| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2003 m. Nr. 4 turinys

· Numerio perkėlimas
· Telekomunikacijoms skirtų komponentų gamyba
· Žinutės

Optinis ryšys
· Tuščiavidurės skaidulos - šventasis telekominikacijos gralis
· Žinutės
· Optinis jungiklis - iš plonojo sluoksnio veidrodžio
· Optinis ryšys - laisvąja erdve
· Didelės galios optiniai efektai skaidulose

Internetas
· Informacija, šifrai, kompiuteriai
· Maištininkų tinklas
· Pasivaikščiojimas virtualioje studijoje su dinozaurais
· Skaidulas į namus
· Žinutės
· Ar saugi internetinė bankininkystė
· Hakerių medžioklė
· Internetinė telefonija taupo pinigus

Elektronika
· Dirbtiniai raumenys
· Optoelektronika ir polimerai
· Žinutės
· Infineon siekia aukštumų
· Stabilizuojasi silicio slėnio ekonomika
· Robotai pradeda perversmą
· Atgyjantis popierius
· Kas greičiau?
· Svajonės apie vandenilio ekonomiką susidūrė su realiomis problemomis
· Ginčai dėl naujos kartos magnetinių atmintinių
· Puslaidininkių technologija - milžinų privilegija

Sauga
· Didelės energijos lazeriniai ginklai

Mobilusis ryšys
· Intel ėmėsi bevielio ryšio
· Žinutės
· "Telefoniniai radarai" stebi srautus

Istorija
· Taurė burbono ir kompiuteris

Internetinė telefonija taupo pinigus

   Beveik prieš 20 metų nedidelė Niuhempširo valstijoje esanti Dartmoutho kolegija buvo viena iš pirmųjų, kurioje labai entuziastingai buvo diegiamas elektroninis paštas. Čia sukurta primityvų universitetinį tinklą aptarnaujanti sistema vadinta BlitzMail, o 2001 metais - universiteto miestelį aprėpiantis bevielio ryšio tinklas, kuris sudarė sąlygas studentams ir universiteto personalui naršyti Tinkle ir skaityti savo elektroninius laiškus be jokių laidų. Dartmouthas dar kartą įsiveržė į pirmaujančiųjų gretas: šiuo metu tokių karštųjų taškų atsirado viso pasaulio kavinėse, restoranuose ir oro uostuose.

   Naujausias Dartmoutho planas yra susijęs su internetine telefonija. Nuo spalio pradžios kiekvienas kolegijos studentas, turintis ausines, nešiojamą kompiuterį ir tam tikrą programinę įrangą, sukurtą kompanijos Cisco, galės iš bet kurios miestelio vietos per bevielę internetinę sąsają paskambinti bet kur pasaulyje esančiam abonentui. JAV viduje tokie skambučiai yra nemokami, nes universiteto vadovybė sako, kad jie yra per pigūs, todėl neverta matuoti jų trukmę. Jeigu Dartmoutho eksperimentas pasiteisins, ateityje gal ir mes visi skambinsime naudodami bevielius internetinius prievadus.

Telefono linijos dažnių juostos naudojimas dienos metu.

   Interneto telefonija yra tokia technologija, kuri gali tapti visuotinai priimta norma dar prieš tai, kol kas nors pastebės, kas įvyko.

   Skambinant tradiciniu telefonu, tarp dviejų aparatų yra sukuriama tiesioginė jungtis, kurią aptarnauja telekomo kompanija. Tai nėra itin našus tinklo panaudojimo būdas, nes laidai, kuriais sklinda balsas, tuo metu negali būti naudojami niekam kitam.

   Internetinei telefonijai nereikia specialių jungčių. Pokalbio turinys perduodamas naudojant duomenų paketų - fiksuotos trukmės balso duomenų rinkinių, kuriuose yra ir informacija apie abiejų pašnekesio dalyvių adresus - seką, o vėliau ji perduodama Internetu panašiai kaip tai daroma su elektroniniais laiškais. Priimančioje pusėje tų paketų duomenys surenkami ir paverčiami suprantamais garsais. Visa tai sudaro galimybę derinti pokalbius su įvairių kitų internetinių duomenų perdavimu, todėl tinklo turima dažnių juosta nėra švaistoma veltui.

   Atsisakius atskiro balso ryšio tinklo, telekomo kompanijos ar net tokie palyginti maži kaip Dartmoutho tinklai gali gerokai sumažinti savo išlaidas. Kadangi skambučiai turi būti sujungti su standartiniais žmonių telefonais, juos reikia maršrutizuoti naudojant tarptinklines sąsajas. JAV viduje tai pakankamai pigu, bet tarptautiniai skambučiai gana brangūs. Dartmoutho pavyzdys rodo, kad pokalbių registravimas ir sąskaitų siuntinėjimas kainuos daugiau už pačius pokalbius, todėl studentai privalo sumokėti tiktai už gerokai brangesnius tarptautinius pokalbius.

   Daug telekomo kompanijų dalyje joms priklausančių tinklų jau perėjo prie komutuojamųjų paketų tipo duomenų perdavimo. Gali būti, kad jūs jau esate, pats to nežinodamas, skambinę per Internetą.

   Technologija gali sujaukti visą telekomų ūkį. Kadangi internetiniai skambučiai yra maršrutizuojami panašiai kaip elektroniniai laiškai, už juos ir mokėti reikės taip pat. Taigi, neskaitant kompiuterio darbo sąnaudų ir internetinio prievado kainos, jie bus nemokami. Jeigu panaši internetinė telefonija pradės įsigalėti, telefono kompanijoms teks tiktai stebėti, kaip nyksta jų verslas.

   Kai labiau paplis bevielis duomenų perdavimas, tas pats atsitiks ir mobiliojo ryšio kompanijoms. Dartmouthe kolegijos bevielio ryšio tinklu gali naudotis bet kas, todėl prie jo prisijungti gali ir netoliese gyvenantys ar pro šalį keliaujantys žmonės. Niekas jiems neuždraus nemokamai paskambinti bevieliu Internetu.

   Ar jau atėjo laikas atsisakyti iš telekomo atkeliaujančių brangių sąskaitų? Gal dar per anksti, nebent jūs sutinkate telefono ragelyje girdėti balsą, skambantį lyg iš po vandens. Prieš porą metų paskambinti Internetu buvo tolygu susisiekti su trumpabangio radijo mėgėju iš Aliaskos. Šiandien pokalbių kokybė jau geresnė, bet vis dar nestabili. Internete balso duomenų paketams tenka konkuruoti su daugybe kitų duomenų srautų. Taigi, kol kas geriau būti ištikimu savo telekomo kompanijai. Arba persikelti į Dartmouthą.


El. p.: info@elektronika.lt