Lietuvos telekomunikacijų plėtrai šie metai buvo unikalūs. Metų
pradžioje 61 procentas telefono linijų
buvo skaitmeninės. Skaitmenizavimo programos metu per 2002-uosius
metus buvo suskaitmeninta apie 300 000 telefono abonentinių linijų ir tai
metų pabaigoje leido pasiekti 88 proc. skaitmenizacijos lygį.
Skaitmenizuoti beveik visi rajonų centrai, taip pat
ir didesnės gyvenvietės bei kaimo vietovės. Kaimo vietovių
skaitmenizavimui panaudota bevielė technologija,
nuomojant GSM operatoriaus bevielės prieigos resursus. Reikia
paminėti, kad ši galimybė sukurta, kaip
visada, didžiausią dėmesį skiriant
vartotojų patogumui, todėl techninėmis
priemonėmis šiems abonentams
užtikrinta tokia pat numeracijos bei rinkimo tvarkos struktūra, kaip ir fiksuoto
tinklo abonentams. Senų analoginių
stočių pakeitimas, panaudojant šią
bevielę prieigą, leido įdiegti
kokybišką skaitmeninį ryšį ne tik
didžiuosiuose miestuose bei rajonų centruose, bet
ir kaimo gyvenvietėse. Taip pat 2002-aisiais metais baigtas diegti naujas
nacionalinis numeracijos planas bei pasiruošta naujo tarptautinio
prefikso "00" įvedimui. Analoginių stočių
abonentai prieš tarptautinį prefiksą
turės rinkti vieną ar kelis papildomus
skaičius - priklausys nuo analoginės
stoties tipo.
Perdavimo tinklas buvo plečiamas, atsižvelgiant į telefonijos
bei duomenų perdavimo tinklų
poreikius perdavimo tinklo resursams.
Įdiegta šviesolaidinė linija Kaunas -
Rietavas, įgalinusi padidinti nacionalinio
perdavimo tinklo pajėgumus. Taip pat,
įvertinant vis augančią tarptautinio
Interneto apkrovą, pakloti kabeliai papildomiems sujungimams su
užsienio valstybėmis sudaryti. Buvo įdiegta
po antrą šviesolaidinio perdavimo
liniją su Latvija ir Lenkija, bei nutiesta
pirmoji šviesolaidinė linija,
sujungsianti Lietuvą su Rusijos Federacijos
Kaliningrado sritimi. Šios šviesolaidinės
linijos leis ne tik padidinti perdavimo sistemų su užsienio valstybėmis
pajėgumus, bet ir sudaryti rezervinius sujungimus, kurie galės būti
naudojami nutraukus optinį kabelį. Tai yra
labai svarbu ryšio kokybės požiūriu, nes
nacionaliniuose tinkluose, kabelio nutraukimo padarinių išvengiama
dėl žiedinės perdavimo tinklo
struktūros, o sujungimai su užsienio
valstybėmis šiuo atveju galės būti rezervuojami
parenkant skirtingas trasas. Augančiam perdavimo tinklo resursų
poreikiui patenkinti Vilniuje taip pat buvo sumontuotas STM-16 perdavimo
tinklo žiedas.
Skaitmenizuojant tinklą,
peržiūrėta ir pačių skaitmeninių stočių
tinklo struktūra. Abonentinės talpos rajonuose prijungtos prie
atitinkamos zonos komutacinių stočių, o tie
abonentiniai moduliai, kurie dar buvo prijungti prie senesnio tipo
skaitmeninių stočių, perjungti į naujesnes pagal
komutacinių stočių zonų ribas.
Išjungti beveik visi kaimo analoginiai tranzitiniai mazgai, kaimo stotelės
prijungtos tiesiai prie skaitmeninių stočių.
Pokalbio sujungimo grandyje likvidavus kaimo tranzitinį mazgą, sumažėjo
pokalbio trakto sudarymo elementų ir dėl to žymiai pagerėjo sujungimo
kokybė. Tinklas tapo paprastesnis ir lengviau valdomas, todėl sumažėjo
ir abonentinių gedimų skaičius
komutavimo tinkle.
