| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2003 m. Nr. 4 turinys

· Numerio perkėlimas
· Telekomunikacijoms skirtų komponentų gamyba
· Žinutės

Optinis ryšys
· Tuščiavidurės skaidulos - šventasis telekominikacijos gralis
· Žinutės
· Optinis jungiklis - iš plonojo sluoksnio veidrodžio
· Optinis ryšys - laisvąja erdve
· Didelės galios optiniai efektai skaidulose

Internetas
· Informacija, šifrai, kompiuteriai
· Maištininkų tinklas
· Pasivaikščiojimas virtualioje studijoje su dinozaurais
· Skaidulas į namus
· Žinutės
· Ar saugi internetinė bankininkystė
· Hakerių medžioklė
· Internetinė telefonija taupo pinigus

Elektronika
· Dirbtiniai raumenys
· Optoelektronika ir polimerai
· Žinutės
· Infineon siekia aukštumų
· Stabilizuojasi silicio slėnio ekonomika
· Robotai pradeda perversmą
· Atgyjantis popierius
· Kas greičiau?
· Svajonės apie vandenilio ekonomiką susidūrė su realiomis problemomis
· Ginčai dėl naujos kartos magnetinių atmintinių
· Puslaidininkių technologija - milžinų privilegija

Sauga
· Didelės energijos lazeriniai ginklai

Mobilusis ryšys
· Intel ėmėsi bevielio ryšio
· Žinutės
· "Telefoniniai radarai" stebi srautus

Istorija
· Taurė burbono ir kompiuteris

Ginčai dėl naujos kartos magnetinių atmintinių

   Kitos kartos didelės talpos kietųjų diskų sukūrimas gali užtrukti dėl ginčo ar duomenų nuskaitymui reikalingi sensoriai apskritai veiks.

   Kietuosiuose kompiuterių diskuose informacija yra perskaitoma registruojant medžiagos magnetinių savybių pokyčius. Vienas svarbiausių disko talpą ir jo dydį apsprendžiančių faktorių yra "galvutės", atliekančios šį darbą, dydis ir jos jautris. Dabartinės kartos galvutėse yra naudojamas reiškinys, vadinamas milžiniška magnetovarža GMR (Giant MagnetoResistance), kuomet medžiagos varža drastiškai pakinta paveikus ją magnetiniu lauku. Būtent dėl GMR dabartiniuose knygos minkštais viršeliais dydžio kietuosiuose diskuose telpa iki 300 gigabaitų informacijos.

Kiek duomenų galima įrašyti į diską?

   Bet per pastaruosius 18 mėnesių mokslininkai aptiko dar vieną reiškinį, kuris yra mažiausiai 100 kartų stipresnis už GMR. Tai yra vadinamoji balistinė magnetovarža (BMR). Šis atradimas sulaukė didelio susidomėjimo, nes BMR naudojančiuose diskuose bus galima įrašyti 100 kartų daugiau informacijos negu šiandieniniuose. Tačiau neseniai vienas iš tyrime dalyvaujančių mokslininkų pareiškė, kad darbe yra principinių klaidų ir visa naujų atminties prietaisų kūrimo šaka pakibo ore.

   Kuomet elektronai juda išilgai vielelės, paprastai jie yra sklaidomi jos struktūros netobulumų ir pakeliui pasitaikančių svyruojančių atomų. Tačiau, jei vielelė bus pakankamai plona, mokslininkai prognozuoja, kad elektronai galės ja pralėkti tik judėdami "balistiškai", tai yra, tiesiomis linijomis. Jei taip atsitiktų, net ir pats silpniausias magnetinis laukas iškreips elektronų trajektorijas ir drastiškai pakeis vielelės varžą.

   Praėjusių metų liepos mėnesį medžiagotyrininkas Harshas Chopra ir fizikė Susan Hua, dirbantys Niujorko valstijos universitete Buffalo mieste, pranešė apie aptiktus stebėtinai didelius BMR efektus. Jie nustatė, kad kelių nanometrų storio ir ilgio nikelio plaukelių varža gali silpnučiame magnetiniame lauke pakisti 100 000 procentų. Bet po to niekas kitas nesugebėjo pakartoti jų rezultatų.

   Praėjusių metų gruodyje darbas sulaukė preliminarios paramos, kuomet Williamas Engelhofas, buvęs Chopros disertacinio darbo vadovas su savo grupe išmatavo mažesnius, 400 proc. dydžio varžos pokyčius. Tačiau lapkrityje Egelhofas atsitraukė paskelbdamas rezultatus darbo, kuriame, jo teigimu, įrodoma, jog varžos pokytis yra mažesnis nei pradžioje buvo manyta. Be to, Amerikos vakuumo draugijos konferencijoje Baltimorėje Egelhofas pareiškė, kad tokių didelių BMR verčių negali paaiškinti jokia egzistuojanti šio reiškinio teorija.

   Jis tvirtina, kad eksperimentuose magnetinis laukas veikia ne tik elektronus, bet ir pačias vieleles ir gali pakeisti jų formą ir kad varža keičiasi būtent dėl tokio vielelių lankstymosi, o ne dėl BMR. Tokio reiškinio neįmanoma panaudoti ateities atminties įrenginiuose, nes dėl daugkartinio lankstymosi vielelės greitai sulūš.

   Engelhofas persigalvojo po to, kai atliko bandymus su magnetiniame lauke formos nekeičiančiais nanolaidininkais, kuriuose didžiuliai varžos pokyčiai paprasčiausiai išnykdavo. "Jei kada nors ir bus aptiktas tikrasis BMR efektas, vargu ar jis bus toks didelis", sako Egelhofas.

   Bet Chopra nesutinka su savo buvusiuoju vadovu. Jis tikisi paskelbti įrodymus, turėsiančius paaiškinti, kaip atsiranda toks didelis BMR efektas. Ir teigia, kad tirtoji medžiaga yra sudaryta ne iš vienos, bet iš šimtų nanovielelių. Chopra mano, kad visose jose BMR efektas vyksta lygiagrečiai, todėl gaunami dideli išmatuojamieji pokyčiai. Jis sako kruopščiai stengęsis išvengti visų Engelhofo aprašytų magnetinio lauko sukeltų iškraipymų.

   Engelhofas neslepia savo skepticizmo: "Senas mokslo principas tvirtina, jog pats tikimiausias paaiškinimas visuomet yra tas, kuris yra pats paprasčiausias".


El. p.: info@elektronika.lt