Atrodytų, kad VDSL technologija geriausiai gali padėti realizuoti didžiausią visų telekomunikacijų srityje dirbančių operatorių svajonę. Ta svajonė yra ryšio technologija, leidžianti perduoti ir balsą, ir Internetą, ir vaizdą. Turėdami tokią technologiją, telekomai konkurencinėje kovoje niekuo nebenusileistų kabelinės televizijos tinklų operatoriams. Bet: ar nors viena telekomo kompanija yra nusipirkusi VDSL? Nei viena.

   Telekomai neperka VDSL dėl keturių priežasčių: pirmoji yra ta, kad šiuo atveju reikia rinktis iš dviejų skirtingų technologijų. Antroji priežastis susijusi su požiūriu, jog VDSL laikoma "triukšminga" technika, kuri kai kuriose šalyse netenkina RFI (Radio Frequency Interference - radijo dažnio trikdžių) taisyklių. Trečioji priežastis yra ta, kad suspaudimo technologijos tobulėja labai sparčiai, todėl greitai video bus galima siųsti ir naudojant įprastesnę ADSL techninę įrangą. Ketvirtoji - instaliuojant VDSL, būtina kartu investuoti į šviesolaidžius, nusidriekiančius beveik iki pat abonento namų, o tai labai daug kainuoja.

Dideli kaštai

   VDSL gerai veikia tik nedideliu nuotoliu, todėl plačiajuostis skaidulinis optinis ryšys turi pasiekti, kaip dažnai yra sakoma, "šaligatvį" prie abonento namų. Kai ryšio nuotolis yra ne didesnis kaip 200 m, VDSL leidžia priimti duomenis 50 Mb/s sparta, o juos pasiųsti - 30 Mb/s sparta. Kai tas nuotolis pailgėja iki 1,5 km, priimamų duomenų sparta sulėtėja iki 10 Mb/s, o siunčiamų - iki 3 Mb/s. 1,5 km yra tas atstumas, kuris nuo artimiausios telefono stoties skiria 30 procentų Anglijos, 65-70 proc. Italijos bei Prancūzijos ir 10 proc. Šiaurės Amerikos gyventojų.

   Didelių kaštų problemos sprendimą siūlo kompanijos Marconi plačiajuosčių sistemų skyriaus vadovas Richardas Bayley. Jis siūlo derinti VDSL su optinėmis skaidulomis, nusitęsiančiomis iki pagrindinių tinklo mazgų, kurie Didžiojoje Britanijoje yra vieno kilometro spinduliu nuo visų abonentų.

Skirtingi techniniai sprendimai

   Kita problema, su kuria susiduriama sumanius įdiegti VDSL, yra ta, jog telekomo įrangos gamintojai nėra susitarę dėl vieningo techninio standarto. Alcatel, Globespan-Virata, Ikanos, STMicroelctronics ir Zarlink pasirinko daugelio nešlių standartą DMT (Discrete Multitone - diskretiškas daugiatonis), tuo tarpu Broadcom ir Infineon Technologies - QAM (Quadrature Amplitude Moduliation - kvadratūrinė amplitudės moduliacija), o tai yra vienu nešliu besiremiantis standartas. QAM ir DMT tarpusavyje suderinti neįmanoma.

   Iki šiol ginčijamasi, kuri iš šių technologijų turi būti pripažinta VDSL standartu. Telekomo kompanija, pastačiusi ne už tą žirgą ir instaliavusi nestandartizuotą įrangą, vėliau gaus ją išmontuoti ir keisti nauja. Tuomet gali kilti problemų.

   Vienas svarbiausių DMT ir QAM skirtumų yra tas, kad DMT transyveriai yra suderinami su ADSL, nes DMT yra ir ADSL linijų kodavimo standartas. Gali būti, kad ši aplinkybė nulems ginčą DMT naudai, nes daugelis telekomo operatorių šiandien jau aptarnauja nemažą ADSL linijų bazę. Be to, DMT leidžia paprasčiau susitvarkyti su RFI problema nei QAM.

   Telekomams, ko gero, patiktų ADSL ir VDSL derinys, kurio įdiegimui neprireiktų didelių finansinių resursų. Todėl dabar yra laukiama pasirodant bendros ADSL/VDSL motininės kortos, kuri leis VDSL įdiegti, kai tik telekomams pasirodys, kad tai daryti verta.

Trukdantys dažniai

   Trečioji VDSL bėda yra ta, kad kai kurių šalių tinkluose ši įranga bus nelegali, nes skleis kitai ryšio įrangai trukdančius radijo dažnių signalus. Telekomunikacinių signalų paskirstymo tinklams, kuriuos konstruojant nebuvo atsižvelgta į aukštus dažnius, RFI yra tradicinė problema. Anglijoje galiojančios taisyklės apibrėžia ribojimus aparatūrai, kurią galima jungti prie telekomunikacijų tinklo. Taisyklė MPT1570 nustato sistemos dažniui "lubas"1,6 MHz, o VDSL naudoja didesnius, nei šis, dažnius. Šiandien, kada yra naudojama daug visokiausios aukštadažnės įrangos, toks apribojimas yra atgyvenęs, tačiau prieš jį panaikinant, dar teks pakeisti nemažai teisinių aktų.

   Jokių tarptautinių šią sritį reguliuojančių standartų dar nėra, bet Europos Komisija įpareigojo ETSI (Europos standartų kūrėjus) paruošti standartą, kuris apimtų didesnį nei MT1570 dažnių diapazoną.

Vaizdo perdavimas ADSL linijomis

   Jau šiandien, norint į namus atsisiųsti užsakytą vaizdajuostę, nereikia jokio VDSL, o sparčiai tobulėjanti MPEG4 duomenų suspaudimo technologija leidžia tikėtis, kad ADSL linijomis greitai bus galima vaizdu transliuoti tiesiogiai. Šiandien suspaustam video signalui perduoti reikia 3 Mb/s spartos ryšio kanalo; dažniausiai pageidaujama perduoti tris vaizdo kanalus, tam reikia 9 Mb/s.

   Naujas vaizdo duomenų suspaudimo technologijas kuria didelis būrys įvairioms kompanijoms priklausančių specialistų. Tikimasi, kad po pusantrų metų užsakomojo video perdavimui reikalinga dažnių juosta sumažės iki 1,75 Mb/s, taigi, ji taps nesunkiai "įkandama" ADSL technologijai.

   Taigi, VDSL yra ateities technologija, bet reikia savęs paklausti: ar ji visada tokia ir liks?