Nuo 2003 metų sausio 1 dienos fiksuoto telefono ryšio tinklo bei
juo teikiamų paslaugų rinka Lietuvoje
yra laisva. Bet kuri įmonė, pranešusi
Ryšių Reguliavimo Tarnybai apie planuojamas teikti paslaugas, gali
steigti bei eksploatuoti fiksuoto ryšio telefono tinklus bei teikti fiksuoto ryšio
paslaugas.
Jei naujosios įmonės fiksuoto
telefono ryšio rinkoje savo abonentams nori pasiūlyti susijungimą ne tik
savo tinkle, bet ir su kitais Lietuvos telekomunikaciniais tinklais, naujai
įsteigtus tinklus reikia sujungti su jau egzistuojančiais. Tai leidžia vieno
tinklo abonentams susijungti su kito tinklo abonentais bei naudotis kito tinklo
teikiamomis paslaugomis. Sujungimas turi atitikti tam tikrus standartus
bei tvarkas ir bendrų reikalavimų turi
laikytis visi tarpusavyje
susijungiančių tinklų paslaugų tiekėjai.
Poįstatyminiuose su tinklų sujungimu
susijusiuose aktuose taip pat įtvirtinti
tinklų vientisumo, sąveikumo bei
integralumo bei paslaugų tarpusavio
sąveikos reikalavimai.
Šiuo metu Lietuvoje veikiantys tinklai tarpusavio susijungimui
naudoja nacionalinę SS7 (angl. -
Signalling System No.7) signalizaciją.
Nacionalinės SS7 signalizacijos
reikalavimų įvykdymas yra pagrindinis
reikalavimas susijungiantiems tinklams. Kadangi Lietuvos
telekomunikaciniame tinkle šiuo metu yra ir analoginės,
ir skaitmeninės technologijos, vien skaitmeniniams tinklams
pritaikyta tarptautinė SS7 signalizacija
netinka. Nacionalinės signalizacijos
specifikacijoje yra numatyti ryšio su analoginėmis stotimis bei žinybinėmis
stotelėmis sudarymui reikalingi algoritmai, modifikuoti tam tikri papildomų
paslaugų naudojimo atvejai, aprašyti mechanizmai susiję su CDR
(angl. CDR - Call Detail Record) registravimu bei kiti nacionalinio Lietuvos
telekomunikacinių tinklų paslaugų
teikimui reikalingi mechanizmai.
Jei nacionalinės SS7 signalizacijos reikalavimai nėra įvykdomi,
tam tikrame tinkle kyla pavojus, kad abonentai, naudodamiesi nepilnai
nacionalinės SS7 reikalavimus
atitinkančiu tinklu kai kuriais atvejais negalės
gauti kai kurių paslaugų, o kai kada jų
kokybė bus žema. Tarkime, ISDN (angl. ISDN -
Integrated Services Digital Network) abonentas norės prisijungti
prie Internet tinklo, naudodamasis operatoriaus, kurio tinklas nepalaiko
"64 kb unrestricted" pernašos tipo. Šiuo
atveju abonentas negalės prisijungti, nes ISDN susijungimui su Interneto
tinklu naudoja būtent šį pernašos tipą.
Be aukščiau paminėto
esminio reikalavimo, taip pat yra būtina,
kad susijungiantys tinklai sudarytų galimybes savo abonentams rinkti
telefoninio ryšio numerius pagal
nacionalinį numeracijos planą.
Ankstesniame RTN numeryje buvo paminėta, kad nacionalinis numeracijos planas
sukurtas, siekiant sudaryti prielaidas telekomunikacijų vystymuisi. Jį
kuriant buvo reikalaujama, kad Lietuvos telekomunikaciniai tinklai atitiktų
ES reikalavimus ir kad būtų galima
didinti numeracijos resursus. Taip pat numeracijos plane įtvirtinta
nuostata, kad toje pačioje numeracijos
zonoje esantiems abonentams turi būti sudaryta galimybė susisiekti renkant
numerį be rajono kodo. Tokia pat galimybė turi būti sudaryta jei
abonentas prieš numerį renka kito
operatoriaus kodą, t.y., šiam ryšiui nori
pasinaudoti kito telekomunikacinių
paslaugų teikėjo paslaugomis. Ši
numeracijos plano nuostata leidžia
abonentams rinkti numerius kuo paprasčiau
bei naudojant mažiau skaitmenų.
Mažesnis skaitmenų kiekis renkamuose
numeriuose sumažina ir neteisingo prisiskambinimo tikimybę ir tuo
būdu vartotojui suteikiamos aukštos kokybės paslaugos.
Taip pat labai svarbu, kad susijungiantys tinklai būtų
sinchronizuoti. Kiekviena komutacinė stotis
turi tam tikro tikslumo taktinį dažnį,
todėl šį dažnį užduodantis laikrodis
turi būti nuolat tikslinamas pagal labai tikslaus taktinio dažnio šaltinį.
Kokybiška sinchronizacija itin svarbi, kai abonentai naudojasi duomenų
perdavimo paslaugomis.
Naujų telekomunikacijų operatorių tinklai taip pat turi
prisitaikyti prie jau egzistuojančių tinklų
hierarchinių struktūrų. Kiekvienas
komutacinio tinklo lygmuo yra skirtas tam tikrai funkcijai atlikti, o bandymai
siekti, kad būtų atliekamos kitos
funkcijos, nebūdingos hierarchiniam lygmeniui, neabejotinai sutrikdys tinklo
veikimo kokybę. Vietinio ryšio stotys
yra pritaikytos aptarnauti abonentus ir teikti papildomas tinklo
paslaugas. Tarpmiestinio ryšio stotys
naudojamos apkrovos persiuntimui tarp kitų
lygmenų stočių. Tarptautinio ryšio
stotys turi funkcijas, reikalingas
tarptautinės apkrovos persiuntimui, pavyzdžiui
- aido slopintuvus, kurie naudojami, kai ryšys tolimas ir dėl ilgo balso
sklidimo laiko atsiranda aidas, kurį reikia panaikinti.
Tinklų sujungimas turi būti
vykdomas atidžiai planuojant, o vėliau
testuojant susijungiančius tinklus ir jais teikiamas paslaugas. Be aukščiau
paminėtų yra ir daug kitų veiksnių,
kurie turi būti detaliai išanalizuoti bei
ištestuoti prieš pradedant
komercinį paslaugų teikimą.