Iš pradžių šia ryšio naujove Jungtinėse Valstijose domėjosi tik kompiuterių aistruoliai, bet ilgainiui ji virto sparčiai populiarėjančia belaidžio ryšio paslauga. Galop IEEE 802.11b standarto vietiniai belaidžio ryšio tinklai, dar vadinami Wi-Fi (komercinis prekės ženklas), ėmė visur dygti kaip grybai po lietaus: ne tik verslo organizacijose, bet ir viešosiose, gausiai lankomose vietose - laukiamuosiuose bei užkandinėse. Naudodamiesi proga, paslaugų teikėjai šias "karštas" duomenų judėjimo vietas jungia į bendrus tinklus, tad netrukus šie duomenų tiekimo punktai turėtų paplisti ir tapti didžiausiu pasaulyje belaidžio ryšio tinklu.

   Dabar daugelio JAV didmiesčių prekyvietėse tiems, kurių nešiojamuosiuose kompiuteriuose įdiegta ryšio su IEEE 802.11b tinklais galimybė, siūlomos ryšio kortelės, o jų įsigijęs vartotojas išsyk pasijunta svarbus - juk jo žinioje dabar ištisi informacijos klodai. 2002 m. kas mėnesį nešiojamųjų kompiuterių vartotojams tokių ryšio kortelių buvo parduodama už 1-1,5 mln. dol. Per praėjusį kompiuterijos aistruolių suvažiavimą vien tik Manheteno centrinėje dalyje per pusantros valandos buvo aptikta net 450 tokių vietinių tinklų. Prisiminę dar didžiosios depresijos laikų klajoklių tradiciją, skaitmeninių duomenų ištroškę keliautojai vėliavėlėmis ženklina šaligatvius, kad pakeleivingos mašinos juos nuvežtų prie artimiausio 802.11b tinklo.

   Įsilaužėlių mėginimai įsibrauti į perpildytus vietinius tinklus kelia šių tinklų savininkų apmaudą. Kita vertus, šiuo metu sunkiai besiverčiančioms telekomunikacijų kompanijoms toks ažiotažas galėtų būti tikros aukso kasyklos, jei paslaugų teikėjai sugebėtų plačiose teritorijose, kur išsidėstę vietinio ryšio tinklai, standartizuoti viešosios kreipties procedūrą.

   Turėdamos omeny tokią perspektyvą, Jungtinių Valstijų verslo milžinės - IBM, Intel, At&T Wireless Services ir Verizon Communications 2002 m. birželio mėn. paskelbė, kad netrukus įsteigs įmonę Project Rainbow, kuri keliaujantiems verslininkams šalies mastu teiks Wi-Fi ryšio paslaugas.

   Rainbow turėtų būti stambiausia ir sykiu jauniausia šios pakraipos JAV įmonė. Be jos, esama ir kitų: Boingo Wireless Inc., iPass Inc., Sputnik Inc., - tai tik kelios iš daugelio kompanijų, visoje šalyje vartotojams teikiančių belaidės interneto kreipties paslaugas.

Europa - nauja rinka?

   Manoma, kad pirmiausia tokie tarpregioniniai Wi-Fi tinklai atsiras Europoje, kur esama ne tik puikių šio projekto įgyvendinimo galimybių, bet ir rimtų kliūčių. Galime neabejoti, kad IEEE 802.11b standarto tinklai kelia rimtą susirūpinimą dėl jų galimo poveikio trečiosios kartos (3G) mobiliojo ryšio technologijoms: Europos ryšio kompanijos jau yra paskelbusios, kad 3G koriniai mobiliojo telefono ryšio tinklai perims didžiulio pasisekimo sulaukusius GSM tinklus.

   Wi-Fi tinklai tikisi pasipelnyti iš jau sukurtos visuotinės GSM sistemos, kuri sudaro visas prielaidas jiems plėtotis po visą Europą. Europiečiai, naudodami įvairių tipų mobiliojo ryšio korteles, pratę, kad jų eksploatuojamos ryšio sistemos teiktų patikimą ryšį. Europos ryšio teikimo kompanijos, turinčios visuotinį belaidžio ryšio tinklą ir visą kortelių sistemą vartotojams identifikuoti bei apmokestinti, netrukus galės viso žemyno vartotojams siūlyti saugų IEEE 802.11 standarto belaidį ryšį.

