"Kodėl turėtume mokėti už tokias laidas?" Taip iki aštuntojo dešimtmečio vidurio buvo reaguojama į Jungtinių Valstijų kabelinės televizijos siūlomas programas. Bet vėliau žiūrovai jau galėjo mokėti tik už žiūrėtus kabelinės televizijos filmus, be to, Tedas Turneris ėmė kurti kabelinį tinklą, kuriuo 24 val. per parą būdavo transliuojamos žinios, o svarbiausia, kad kompanija, apie kurią niekas nebuvo nė girdėjęs - Home Box Office - tik kabelinės televizijos žiūrovams parengė bokso mačo tarp Muhamedo Alio ir Joe Frazierio transliaciją. Šios permainos negrįžtamai pakeitė abonentų požiūrį į kabelinę televiziją: pramogų verslo šaka, 15 m. laukusi savo valandos, pagaliau buvo pripažinta.

   Kodėl? Dėl laidų turinio. Kai atsirado naujų ir įdomių laidų, kabelinės televizijos abonentų pagausėjo nuo kelių milijonų 1970 m. iki 74 mln. 1980 m. Verta akcentuoti, kad: 1) iš pradžių buvo sukurtas tinklas, o jo turinys susiformavo vėliau, 2) tinklą parengė vieni žmonės, o laidų turinį - kiti, 3) kabelinė televizija suklestėjo tuo metu, kai valdžios atstovai grasinosi priversią televizijos programų rengėjus perduoti savo verslą kabelinės televizijos stotims ir televizijos laidų transliavimo tinklams.

Svarbiausia - paslaugų turinys!

   Ano meto kabelinės televizijos padėtis primena dabartinę mobiliųjų telefono tinklų verslo raidą. Kaip kadaise kabelinių televizijų kompanijos, dabar mobiliojo korinio ryšio tinklų operatoriai, kuriantieji naujus ir brangius trečiosios kartos (3G) visuotinio ryšio tinklus, laukia, kada bus pasiūlytos naujos, pribloškiančio turinio paslaugos ir tarsi iš gausybės rago pasipils pinigai. Naujieji tinklai turėtų pasirodyti dviejų standartų - cdma2000 ir UMTS/W-CDMA. Jie kuriami taip, kad nenueitų perniek antros kartos pirmtakų - atitinkamai IS-95 ir GSM/IS-136 - kūrimo išlaidos. Tačiau nepaprasta 2G skaitmeninio korinio ryšio sėkmė lyg ir liudytų, kad dabartiniams tinklams nieko netrūksta. Tai kam kurti naujus ryšio tinklus? Iš esmės - vien tam, kad operatorių pastangos rasti naujų pelno šaltinių nenueitų perniek, kad rinka galėtų siūlyti naujų paslaugų.

   Šiuo metu belaidžio ryšio rinka yra pasiekusi tokį lygį, kad fiksuoto ryšio abonentai gali atsisakyti šios paslaugos ir rinktis mobiliuosius telefonus. Šiais laikais, kai bemaž kiekvienas žmogus turi galimybę naudotis telefonu, ryšio zonos plėtimas naujais tinklais bei esamo korinio tinklo plėtra naujoms įplaukoms sąlygų nesudarys. Taigi, dabar kaip niekad ryšio paslaugų verslo sėkmė priklauso nuo naujų paslaugų teikimo. Sukūrus naujo tipo tinklus ir naujas tarnybas, iš esamų abonentų už naujesnes paslaugas tikimasi gauti papildomų pajamų. Taigi paprastų telefonijos paslaugų verslas, kuris gali būti plėtojamas tik didinant ryšio zonas ir abonentų skaičių, turi virsti nauju paslaugų verslu.

   Visi nauji 3G tinklai užsimoję teikti naujas paslaugas. Tačiau šiuo metu jų būklė primena kabelinės televizijos padėtį aštuntojo dešimtmečio pradžioje: dar neaišku, koks bus šių paslaugų turinys, bet jo laukiama. Manoma, kad 3G tinklai sukurs itin prisotintą rinką, kurioje galbūt geros dešimties rūšių belaidžio ryšio prietaisai, tarp jų - nešiojamieji, įmontuojami į drabužius, automobilius, įkomponuojami į namų interjerą - vienu metu tam pačiam vartotojui teiks daug paslaugų. Korinio ryšio verslas privalo neatsilikti nuo technikos progreso ir, orientuodamasis į esamą jos lygį, pertvarkyti ryšio paslaugų tarnybas, antraip ateityje jis negalės mėgautis tokiais rinkos raidos tempais kaip pastarąjį dešimtmetį.

   Kad ir kokie šie pokyčiai atrodytų natūralūs, perėjimas nuo paprasto belaidžio telefono ryšio prie mišrių duomenų ir kitų ne balso paslaugų yra sudėtingas bei rizikingas uždavinys.

