Bazinių stočių spinduliuojamos radijo bangos gali būti naudojamos stebint automobilių ir lėktuvų judėjimą. O žmonių?

   Mobiliojo ryšio sistemų bazinių stočių signalus galima panaudoti lėktuvams aptikti, eismo kamščiams stebėti ir leistiną greitį viršijantiems vairuotojams užfiksuoti, šiems to net nepastebint.

   Šiuo metu kuriama radarą primenančia sistema jau susidomėjo žiniasklaida, imta kalbėti ir apie Didįjį Brolį primenantį visuotinį sekimą, potencialiai galintį grėsti žmonių privatumui. Tiesa, radarų technikos žinovai teigia, kad tokios kalbos neturi jokio pagrindo.

   Tradiciniai radarai siunčia signalą, laukia, kol atkeliaus atspindys ir nuo atspindžio atėjimo momento nustato atstumą iki stebimo objekto. Sudėtingesnės sistemos iš Dopplerio poslinkiu vadinamų charakteringų signalo dažnio pokyčių netgi sugeba nustatyti, kokiu greičiu tas objektas juda. Tačiau tokios radarų sistemos yra brangios, o jų siunčiamus signalus nesunku pastebėti.

   Šios problemos nėra svarbios alternatyviam technikos variantui, vadinamam pasyviuoju radaru. Pasyvusis radaras savo signalų nesiunčia, o tiktai klausosi aplinkoje vyraujančios radijo signalų kakofonijos ir stebi, kaip ją pakeičia judantys objektai. JAV gynybos pramonės kompanija Lockheed Martin kuria Silent Sentry (Tylioji sargyba) vadinamą sistemą, kuri naudoja radijo ir televizijos stočių spinduliuojamus signalus ir stebi lėktuvus bei laivus.

   Pastaruoju metu panašią sistemą, tiktai naudojančią bazinių mobiliojo telefono sistemų stočių signalus, sukūrė britų kompanijos Roke Manor Research ir Bae Systems. Šia sistema, vadinama Celldar (Cellular Radar santrumpa), galima pasiekti geresnio tikslumo, nes bazinių stočių bokštai yra išdėstyti tankiau negu radijo ar televizijos stočių bokštai.

   Celldar nustato tam tikroje teritorijoje esančių objektų vietą lygindama nuo jų atsispindėjusius signalus su tais signalais, kurie ateina tiesiog iš bazinių stočių, kurių vieta yra tiksliai žinoma. Matuojant signalų Dopplerio poslinkį, taip pat įmanoma suskaičiuoti ir stebimo objekto judėjimo greitį.

   Lyginant su tradiciniais radarais, Celldar turi nemažai privalumų. Brangiausia kiekvieno radaro dalis yra siųstuvas, kuris sunaudoja ir nemažai energijos. Kadangi Celldar prietaisai neturi savo siųstuvų, jie gali būti pigesni, mažesni ir paprasčiau transportuojami.

   Šiuo metu Roke Manor Research bando sistemos prototipą ir sako, kad iki visiško konstravimo darbų užbaigimo ir sistemos įdiegimo į gamybą dar turi praeiti dveji-treji metai.

   Kadangi sistema yra pasyvi, vairuotojai negalės pamatyti, kad jie yra stebimi. Būtent dėl šios sistemos savybės ji labai patraukli kariškiams. Kitas pasyviųjų sistemų pranašumas yra jų sugebėjimas aptikti "nematomus" (stealth) lėktuvus ir laivus, kurie sukonstruoti taip, kad sugeba, sugerdami ir išsklaidydami signalus, "apkvailinti" tradicinius radarus. Pasyviajam radarui šie objektai atrodo panašūs į šešėlius, kuriuos galima aptikti.

   Žmogaus teises ginančios grupės susirūpinusios, nes sistemą galima pritaikyti ir žmonėms sekti. Tačiau specialistai sako, kad Celldar skyros tokiai užduočiai tikrai nepakaks.