   2002 m. birželio mėn. Danijos telekompanijos Tele Danmark mobiliojo ryšio padalinys TDC Mobile pasirašė su Ericssonu sutartį dėl Wi-Fi ryšio sistemos, kuri būtų integruota į GSM, kūrimo. Danijos operatorius ketina IEEE 802.11 integruoti į GSM tinklus ir naudoti mobiliuosius telefonus su jų abonentų tapatumo modulio (Subscriber Identity Module - SIM) kortele, kurioje įvestas abonento kodas. (Visi GSM telefonai turi SIM korteles, kuriose įterpta abonento telefono numeris, jo sąskaitos duomenys, telefono abonentų knyga ir pan.)

   Pasak konsultacinės firmos Current Analysis Inc. (Sterlingas, Vajomingo valstija) vyriausiojo analitiko Michaelo Ransomo, jungtinė TDC ir Eriksono ryšio sistema vartotojams būtų ir pigesnė, ir saugesnė: pvz., kai vartotojas įsiregistruoja Wi-Fi tinkluose, tinklo telktuvas (hub) gali apie tai informuoti GSM serverį, o šis savo ruožtu vartotojo mobiliajam telefonui siunčia vienkartinį slaptažodį, kad vartotojas galėtų prisijungti prie koduotos Wi-Fi tinklo grandies.

   Numatydama tą pačią Wi-Fi plėtros galimybę, didžiausia pasaulio mobiliųjų telefonų gamintoja Suomijos korporacija Nokia išleido Wi-Fi/SIM korteles, kurios vartotojas identifikuojamas GSM tinkluose. Vietinių GSM mobiliųjų tinklų operatorius Sonera Corp. (Helsinkis), teikiantis ryšį tarp jo valdomų vietinių tinklų, vartotojams identifikuoti irgi naudoja SIM korteles. Sonera teigia, kad vartotoją visais atžvilgiais patogiau identifikuoti pagal SIM korteles negu pagal pavardę ir slaptažodį.

   Vokietijos kompanijos Telekom AG dukterinė įmonė T-Mobile USA kartu su JAV ryšio kompanijų grupės dukterine Voice Stream Wireless Inc. įmone kuria transatlantinę Wi-Fi/GSM ryšio sistemą. T-Mobile Vokietijoje ir kai kuriuose Europos oro uostuose (bendradarbiaudama su Vokietijos oro transporto bendrove Lufthansa AG) jau pradėjo rengti viešuosius belaidės interneto kreipties punktus. Neseniai Voice Stream Wireless įsigijo MobileStar Networks Corp., kuri teikia belaidžio interneto ryšio paslaugas ir yra sudariusi sutartį su Starbucks. Tad dabar Voice Stream planuoja išplėsti Wi-Fi tinklus, įkurdama kreipties punktus daugiau kaip 70% plačiai paplitusių JAV užkandinių.

   Kreipties punktai neturėtų būti kuriami vien užkandinėse, bet niekas nežino kur dar. Tarp Europos telefono ryšio kompanijų, pastaruoju metu ketinančių rengti viešųjų Wi-Fi tinklų telktuvus (hubs), yra britų BT Group PLC (BT), ispanų Telefonica SA ir švedų Telia Mobile AB. Pastaroji Stokholmo kompanija jau prieš dvejus metus ėmė teikti Wi-Fi ryšio tinklų paslaugas, pavadintas HomeRun, 450 Šiaurės Europos punktų ir kai kuriuose oro uostuose. O 2002 m. birželį Telia Mobile ir britų Megabeam Networks Ltd. (Londonas) kompanijos italų padalinys pasirašė sutartį, kurią kompanijos pavadino "pirmuoju Europos valstybiniu Wi-Fi ryšio susitarimu". Iki rugpjūčio 31 d. kompanijos derino tarnybų darbą, leisdamos vartotojams ryšiu naudotis nemokamai. Po bandomojo laikotarpio už paslaugas mokama pagal nustatytą tarifą.

   Megabeam jau valdo IEEE 802.11b ryšio tinklus Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir JK. Ji numačiusi rengti tinklus svarbiausiose Europos šalių vietose - pagrindiniuose oro uostuose, viešbučiuose ir geležinkelio stotyse. Tačiau, Megabeam vyriausiojo administratoriaus Ryano Jarviso teigimu, Šiaurės Europos šalis šiai kompanijai teks aptarnauti kartu su Telia Mobile.

Įveikiant kliūtis

   Savaime suprantama, kad Wi-Fi tinklų plėtra vykdoma būsimos 3G korinio ryšio sistemos sąskaita. 3G mobiliojo ryšio tinklais, be kita ko, numatoma susisiekti su internetu, perduoti ir priimti duomenis. Juose planuojama taikyti didelės spartos duomenų perdavimo technologijas, kaip kad GPRS (General Packet Radio Service) - paketinę radijo ryšio tarnybą. Beje, manoma, kad pastaroji bus pagrindinė pereinamojo laikotarpio (nuo 2G prie 3G tinklų) ryšio technologija. (Dėl to ji kartais dar vadinama 2.5G technologija.) Pasikeitus aplinkybėms dėl Wi-Fi tinklų, GPRS technologijos plėtojimas atidedamas geresniems laikams ir 3G tinklų kūrimo darbai smarkiai atsiliks.