Belaidžio ryšio raida

   Belaidžio ryšio verslas, nuolat reaguodamas į vartotojų poreikius, jau sukaupė nemažai patirties. Septintame ir aštuntame dešimtmečiuose buvo galutinai susitarta dėl ryšio bangų juostos, įsigaliojo ryšio verslo reguliavimo teisės normos. Nuo to laiko daug kartų padidėjo ryšio tinklų pralaida ir efektyvumas. Stulbinamu greičiu didėjanti 2G ryšio tinklų paklausa, (jais naudojasi 70% Suomijos gyventojų, nelabai atsilieka ir visas civilizuotas pasaulis) įrodo, kad ši verslo šaka suka teisinga linkme.

   Šiais laikais kiekvienas, užsimanęs mobiliojo telefono, gali jį įsigyti. Be to, vartotojas gali pasirinkti ir ryšio tinklus, kuriais galėtų susisiekti su tolimiausiais pasaulio užkampiais. Kai nuo fiksuoto ryšio pereinama prie mobiliojo, galima tvirtinti, kad telefono ryšio rinka pasiekė kaitos pakopą, taigi toliau turėtų eiti soties pakopa. Bet kad rinka ištrūktų iš soties režimo ir vystytųsi toliau, reikia sukurti 3G technologijas ir pasiūlyti naujų paslaugų. Visų dabartinių 2G ryšio tinklų tarnybų teikiamos paslaugos iš esmės yra tos pačios - paprasta balso telefonija. Kai vartotojas nežino, kuriems ryšio tinklams teikti pirmenybę, jis orientuojasi pagal paslaugų kainą, tad tinklų operatoriai konkuruoja, kuris patrauks vartotoją į savo pusę. Tačiau 3G tinklai, kitaip nei 2G, operatoriams suteiks galimybę išsiskirti ne vien paslaugų kaina.

Naujos tarnybos

   Taigi 3G tinklų vartotojų pinigines tuštins paslaugų įvairovė. Kokios tos paslaugos ir kaip jos atsiras? Prisiminę kabelinės televizijos istoriją, galime teigti, kad paslaugos atsiras tik tada, kai bus sukurti 3G ryšio tinklai. Taigi čia ir kyla labai svarbus klausimas: ar galės mobiliojo ryšio verslas išlaikyti atvertus vartus, laukdamas, kol pasirodys naujo turinio paslaugos?

   Ryšio paslaugų rinka, kurios sėkmės laidas yra technikos naujovės, turės prisipažinti, kad mobilusis ryšys yra brangus malonumas. Šiais laikais žmonės taip plačiai naudojasi internetu pirmiausia todėl, kad fiksuoto ryšio tinklų dažnių juosta yra beveik laisva. Viena iš naudojimosi internetu paskatų yra pigi ryšio dažnių juosta. Tad interneto paslaugos yra pigios ir visiems prieinamos; jos reklamuojamos periodikoje, reklamos leidiniuose, tame pačiame internete. Vartotojai, savo kompiuterių peržvalgos languose pelės klavišo paspaudimu įsikeliantys įvairiausios informacijos megabaitus, patys nusprendžia, kas jiems šiuo metu yra svarbiausia. Ar toks vertės nustatymo kriterijus išliks ir brangiuose belaidžio ryšio tinkluose?

   Neišliks. Kad 3G mobiliojo ryšio verslas susilauktų sėkmės, kaip kad 2G susilaukė dešimtajame dešimtmetyje, teks deramą dėmesį skirti mobiliojo ryšio dažnių juostos kainai, be to, reikės sukurti mechanizmą, atskirsiantį pigios ir brangios informacijos baitus bei išskirsiantį naujas ir itin vertingas paslaugas (pvz., labai vertingų duomenų srauto tiekimą į mobiliuosius telefonus ar kitus galinius įrenginius). Vartotojui naujos paslaugos turėtų būti patrauklios ir naudingos, nes tik tokiu atveju jis mokės už gautos informacijos megabaitus ir nesijaus apgautas, kai mėnesio gale gaus sąskaitą už suteiktas paslaugas.

Belaidžio ryšio ateitis

   Būsimąsias tarnybas galima apibūdinti įvairiai. Vienas toks įvertinimas - "visur esančios sistemos". Pasak periodinio leidinio IEEE Computer Society, šiais žodžiais apibūdinama šiuolaikinės kompiuterijos savybė greitai plisti visose mūsų gyvenimo srityse. Galime įsivaizduoti ateities universalųjį ryšio tinklą, kuriuo naudodamiesi atliksime įmantrias ryšio nustatymo operacijas. Ir šiais laikais, norėdami bendrauti per atstumą, visi turime būti geri ryšio tinklo žinovai.

