1998 m. viename Kalifornijoje vykusiame neformaliame
buvusių Massachusettso technologijos
instituto auklėtinių susitikime
šnekučiavosi du išradėjai - Nazimas Kareemi ir
Cyrus Bamji. Bamji užsiminė apie savo idėją per atstumą valdyti
elektronikos prietaisus - naują distancinio
valdymo rūšį.
Kareemi, inžinierius elektronikas, įkūręs firmą
PenWare, gaminančią įrenginius, kurie elektroniškai
registruoja parašus, šia problema labai susidomėjo. Jo verslininko patirtis
papildė trykštantį idėjomis Banji ir jie
tapo idealia komanda. Banji, savo ruožtu, buvo "Barbė šimtadarbė",
sukaupęs daug žinių iš įvairiausių
mokslo sričių. Jis buvo mokęsis ir
matematikos, ir kompiuterių mokslų, MIT
apsigynęs daktaro disertaciją
elektronikos srityje. Tuo metu jis konstravo elektronikos prietaisus ir
elektronines sistemas San Jose įsikūrusioje
kompanijoje Cadence Design Systems.
Abudu vėliau pratęsė savąjį
pokalbį ir pradėjo galvoti, kaip
sukurti nebrangų žaisliuką, galintį sukurti
savo aplinkoje trimatį žemėlapį.
Pusmetį panagrinėję šią problemą jie
sutarė, kad žaisliukas idealiai tiktų
virtualiai klaviatūrai, tokiai, kai stalo
paviršiuje atsirastų raidžių "q", "w",
"e", "r", "t" ir kitų simboliai, kuriuos
būtų galima paliesti pirštais. Tų
palietimų seką fiksuotų greta esantis
elektroninis prietaisas ar mobilusis telefonas, pritaikytas elektroninio pašto
siuntimui. Aparatas užregistruotų,
kuris klavišas buvo paliestas, naudodamas trimatį vaizdą, savo ruožtu
registruojantį informaciją apie kiekvieno
klavišo vietą.
Išradimas buvo sugalvotas dar 1999 m. pradžioje, tačiau
finansinės paramos teko kiek palaukti. "Apie
savosios klaviatūros idėją mes
papasakojome keletui rizikos kapitalistų, - sako Banji. - Kiek pamenu, jie
tiktai šypsojosi". Bet Kareemi ir Banji
buvo įsitikinę savo išradimo sėkme,
todėl balandžio mėnesį jie, kartu su
savo draugu inžinieriumi Abbas Ralfi, įkūrė kompaniją, pavadintą
Canesta. Metus laiko jie patys finansavo kompanijos veiklą, o po to, 2000 m.,
vėl pabandė paieškoti investuotojų.
Šįkart jiems pavyko surinkti 3 mln. dolerių. Tuo metu jie jau turėjo
veikiantį klaviatūros modelį.
Grupė išvengė tų klaidų,
kurias darė kiti žmonės, kūrę panašias
technologijas. Anksčiau mokslininkai, bandę sukurti trimačius vaizdus,
naudodavo dvigubas vaizdo kameras ir elementas po elemento lygindavo
jų siunčiamus vaizdus. Tam
prireikdavo kompiuteriu apdoroti nemažai duomenų. "Mes žengėme žingsnį atgal,
- aiškina Bamji, - ir pabandėme panaudoti kiek bendresnę koncepciją.
Šviesių ir tamsių dėmių atskyrimui
mums reikėjo trimačio sensoriaus."
Būtent toks prietaisas ir buvo įmontuotas į pirmąjį gaminį,
Canestos integruotąją klaviatūrą, kuri
rugsėjo mėnesį buvo
pademonstruota mobilaus ir bevielio ryšio
technikos konferencijoje. Tuo metu rinkoje jau buvo pasirodžiusius kelios
virtualios klaviatūros.