   Birželio mėn. ispanų kompanija Telefonica, kuri 3G tinklų licencinei dažnių juostai jau išleido apie 6,5 mlrd. eurų, nutarė kol kas nerengti 3G tinklų Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Manoma, kad jos pavyzdžiu paseks ir kiti operatoriai.

   Britų konsultacinės firmos Analysys Consulting Ltd. (Kembridžas) nuomone, 2006 m. korinio ryšio tinklų operatoriai, teikiantys GPRS duomenų perdavimo ir 3G standarto ryšio paslaugas, praras atitinkamai 3 ir 10% įplaukų, gaunamų iš duomenų tiekimo belaidžiams LAN (Local Area Network) vietiniams skaitmeniniams tinklams. Viena šių nuostolių priežastis - didelė IEEE 802.11 standarto tinklų duomenų perdavimo sparta, bet svarbiausioji yra, be abejo, paslaugų tarifai. Tos pačios Analysys Consulting nuomone, šiuo metu vietiniams tinklams perduoti 1Mb informacijos kainuoja 0,2-0,4 eurocento, tuo tarpu GPRS tinklais - 3-3,8 eurocento.

   Vis dėlto Wi-Fi ir 3G tinklai greičiau vieni kitus papildo, o ne tarpusavy konkuruoja. "Korinio ryšio tinklai vartotojui tieks duomenis bemaž visose Europos žemyno vietose, o vietinių tinklų tarnybos garantuos spartų duomenų perdavimą tik tam tikruose punktuose", - pareiškė šios analitinės firmos generalinis direktorius Rossas Pow.

   Taip susiklosčius aplinkybėms, Europos valstybinės radijo ryšio inspekcijos priverstos atverti vartus IEEE 802.11 ryšio standartui. Kol kas šie tinklai veikia nelicencinės 2,4 GHz juostos dažniais, tačiau didesnės saugos IEEE 802.11a standartui, kuris garantuoja ir spartesnį ryšį, reikia 5 GHz dažnių juostos, o jos naudojimo galimybės kai kuriose Europos šalyse yra ribojamos. 2002 m. birželio mėn. prancūzų ir britų vyriausybės sutiko, kad reikia atšaukti draudimą naudoti IEEE 802.11a standarto 5 GHz juostą. Šiai nuomonei buvo priversti pritarti ir Vokietijos radijo ryšio inspekcijos pareigūnai.

   Gamintojai, įskaitant Intel korporaciją bei Proxim Inc, Belgijai, Danijai, Prancūzijai, Švedijai ir Olandijai jau tiekia IEEE 802.11a įrangą. Visgi kol kas neaišku, ar 5 GHz ryšio juosta bus naudojama visoje Europoje ir kitose pasaulio vietovėse.

   Iš pažiūros nepastebimai IEEE 802.11 ir GPRS/3G tinklų sąveikai pasiekti prireiks ne vienų metų. Londono Yankee Group analitikas Declanas Lonerganas mano, kad pirmiausia reikėtų parengti ir įdiegti abonentų identifikavimo bei apmokestinimo technologijas; be to, labai svarbu garantuoti aukštą paslaugų kokybę.

Kaip dalytis pinigus

   Dar neaišku ir kaip besiformuojančioje Wi-Fi rinkoje bus atsiskaitoma.

   Kai kurie operatoriai, pvz., norvegų Telenor AS (Oslas), mano, kad tarifai turi svyruoti atsižvelgiant į duomenų apimtį, kiti pirmenybę teikia vienodiems įvairių paslaugų tarifams. Dauguma pritaria nuomonei, kad mokestį už ryšio paslaugas reikėtų imti iš anksto.

   Jei vartotojai naudotųsi tik tuo pačiu ryšio punktu, juos apmokestinti nebūtų sudėtinga, jei įvairiais punktais - kiltų sunkumų. Tokiu atveju operatoriai turėtų susitarti, kaip tarpusavyje pasidalyti pinigus, o bendrų pinigų dalybos visuomet yra labai slidus reikalas. Taigi Wi-Fi sukūrė savitą Laukinių Vakarų terpę, kurioje smulkesnės ir ne tokios patyrusios kompanijos gali lengvai suklupti.