Kitos kartos didelės talpos kietųjų diskų sukūrimas gali užtrukti
dėl ginčo ar duomenų nuskaitymui
reikalingi sensoriai apskritai veiks.
Kietuosiuose kompiuterių diskuose informacija yra perskaitoma
registruojant medžiagos magnetinių savybių pokyčius. Vienas
svarbiausių disko talpą ir jo dydį
apsprendžiančių faktorių yra "galvutės", atliekančios
šį darbą, dydis ir jos jautris.
Dabartinės kartos galvutėse yra naudojamas reiškinys,
vadinamas milžiniška magnetovarža GMR
(Giant MagnetoResistance), kuomet medžiagos varža drastiškai
pakinta paveikus ją magnetiniu lauku. Būtent
dėl GMR dabartiniuose knygos minkštais viršeliais
dydžio kietuosiuose diskuose telpa iki 300 gigabaitų
informacijos.
Kiek duomenų galima įrašyti į diską?
Bet per pastaruosius 18 mėnesių
mokslininkai aptiko dar vieną
reiškinį, kuris yra mažiausiai
100 kartų stipresnis už GMR. Tai yra vadinamoji
balistinė magnetovarža (BMR). Šis atradimas sulaukė
didelio susidomėjimo, nes BMR naudojančiuose
diskuose bus galima įrašyti 100 kartų daugiau
informacijos negu šiandieniniuose. Tačiau
neseniai vienas iš tyrime
dalyvaujančių mokslininkų pareiškė, kad darbe
yra principinių klaidų ir visa naujų
atminties prietaisų kūrimo šaka pakibo ore.
Kuomet elektronai juda išilgai vielelės, paprastai jie yra sklaidomi
jos struktūros netobulumų ir pakeliui
pasitaikančių svyruojančių atomų.
Tačiau, jei vielelė bus pakankamai plona, mokslininkai prognozuoja,
kad elektronai galės ja pralėkti tik
judėdami "balistiškai", tai yra, tiesiomis
linijomis. Jei taip atsitiktų, net ir pats silpniausias magnetinis laukas
iškreips elektronų trajektorijas ir drastiškai
pakeis vielelės varžą.
Praėjusių metų liepos
mėnesį medžiagotyrininkas Harshas
Chopra ir fizikė Susan Hua, dirbantys Niujorko valstijos universitete Buffalo
mieste, pranešė apie aptiktus stebėtinai
didelius BMR efektus. Jie nustatė, kad kelių nanometrų storio ir ilgio
nikelio plaukelių varža gali
silpnučiame magnetiniame lauke pakisti 100
000 procentų. Bet po to niekas kitas nesugebėjo pakartoti jų rezultatų.
Praėjusių metų gruodyje
darbas sulaukė preliminarios paramos, kuomet Williamas Engelhofas,
buvęs Chopros disertacinio darbo vadovas su savo grupe išmatavo
mažesnius, 400 proc. dydžio varžos pokyčius.
Tačiau lapkrityje Egelhofas atsitraukė paskelbdamas rezultatus darbo,
kuriame, jo teigimu, įrodoma, jog
varžos pokytis yra mažesnis nei pradžioje
buvo manyta. Be to, Amerikos vakuumo draugijos konferencijoje
Baltimorėje Egelhofas pareiškė, kad tokių
didelių BMR verčių negali paaiškinti jokia
egzistuojanti šio reiškinio teorija.
Jis tvirtina, kad eksperimentuose magnetinis laukas veikia ne tik
elektronus, bet ir pačias vieleles ir gali
pakeisti jų formą ir kad varža keičiasi
būtent dėl tokio vielelių lankstymosi,
o ne dėl BMR. Tokio reiškinio neįmanoma
panaudoti ateities atminties įrenginiuose, nes
dėl daugkartinio lankstymosi vielelės greitai sulūš.
Engelhofas persigalvojo po to, kai atliko bandymus su
magnetiniame lauke formos nekeičiančiais nanolaidininkais,
kuriuose didžiuliai varžos pokyčiai paprasčiausiai
išnykdavo. "Jei kada nors ir bus aptiktas tikrasis
BMR efektas, vargu ar jis bus toks didelis", sako
Egelhofas.
Bet Chopra nesutinka su savo buvusiuoju vadovu. Jis tikisi
paskelbti įrodymus, turėsiančius
paaiškinti, kaip atsiranda toks didelis BMR
efektas. Ir teigia, kad tirtoji medžiaga yra sudaryta ne iš vienos,
bet iš šimtų nanovielelių. Chopra
mano, kad visose jose BMR efektas vyksta lygiagrečiai, todėl gaunami dideli
išmatuojamieji pokyčiai. Jis sako kruopščiai stengęsis išvengti visų
Engelhofo aprašytų magnetinio lauko sukeltų iškraipymų.
Engelhofas neslepia savo skepticizmo: "Senas mokslo principas
tvirtina, jog pats tikimiausias paaiškinimas visuomet yra tas, kuris yra
pats paprasčiausias".