   Dar dvi universalaus ryšio ypatybės susietos su abonento mobilumu ("Kur esi?") ir tarnybos mobilumu ("Kokį prietaisą, įrangą ir programą man pasirinkti?"). Kaip man susisiekti su savo kolega: skambinti jo darbo, namų telefonu, siųsti žinutę į jo pranešimų gaviklį ar skambinti į mobilųjį telefoną? Jei norėčiau su juo pasišnekėti, nederėtų skambinti jo fakso aparato numeriu; jei skambindamas norėčiau naudotis kompiuteriu, kuriame įdiegta numerio rinkimo galimybė, turėčiau tinkamai konfigūruoti savo modemą.

   Norint garantuoti ir abonento, ir tarnybos mobilumą, neužtektų vien naujų 3G radijo ryšio sąsajų; tam reiktų naujo ryšio tinklo. Tačiau toks universalus ryšys, atsiradęs įvairiausių technologijų prisotintoje terpėje, apskritai galėtų tinklus padaryti netinkamus eksploatuoti, nebent jie taip ištobulėtų, kad jais būtų patogu naudotis ir jie taptų, galima sakyti, nematomi. Nematomi tinklai iki minimumo sumažina vartotojo pastangas susisiekti su norimu abonentu ar pasinaudoti norima paslauga: nereikia rinkti telefonų numerių ar rašyti elektroninio pašto adresų. Tarkim, kodėl taip patogu naudotis internetu? Todėl, kad jis "žino", kur jūs esate ir kokia programa su jumis susisiekti, tad jūsų nevargina techninėmis detalėmis.

   Tokiomis tinklo ypatybėmis pasižymės ne 3G, o greičiau tolimos ateities 4G standarto ryšio tinklai, kurie abonentui sklandžiai teiks įvairiausio turinio paslaugas. Tuomet 3G sąsajos galėtų integruotis į vietinius, optinio skaidulinio ar kabelinio ryšio bei asmeninės kreipties tinklus 4G tinklo sistemoje. 4G tinklas iš esmės taptų tinklų tinklu, kuriame būtų naudojamas ir kabelinis, ir belaidis ryšys; jis be akivaizdžių pastangų garantuotų ir vartotojo, ir tarnybų mobilumą - tinklas taptų nematomas.

   Turėtų išnykti ir mobiliojo ryšio galiniai įrenginiai bei kita technika - jie būtų nepastebimi. Jau ir dabar esame tiesiog apsupti įvairių nematomų technologijų. Kita vertus, nešiojamasis kompiuteris yra matomosios technologijos pavyzdys; privalome būti patyrę vartotojai, kad galėtume naudotis visomis jo galimybėmis; turime numatyti jo gedimus ir dėl to dubliuoti jame saugomus failus.

   Universalaus (ne vien balso) ryšio tarnybos - tai nematomo telefono ir gerai matomo asmeninio kompiuterio visuma. 3G korinio ryšio tinklų Home Box Office ekvivalentas pasirodys tik tuomet, kai tinklai bus sukurti, ims veikti ir taps nematomi. Verslo požiūriu svarbiausia šiame tinklų spindesyje neprarasti paslaugų turinio.

   Kai pagaliau pasirodys vertas dėmesio paslaugų turinys, belaidžio ryšio tinklo inžinieriai turės karštligiškai platinti duomenų perdavimo dažnių juostą, kovoti su triukšmais ir t. t., kad ryšio kokybė būtų kuo geriausia. O ji bus vertinama ne pagal tradicinius tinklo kokybės kriterijus - pralaidą ir efektyvumą - bet greičiau pagal jos gebėjimą iš paslaugų turinio išgauti pelno. Belaidžio ryšio sėkmė priklausys ir nuo to, ar sėkmingai šio ryšio sektorius sąveikaus su fiksuoto ryšio tinklais, ar sklandžiai vartotojui bus tiekiami informacijos baitai, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje bus vartotojas ir kaip jis bus prisijungęs prie tinklų - radijo bangomis ar kabeliais. Belaidžio ryšio raida belaidžio ryšio labui nėra pagrindinis tikslas.

   Kabelinės televizijos patirtis rodo, kad vartotojas nelabai domisi ryšio tinklais ar technologijomis - jam tereikia tokių paslaugų, už kurias jis sutiktų patuštinti savo kišenę. Savo ruožtu belaidžio ryšio tinklų operatoriai, kaip kadaise kabelinių tinklų savininkai, neprivalo patys kurti naujų tarnybų. Operatoriai turės leisti paslaugų teikėjams savo nuožiūra valdyti ryšio tinklo radijo bangų juostą. Ir tinklų operatoriai, ir paslaugų teikėjai turės garantuoti, kad vartotojui adresuotų informacijos baitų vertė atitiktų reikiamą bangų juostos plotį. O kad šie baitai turėtų kuo didesnę vertę, turės pasistengti paslaugų teikėjai.