Konsultacinės firmos Future Horizons analitikai atidžiau išnagrinėjo, kokiose integrinių grandynų konstrukcijų srityse Europa pirmauja pasaulyje. Buvo gauti keli nelaukti rezultatai. Vienas jų, kad Europa pirmauja pasaulyje CPU kūrime (aišku, nekalbama apie asmeniniams kompiuteriams skirtus procesorius). Po to seka analoginiams ir skaitmeniniams (mišriems) signalams skirti grandynai bei aukštadažnės mikroschemos. Pastarosios lėmė stiprias Europos pozicijas mobiliajai telefonijai skirtos technikos srityje.

   Ketvirtoje vietoje - MPEG ir JPEG skirtos mikroschemos. Čia nieko keisto nėra, nes šie standartai atsirado ir buvo išvystyti daugiausia Vakarų Europos specialistų pastangomis.

   Tik 15-oje vietoje yra automobilių elektronikos grandynai, 16-oje atmintinės, o 17-oje - "gudriųjų" kortelių grandynai. Čia labai tiktų klaustuko ženklas. Daug pačių originaliausių automobilių elektronikos prietaisų gimė būtent Europoje. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie elektronines korteles bei saugos sistemas, kurios Europoje irgi yra seniai kuriamos ir gaminamos.

   Savo puslaidininkių laboratorijoje Hitachi sukūrė labai mažą srovę naudojančių CMOS prietaisų technologijos pagrindus. Technologijos pagrinde yra tranzistoriai, kurių užtūrų ilgis tėra 20 nm. Užtūros dielektriko storis yra vos keli atomų sluoksniai - 1,4 nm. Tranzistoriaus persijungimo trukmė irgi labai nedidelė - 280 fs (1 femtosekundė = 10^-15 s). Kol kas tai tik įrašai Guinesso rekordų knygoje, nes gamybos procesai, leisiantys įdiegti šią technologiją, dar nesukurti.

   Amerikos kietųjų diskų gamintoja, kompanija Seagate neseniai pademonstravo naują technologiją, kuri leis padidinti informacijos įrašo tankį iki 50 terabitų kvadratiniame colyje. Naujoji technologija vadinasi HAMR (Heat Assisted Magnetic Recording - termiškai stimuliuojamas magnetinis įrašymas) ir remiasi itin stabiliomis magnetinėmis terpėmis, kuriose informacija įrašoma pakėlus temperatūrą.

   Dabar naudojamos magnetinių įrašų technologijos po penkerių dešimties metų turėtų pasiekti ribą, kai įrašytieji magnetiniai bitai pasidarys tokie maži, kad dėl vadinamojo superparamagnetinio efekto (žr. RTN, 2001, Nr. 3 ) taps labai nestabilūs. Norint šią ribą peržengti, teks naudoti kur kas stabilesnes magnetines terpes, tačiau šiandien joms naudojamos įrašo galvutės nebetiks.

   HAMR technologijoje ši problema yra sprendžiama, lazerio pluošteliu pakaitinant būtent tą terpės tašką, kuriame reikia įrašyti bitą. Aukštesnė terpės temperatūra palengvina įrašymą, o atšaldžius terpę, įrašytoji informacija stabilizuojasi.

   Šiandieninės technologijos leidžia pagaminti komercinius kietuosius diskus, kuriuose įrašo tankis yra apie 100 gigabaitų kvadratiniame colyje. Todėl dabar galima už 1000 litų nusipirkti diskus, kuriuose telpa virš 100 gigabaitų. HAMR leis pagaminti kietuosius diskus, kuriuose tilps dešimtys terabaitų. Tai reiškia, kad viename nešiojamo kompiuterio kietajame diske nesunkiai tilps visa Nacionalinėje bibliotekoje saugoma informacija.

   Pasak Seagate, HAMR technologija leis pasiekti šiandienines technologijas atitinkančią kainų struktūrą. Dėl to kietieji diskai ir toliau išliks populiariausia duomenų saugojimo terpe.

   100 kompanijų tyrimas leidžia geriau įvertinti, kaip atskiri elektronikos pramonės sektoriai tvarkėsi 2001 m. ir kaip jiems sekasi šiemet. Akivaizdu, kad prasčiausiai reikalai klostosi telekomunikacijų sektoriuje, tuo tarpu pramoninei elektronikai sekasi visai neblogai.

   JAV analitikų firma Biskop & Associates ištyrė 100 kompanijų iš 13 įvairių rinkos sektorių pardavimus ir pelną. Tai nebuvo visos rinkos tyrimas, nes kiekvieną rinkos sektorių reprezentavo iki 10 kompanijų. 1-oje lentelėje pateikti duomenys rodo atstovaujamus sektorius ir tai, kaip kito to sektoriaus pramonės kompanijų apyvarta 2001 ir 2002 m. pirmaisiais pusmečiais.

   Pirmiausia į akis krinta ženklus telekomunikacijų elektronikos apyvartos sumažėjimas tarp 2000 ir 2001 m. bei tarp 2001 ir 2002 m. pirmųjų pusmečių. 2-oje lentelėje parodyta, kokia situacija susiklostė kiekvienoje iš tirtųjų telekomunikacijų pramonės įmonių.

   Geriausiai klostosi medicininės elektronikos reikalai. Šio pramonės sektoriaus apyvarta pernai išaugo 6,6 proc., o pirmąjį šių metų pusmetį - 9,3 proc. Bet šis rinkos sektorius yra labai nedidelis, todėl svarbiau pažymėti pramoninės elektronikos (šis sektorius tyrime užima netgi didesnę dalį nei telekomunikacijos) pažangą: 2000-2001 m. apyvarta išaugo apie 10 proc. Apyvartos augimas, nors ir ne toks didelis, buvo stebimas ir šiemet.

   Škotų mokslininkai sukūrė naują, labai efektyvų plastiko sprogmenų aptikimo metodą. Ieškant bombų iš plastiko šiuo metodu, nebereikės specialiai tam treniruotų šunų. Apie tai rašoma naujausiame žurnalo Chemical Communications numeryje.

   Dažniausiai naudojami plastikiniai sprogmenys Semtex yra sudaryti iš molekulių, vadinamų santrumpa RDX. Nors tada, kai ore yra didelis šių molekulių tankis, jas užuodžia šunys, mokslininkai ilgai negalėjo sukurti cheminio jų aptikimo būdo.

   Škotų grupė pasitelkė fizikinį metodą. Panaudojus tam tikrą natrio ir gyvsidabrio junginį, RDX pradžioje yra paverčiamas vadinamuoju hidrazinu. Lazerio pluoštelis gali hidrazino molekulėse sužadinti tam tikrus svyravimus, kuriuos bus galima registruoti vadinamuoju Ramano spektrografu.

   Metodas yra toks tikslus, jog leidžia užregistruoti net trilijonines gramo dalis. Mokslininkai tikisi, kad jų sukurtą RDX atpažinimo įrangą bus galima miniatiūrizuoti ir naudoti, pavyzdžiui, oro uostuose.