Lietuvos telekomas per visus 2002-uosius metus vystė
Intelektinio Tinklo platforma pagrįstas
paslaugas. Ypač sėkmingas buvo grupės
(Centrex) paslaugos teikimo AXE
stočių abonentams projektas. Jei EWSD
stočių programinė įranga leido
realizuoti grupės paslaugą (EWSD stotys
sudaro apie 2/3 skaitmeninio tinklo), tai AXE stotys (AXE stotys sudaro
apie 1/3 skaitmeninio tinko) negalėjo
šios funkcijos teikti prie jų
prijungtiems abonentams. Todėl Intelektinio
tinklo pagalba buvo sukurta paslauga, leidusi užtikrinti beveik pilną grupės
paslaugos funkcionalumą ir AXE abonentams. Vėliau tapo būtina
apjungti AXE ir EWSD grupes. Po papildomų programavimo darbų sukurta
nauja paslauga leido apjungti EWSD ir AXE stočių grupes į vieną. Šiuo
metu apjungta AXE ir EWSD sočių abonentų paslauga yra pilotinio
projekto stadijoje. Šios paslaugos nauda
vartotojams - galimybė sujungti visoje Lietuvoje esančius savo biurus į
vieningą numeracijos zoną, nesirūpinant
jokiais papildomais įrenginiais, o tiesiog užsisakant paslaugą iš Lietuvos
telekomo.
Didžiuliai darbai perdavimo ir telefonijos tinkluose, neužgožė
duomenų perdavimo tinklo plėtros.
Įvertinant vis didėjantį Interneto bei
kitų duomenų perdavimo paslaugų
poreikį, Lietuvos telekomo tinkle buvo įdiegtas naujas IP stuburinis
tinklas. Šis IP stuburinis tinklas veikia
lygiagrečiai su stuburiniu ATM tinklu ir perima iš jo paslaugas, kurių
realizavimui ATM tinklas jau nėra technologiškai reikalingas. Labai sparčiai
buvo vystomas DSL tinklas bei DSL abonentams teikiamos pridėtinės
vertės paslaugos. DSL paslauga yra prieinama maždaug 85-iems procentams
Lietuvos telekomo abonentų. Ten, kur
nėra techninių galimybių įsirengti
DSL paslaugą, jei įmanoma, Lietuvos
telekomas siūlo laikinus sprendimus, paremtus ISDN technologija.
Sukurtas DSL SSC portalas leido DSL vartotojams pateikti laiko ir greičio
matavimu paremtas paslaugas. Takas iD paslauga yra paremta laiko,
praleisto Internete, skaičiavimu, o DSL
pagreitis leidžia pasididinti prisijungimo
prie Interneto greitį. DSL VPN paslauga leido vartotojams jungtis į
virtualius tinklus, pasinaudojant DSL prieiga.
Be aukščiau paminėtų
paslaugų ir tinklų plėtros, Lietuvos
telekomas taip pat gerino savo varinės
prieigos tinklo kokybę, t.y., atnaujino
pasenusius kabelius, mažino orinių
linijų skaičių, gerino su prieigos tinklu
susijusią infrastruktūrą.
Tinklo informacinės sistemos vystymas leido automatizuoti
didžiosios tinklo resursų dalies valdymą,
tuo būdu pagreitinant techninių
galimybių tyrimą ir sutrumpinant
paslaugų pateikimo laiką.
Prie tinklo valdymo sistemos prijungus dalį duomenų perdavimo
tinklo elementų, tapo įmanoma centralizuotai stebėti duomenų
perdavimo tinklo būseną ir operatyviau
reaguoti į gedimus.
Atlikus metų darbus, gerokai padidėjo Lietuvos telekomo tinklo
kokybė, pagerėjo resursų valdymas
bei gedimų šalinimas. Norisi tikėti,
kad šiuos darbus įvertins mūsų
paslaugų vartotojai ir konkurencijos
sąlygomis jie pasirinks mūsų tinklą, kuris yra
pasiruošęs suteikti reikalingas, kokybiškas paslaugas.