Elektroninė šios klaviatūros
širdis yra lustas, vadinamas Canesta Keyboard Perception Chipset; jį
sudaro trys dalys: vaizdo projektorius, infraraudonosios spinduliuotės šaltinis
ir sensorius. Vaizdo projektoriuje yra nedidelis, vos devynių milimetrų
skersmens lazeris, kuris stalo paviršiuje sukuria įprastinės klaviatūros
vaizdą. Šviesa yra nukreipiama taip arti
stalo paviršiaus, kad vartotojo pirštai jos
neužstoja iki pat paliečiant stalo
paviršių. Cilindro formos, 6,5 mm skersmens infraraudonosios
spinduliuotės šaltinis siunčia pluoštelį,
atsispindintį nuo įvairių objektų ir grįžtančių
atgal į infraraudonąjį detektorių -
matricą, kurioje tėra vos 100×20
vaizdo elementų ir kuri ne didesnė už
pupą. Kuomet infraraudonoji
spinduliuotė yra įjungta, pradeda veikti
laikrodis, kuris yra sustabdomas spinduliuotei sugrįžus atgal. Laikas yra
paverčiamas atstumu, taip nustatoma, kokį
atstumą nukeliavo šviesa prieš
pataikydama į ką nors, pavyzdžiui, virtualią
klaviatūrą liečiantį pirštą. Sensorius
panašiai reaguoja į šviesą naudojantį
radarą.
Atstumų nuo skirtingų vaizdo elementų rinkinys sudaro
skenuojamojo ploto trimatį žemėlapį. Be to,
šis prietaisas per kiekvieną sekundę
sugeba apžvelgti savo aplinką daugiau nei 50 kartų. Kaip ir vaizdo
projektorius, infraraudonasis šaltinis spinduliuoja šviesą arti paviršiaus.
Sensoriaus vaizdas gali būti blokuojamas, jeigu vartotojas vienu metu palies
du vienoje linijoje nuo sensoriaus esančius klavišus. Tai įvyksta retai, bet
jeigu taip atsitinka, klaviatūros programinė įranga užfiksuoja "shift"
klavišą, todėl jis bus įjungtas net ir
tada, kai jį liečiantį pirštą užstos pirštas
ant raidės E.
Pasak Kareemi, Canest Keyboard Peception Chipset kainuos
apie porą dešimčių dolerių ir bus
pigesnė už kompaktiškas PDA klaviatūras,
kurios šiandien kainuoja 80 dolerių.
Jau pirmojoje 2003 m. pusėje lustus numatoma pradėti montuoti
mobiliuosiuose telefonuose, PDA ir kituose elektronikos prietaisuose.
Pirmieji vartotojai gali jausti tam tikrą nepatogumą, nes jiems
teks spausdinti nejaučiant klaviatūros.
Todėl išradėjai papildė savo
virtualiąją klaviatūrą spragtelėjimo garsu,
pasigirstančiu kaskart palietus
virtualų klavišą. Kareemi tvirtina, kad prie
virtualios klaviatūros galima priprasti per 10-15 minučių.
Taikymai nesiribos vien klaviatūromis.
Canesta prietaisas gali stebėti ne tik žmogaus rankų judesius, bet
ir visą asmenį. Jeigu šią technologiją
pavyks, pavyzdžiui, sujungti su kung fu video žaidimu, vartotojas galės
stovėti viduryje kambario ir smūgiuoti
ar spirti, o ekrane rodoma figūra kartos jo judesius. Prietaisą taip pat
galima įmontuoti automobilyje ir jis leis
stebėti ar kiti vairuotojai nepriartėjo
per arti ir ar ne laikas įjungti oro pagalves. Jis netgi galėtų "matyti", kaip
sėdi automobiliu važiuojantys žmonės
ir, orientuodamasis į tai, skirtingai pripūstų pagalves. Šiuo metu
Canesta derasi su trimis didelėmis
automobilių kompanijomis, kurių pavadinimų
kol kas neskelbia.
Kareemi ir jo kolegos jau gavo vieną patentą, dar 29 patentų
paraiškos yra svarstomos. Mat, dar nėra
pakankamai aišku, ar PDA ir
mobiliųjų telefonų vartotojai norės
spausdinti elektroninius laiškus, atmintines ir
adresus ant pliko pietų ar darbo stalo paviršiaus.