Keturios pagrindinės plataus naudojimo momentinių žinučių (Instant Messaging - IM) sistemos tarpusavyje nesuderintos. Jei įsiregistruosite vien AOL kompanijos Instant Messenger (AIM) sistemoje, korespondentai jūsų nesuras kitose - Microsoft MSN Messenger ar Yahoo! Messenger bei ICQ ("I seek you" - get it?). O visos šios skiriasi nuo tarnybiniam naudojimui skirtų IM sistemų taip, kaip kompanijos Sametime sukurtas Lotus (JAV karo laivynui).

   IM kompanijos stengėsi nugriauti sienas, skiriančias įvairių IM sistemų tarnybas, tačiau AOL kompanija (drauge su Time Warner), nepamiršdama, kad jos sistema naudojasi gausiausias vartotojų būrys, šiam antimonopoliniam judėjimui priešinasi. Suinteresuotos kompanijos drauge su Sametime parengė ir sėkmingai išbandė programą, kuri sujungs ir tarpusavyje suderins įvairias IM sistemas, tačiau AOL pareiškė, kad tokia sistema būtų labai brangi ir nesaugi.

   Akivaizdu, kad Microsoft korporacija norėtų užvaldyti visas IM sistemas, nes tokiu atveju padidėtų mėgstančių naršyti po internetą rinka. Šį tikslą padėtų pasiekti Microsoft Office programinės įrangos paketas, nes šioje programinėje įrangoje, o tiksliau - Excel skaičiuoklės ir Outlook El. p. programose - įdiegtos momentinių žinučių siuntimo bei parengties nustatymo funkcijos.

   Bet svarbiausia, kad šios galimybės įdiegtos į Microsoft Windows XP operacinę sistemą. Greitesnio būdo tapti pasiekiamam šimto milijonų stalinių kompiuterių - tiesiog nėra.

   Taigi programos, kurios jums leistų siųsti žinutes visų keturių sistemų vartotojams, jau parengtos, o populiariausios iš jų yra dvi: Cerulean Studios (Brukfildas, Konektikuto valstija) programos EveryBuddy ir Trillian. AOM su Trillian žaidžia it katė su pele: ji nuolat keičia savo programinę įrangą, kad Trillian negalėtų tinkamai veikti, o Trillian kartais net tą pačią dieną "lopo" savąją.

Per daug standartų

   Interneto inžinerijos užduočių grupė (Internet Engineering Task Force) IM ryšį vadina šiek tiek gluminančiu. Anksčiau sukurti IM standartai ir juos atitinkantys akronimai APEX, PRIM ir IMPP, atrodo, užleido vietą interneto telefonijos standartui SIMPLE, kuris remiasi SIP (Session Initiation Protocol) protokolu. SIMPLE (SIP for Instant Messaging and Presence Leveraging Extensions - momentinių žinučių bei parengties protokolas) apibrėžia standartus, kurių pagrindu IM ir kitose programose įdiegiama parengties funkcija. Šiam standartui pritarė Microsoft ir iš esmės AOL. Be to, regis, jis yra priimtinas ir daugumai IM programinės įrangos kūrėjų.

   Mobiliojo ryšio technologijų horizonte šmėkščioja dar vienas IM standartas - Wireless Village (žr: Pasišnekėti - nebrangu, siųsti žinutę - dar pigiau // Ryšių technikos naujienos, 2002, Nr.3). Mobiliojo ryšio įrangos gamintojų iniciatyva, momentinių žinučių technologiją numatoma įdiegti mobiliuosiuose telefonuose. Šie nuolat tobulinami, tad manoma, kad per trejus ateinančius metus IM paslauga galės naudotis 120 mln. mobiliojo ryšio vartotojų. Manoma, kad Jungtinėse Valstijose mobiliųjų telefonų IM nurungs SMS (Short Message Service - trumpųjų žinučių tarnybą), nes ši paslaugų rūšis čia neprigijo dėl nesuderintos vietinio ryšio kompanijų veiklos. SMS ryšys, kuriuo belaidžio ryšio tinklais siunčiama iki 160 ženklų, yra itin populiarus Europoje ir Azijoje. Visgi SMS patarnavimui trūksta IM interaktyvumo, kurio pagrindas - įdiegta korespondento parengties funkcija.

   Microsoft rengiasi panaudoti dar vieną savo slaptąjį ginklą. Integruodama SIP ir SIMPLE standartus į savo operacines sistemas, Windows sistemos kompiuterių vartotojams ji suteiks galimybę momentinėmis žinutėmis siuntinėti garso failus (internetinės telefonijos tinklais). Pradžioje įrašų kokybė nebūtų aukšta, bet paslauga būtų teikiama nemokamai. Pastaroji aplinkybė milijonams paauglių, kurie jau turi įsigiję naujus šios kompanijos Xbox vaizdo žaidimų grotuvus, yra ypač patraukli.

