartonas mano, jog standartizavus bazinėms stotims ir vartotojams skirtas technines priemones laimėtume nelabai daug. "Rinka dar nėra visiškai subrendusi, kad būtų galima galvoti apie rimtą standartizavimą", -pareiškė jis. " Tai darant galima tik pabloginti įrangos kokybę. Taip pat reikia protauti - viskas, kas patenka į eterį, yra išrasta mūsų ir naudoja mūsų sąsajas. Nė vienas sveikai protaujantis operatorius nebandys maišyti ir derinti vienos su kita dviejuose jungties galuose esančios ryšio įrangos."

   Be tokių techninių argumentų, operatoriams susirūpinimą vis dar kelia gamintojų perspektyvų ilgaamžiškumas. Jeigu tarp išlikimo ir išnykimo pradeda svyruoti tokie žinomi ir įsitvirtinę gamintojai kaip Marconi ar Nortel, tai visai natūralu, jog būsimieji FWA operatoriai pageidauja nors kokių sau investicijų saugos garantijų, pavyzdžiui, įvairių kompanijų gaminamų bazinių stočių tarpusavio suderinamumo tam atvejui, jeigu vienas iš jų tiekėjų bankrutuotų. Operatoriai tikrina FWA įrangos gamintojų patikimumą labai kruopščiai. "Taip, tai yra tiesa", - sako Whartonas. "Bet ir mes elgiamės labai panašiai. Esame atmetę kelių operatorių užsakymus vien dėl to, kad nebuvome tikri, ar jie išliks."

   Rahavas iš Innowave apie ryšio operatorius atsiliepia panašiai: "Ryšių reguliavimo tarnybos dešimtojo dešimtmečio pabaigoje per greitai išdalijo licencijas, nepatikrinusios, ar licencijų gavėjai finansiškai patikimi ir, ar jie sugebės vystyti šį verslą. Ne mažiau svarbu yra ir operatorių patirtis. Izraelyje, pavyzdžiui, yra reikalaujama, kad kiekviena licenciją (tolimojo, mobiliojo ar FWA ryšio) turinti kompanija bent 25 procentais priklausytų užsienio operatoriui, savojoje rinkoje aptarnaujančiam ne mažiau kaip vieną milijoną abonentų. Šitaip užtikrinama operatoriaus tikrai reikalinga patirtis, ko daugeliu FWA atvejų iki šiol nėra."

   Kitas, anot Whartono, labai aktualus dalykas - tai 3,5 GHz diapazono spektro deficitas . "Šis deficitas yra dirbtinis", sako jis. "Į 3,5 GHz juostą dar įeina 100 MHz, bet jie skirti kelių priežiūrai iš sraigtasparnių. Manau, kad tokio dažnių ruožo tam yra per daug. Kai tik vyriausybės išvys FWA teikiamus privalumus, bus išlaisvinta ir daugiau spektro. Mes matome, kad visa tai jau vyksta Kinijoje ir Rusijoje."

   Aišku, visose Europos dalyse FWA rinka pradės augti tiktai tuomet, kai įrangos tiekėjai, vyriausybės ir operatoriai ims tampriau bendradarbiauti tarpusavyje.