Keturios pagrindinės plataus naudojimo momentinių žinučių
(Instant Messaging - IM) sistemos tarpusavyje nesuderintos. Jei
įsiregistruosite vien AOL kompanijos Instant
Messenger (AIM) sistemoje, korespondentai jūsų nesuras kitose -
Microsoft MSN Messenger ar Yahoo!
Messenger bei ICQ ("I seek you" - get
it?). O visos šios skiriasi nuo tarnybiniam naudojimui
skirtų IM sistemų taip, kaip
kompanijos Sametime sukurtas Lotus (JAV
karo laivynui).
IM kompanijos stengėsi nugriauti sienas, skiriančias įvairių IM
sistemų tarnybas, tačiau AOL kompanija
(drauge su Time Warner), nepamiršdama, kad jos sistema naudojasi gausiausias
vartotojų būrys, šiam
antimonopoliniam judėjimui priešinasi.
Suinteresuotos kompanijos drauge su Sametime parengė ir sėkmingai išbandė
programą, kuri sujungs ir tarpusavyje
suderins įvairias IM sistemas, tačiau
AOL pareiškė, kad tokia sistema būtų labai
brangi ir nesaugi.
Akivaizdu, kad Microsoft korporacija norėtų užvaldyti visas IM
sistemas, nes tokiu atveju padidėtų
mėgstančių naršyti po internetą rinka. Šį tikslą
padėtų pasiekti Microsoft
Office programinės įrangos paketas, nes šioje
programinėje įrangoje, o tiksliau -
Excel skaičiuoklės ir Outlook
El. p. programose - įdiegtos momentinių
žinučių siuntimo bei parengties
nustatymo funkcijos.
Bet svarbiausia, kad šios galimybės įdiegtos į
Microsoft Windows XP operacinę sistemą. Greitesnio
būdo tapti pasiekiamam šimto milijonų
stalinių kompiuterių - tiesiog nėra.
Taigi programos, kurios jums leistų siųsti žinutes visų keturių
sistemų vartotojams, jau parengtos, o
populiariausios iš jų yra dvi: Cerulean
Studios (Brukfildas, Konektikuto valstija) programos
EveryBuddy ir Trillian. AOM su
Trillian žaidžia it katė su pele: ji
nuolat keičia savo programinę įrangą,
kad Trillian negalėtų tinkamai veikti, o
Trillian kartais net tą pačią dieną
"lopo" savąją.
Per daug standartų
Interneto inžinerijos
užduočių grupė (Internet Engineering Task
Force) IM ryšį vadina šiek tiek
gluminančiu. Anksčiau sukurti IM standartai
ir juos atitinkantys akronimai APEX, PRIM ir IMPP, atrodo, užleido
vietą interneto telefonijos standartui SIMPLE, kuris remiasi SIP
(Session Initiation Protocol) protokolu.
SIMPLE (SIP for Instant Messaging and Presence Leveraging
Extensions - momentinių žinučių bei parengties protokolas)
apibrėžia standartus, kurių pagrindu
IM ir kitose programose įdiegiama parengties funkcija. Šiam standartui
pritarė Microsoft ir iš esmės AOL. Be to,
regis, jis yra priimtinas ir daugumai IM programinės įrangos kūrėjų.
Mobiliojo ryšio technologijų
horizonte šmėkščioja dar vienas IM
standartas - Wireless Village (žr:
Pasišnekėti - nebrangu, siųsti žinutę - dar pigiau
// Ryšių technikos naujienos, 2002,
Nr.3). Mobiliojo ryšio įrangos gamintojų
iniciatyva, momentinių žinučių
technologiją numatoma įdiegti
mobiliuosiuose telefonuose. Šie nuolat tobulinami,
tad manoma, kad per trejus ateinančius metus IM paslauga galės naudotis
120 mln. mobiliojo ryšio vartotojų.
Manoma, kad Jungtinėse Valstijose
mobiliųjų telefonų IM nurungs SMS
(Short Message Service - trumpųjų žinučių
tarnybą), nes ši paslaugų rūšis čia
neprigijo dėl nesuderintos vietinio ryšio kompanijų veiklos. SMS ryšys,
kuriuo belaidžio ryšio tinklais siunčiama
iki 160 ženklų, yra itin populiarus
Europoje ir Azijoje. Visgi SMS patarnavimui trūksta IM interaktyvumo,
kurio pagrindas - įdiegta korespondento parengties funkcija.
Microsoft rengiasi panaudoti dar vieną savo slaptąjį ginklą.
Integruodama SIP ir SIMPLE standartus į
savo operacines sistemas, Windows sistemos kompiuterių vartotojams ji suteiks
galimybę momentinėmis žinutėmis
siuntinėti garso failus (internetinės
telefonijos tinklais). Pradžioje įrašų
kokybė nebūtų aukšta, bet paslauga būtų
teikiama nemokamai. Pastaroji aplinkybė milijonams paauglių, kurie jau turi
įsigiję naujus šios kompanijos
Xbox vaizdo žaidimų grotuvus, yra ypač
patraukli.