   Labai svarbi yra ryšio paslaugų kaina. Antai Indijoje interneto paslaugų teikėjai išleido per 1 milijoną JAV dolerių interneto telefonijos sistemai plėtoti, kad kuo daugiau vartotojų naudotųsi ne momentinių žinučių paslauga, bet kalbiniu ryšiu. Dabar Indijos interneto paslaugų teikėjai gali pasiūlyti tarptautinį telefono ryšį, kainuojantį 10 JAV centų už minutę, o ne 49 centus, kaip kainavo anksčiau. Tačiau IM paslauga, kurią jau teikia Indijoje esančios Yahoo! ir Microsoft MSN dukterinės įmonės, yra nemokama.

   "Virusinis" Interneto susirgimas gali prasidėti tuomet, kai daug vartotojų vienu metu nusprendžia persiųsti savo kolegoms ar draugams įdomesnes žinutes. Jeigu prie elektroninio laiško yra prikabinamos didelės laikmenos su muzikos įrašais ar vaizdais, toks paštas gali labai sulėtinti Internetą, o kompanijų tinklus beveik sustabdys. Todėl kompanija Philips išrado ir užpatentavo paprastą sprendimą, leisiantį siuntinėti kvailokus juokelius ir animacinius filmukus neužimant perdaug didelio dažnių juostos pločio. Interneto paslaugų tiekėjas arba vietinis tinklas pasitikrins kiekvieno atkeliaujančio didesnio priedo prie elektroninio laiško pavadinimą ir, jei pavadinimas atitinka tai, ką jau galima viešai surasti Internete arba kompanijos vietiniame tinkle, atkabins priedą ir jį pakeis trumpa URL nuoroda, nukreipiančia link tos pačios informacijos. Elektroniniai laiškai dėl to galės keliauti sparčiau ir mažiau užkimš ryšių tinklus, o laiško gavėjas galės pats spręsti, verta jam atsisiųsdinti medžiagą, ar ne.

   Šiemet Suomijoje labai sparčiai didėja plačiajuosčių prievadų skaičius. Komunikacijų ministerijos Helsinkyje pateikta statistika rodo, kad dabar šalyje yra 170 000 plačiajuosčių prievadų. Internetą namuose turi daugiau negu pusė suomių. Europos Sąjungoje vidurkis yra 37,7 procento. Bent du milijonai žmonių Internetu naudojasi ne mažiau kaip kartą per savaitę.

   Nedorėliai, landžiojantys po svetimas duomenų bazes, gali sukelti chaosą internetinėse bankininkystės sistemose, kredito kortelių sąskaitose ar Internetu atliekamuose vietiniuose atsiskaitymuose. Kol įsibrovėlis bus pastebėtas, jis gali spėti pasigvelbti iš svetimos sąskaitos nemažą pinigų sumą. Kaip kovos priemonę kompiuterijos ekspertas Peng Liu iš Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) siūlo ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri sugeba aptikti panašią veiklą ir laiku užkerta jai kelią.

   "Save užgydanti duomenų bazė" izoliuoja potencialų hakerį, nukreipdama jį į bevertę duomenų bazės kopiją, kuriai jis negali padaryti jokios žalos. Kol hakeris knaisiojasi kopijoje, duomenų bazė-originalas gali nekliudoma atlikti visas savo operacijas, o bet kokia jai padaryta žala yra akimirksniu ištaisoma.

   Sistema taip pat turėtų neleisti į duomenų bazes patekti "data diddlers" - vadinamiesiems kompiuterių virusams, sugebantiems kiekvieną bazėje saugomą skaičių padauginti, pavyzdžiui, iš 1,2. Galima įsivaizduoti, kokį sąmyšį toks virusas sukelia, patekęs į banko ar eilinės buhalterijos kompiuterį. Patekęs į klinikos kompiuterį, jis sukels grėsmę net žmonių gyvybei.

   Dabar egzistuojančios duomenų atkūrimo programos sugeba atstatyti juos tokius, kokie buvo prieš pakeičiant, bet šituo būdu yra atmetami ir visi niekuo nekaltų, legalių vartotojų padaryti duomenų bazės pokyčiai. Kita vertus, duomenų bazes dažnai sunku ilgesniam laikui išjungti taisymui. Liu ir jo grupė paruošė programą, kuri realiame laike stebi vartotojų elgesį. Jei tas elgesys programai pasirodo įtartinas - pavyzdžiui, vartotojas prisijungia keistu paros metu arba bando persiųsti pinigus į iki tol negirdėtą banką - programa patyliukais perkelia visas operacijas į atskirtas "veidrodines" duomenų bazes.

   Kiekvienas tokio įtartino vartotojo padarytas duomenų bazės pakeitimas yra iškart atitaisomas. Patikimų vartotojų sandoriai lieka nepakeisti. Vėliau, kai toks į "karantiną" patekęs vartotojas pasirodo esąs nekaltas, jo sandoriai iš fiktyviosios bazės yra perkeliami į pagrindinę. JAV Karinis oro laivynas jau bando šią sistemą, siekdamas apsaugoti duomenis apie savo dalinių dislokacijos pasikeitimus.