Labai svarbi yra ryšio paslaugų kaina. Antai Indijoje interneto
paslaugų teikėjai išleido per 1 milijoną
JAV dolerių interneto telefonijos sistemai plėtoti, kad kuo daugiau vartotojų
naudotųsi ne momentinių žinučių
paslauga, bet kalbiniu ryšiu. Dabar Indijos
interneto paslaugų teikėjai gali
pasiūlyti tarptautinį telefono ryšį, kainuojantį
10 JAV centų už minutę, o ne 49
centus, kaip kainavo anksčiau. Tačiau IM
paslauga, kurią jau teikia Indijoje esančios
Yahoo! ir Microsoft MSN dukterinės įmonės, yra nemokama.
"Virusinis" Interneto susirgimas gali prasidėti tuomet,
kai daug vartotojų vienu metu nusprendžia persiųsti savo
kolegoms ar draugams įdomesnes žinutes. Jeigu prie
elektroninio laiško yra prikabinamos
didelės laikmenos su muzikos įrašais
ar vaizdais, toks paštas gali labai sulėtinti Internetą, o
kompanijų tinklus beveik sustabdys.
Todėl kompanija Philips išrado ir
užpatentavo paprastą
sprendimą, leisiantį siuntinėti kvailokus
juokelius ir animacinius filmukus neužimant perdaug didelio
dažnių juostos pločio. Interneto
paslaugų tiekėjas arba vietinis tinklas pasitikrins kiekvieno
atkeliaujančio didesnio priedo prie elektroninio laiško
pavadinimą ir, jei pavadinimas atitinka
tai, ką jau galima viešai surasti Internete arba kompanijos
vietiniame tinkle, atkabins priedą ir jį pakeis trumpa URL
nuoroda, nukreipiančia link tos pačios
informacijos. Elektroniniai laiškai dėl to galės keliauti sparčiau
ir mažiau užkimš ryšių tinklus,
o laiško gavėjas galės pats
spręsti, verta jam atsisiųsdinti
medžiagą, ar ne.
Nedorėliai, landžiojantys po
svetimas duomenų bazes, gali sukelti chaosą internetinėse bankininkystės
sistemose, kredito kortelių sąskaitose
ar Internetu atliekamuose vietiniuose atsiskaitymuose. Kol įsibrovėlis bus
pastebėtas, jis gali spėti pasigvelbti iš
svetimos sąskaitos nemažą pinigų
sumą. Kaip kovos priemonę
kompiuterijos ekspertas Peng Liu iš
Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) siūlo
ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri
sugeba aptikti panašią veiklą ir laiku
užkerta jai kelią.
"Save užgydanti duomenų
bazė" izoliuoja potencialų hakerį,
nukreipdama jį į bevertę duomenų bazės
kopiją, kuriai jis negali padaryti jokios žalos. Kol hakeris knaisiojasi
kopijoje, duomenų bazė-originalas gali
nekliudoma atlikti visas savo operacijas, o bet kokia jai padaryta žala yra
akimirksniu ištaisoma.
Sistema taip pat turėtų neleisti
į duomenų bazes patekti "data
diddlers" - vadinamiesiems
kompiuterių virusams, sugebantiems kiekvieną
bazėje saugomą skaičių padauginti,
pavyzdžiui, iš 1,2. Galima
įsivaizduoti, kokį sąmyšį toks virusas sukelia,
patekęs į banko ar eilinės
buhalterijos kompiuterį. Patekęs į klinikos
kompiuterį, jis sukels grėsmę net
žmonių gyvybei.
Dabar egzistuojančios
duomenų atkūrimo programos sugeba
atstatyti juos tokius, kokie buvo prieš pakeičiant, bet šituo būdu yra atmetami
ir visi niekuo nekaltų, legalių
vartotojų padaryti duomenų bazės pokyčiai.
Kita vertus, duomenų bazes dažnai sunku ilgesniam laikui išjungti
taisymui. Liu ir jo grupė paruošė programą,
kuri realiame laike stebi vartotojų
elgesį. Jei tas elgesys programai pasirodo įtartinas - pavyzdžiui, vartotojas
prisijungia keistu paros metu arba bando persiųsti pinigus į iki tol
negirdėtą banką - programa patyliukais
perkelia visas operacijas į atskirtas
"veidrodines" duomenų bazes.
Kiekvienas tokio įtartino vartotojo padarytas duomenų bazės
pakeitimas yra iškart atitaisomas.
Patikimų vartotojų sandoriai lieka
nepakeisti. Vėliau, kai toks į "karantiną"
patekęs vartotojas pasirodo esąs nekaltas,
jo sandoriai iš fiktyviosios bazės yra
perkeliami į pagrindinę. JAV Karinis
oro laivynas jau bando šią sistemą,
siekdamas apsaugoti duomenis apie savo dalinių dislokacijos pasikeitimus.