| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. Vasara
turinys

Mobilusis ryšys
· GPS navigacinė sistema be SA klaidinimo
· Žinutės
· Kosminis sinchronizavimas
· Kalbėti ar siųsti duomenis?
· Kosminio kelto lazeris matuos vėjo greitį atmosferoje

Sauga
· Įvadas į viešojo rakto kriptografiją
· Žinutės
· Internete nieko nepaslėpsi
· „Laptopai“ paslapčių nesaugo
· Nėra saugus ir palydovinis ryšys
· Ar jūsų telefonas neužkrėstas?
· Visiškai slaptai

Atminties įtaisai
· Kaip išvengti duomenų kamščių atmintinėse?

ALCATEL
· Hometop
· Linerunner

Optinis ryšys
· Ramano stiprintuvai
· Žinutės
· Nauji skaiduliniai optiniai stiprintuvai

Istorija
· Bipoliam tranzistoriui 50 metų

· Sumanios bendruomenės
· Žinutės

Internetas
· Žinutės

Elektronika
· Didėjantis integravimo laipsnis reikalauja naujų procesų ir naujų metodų
· Pono Gerojo Oksido beieškant

· Žinutės
· Puslaidininkinių prietaisų ir jų gamybos įrangos gamintojai bando susikalbėti tarpusavyje
· Deimantų reikšmė technologijoje auga
· Laikraščiams dar liko gyventi maždaug dvidešimt metų
· Kondensatoriai, skirti energijos kaupimui

Internetas > Žinutės

| Nauji vėjai Europos kabelinės televizijos rinkoje | Bulvėmis maitinamas tinklo serveris | Altavista skelbia tinklo revoliuciją | Prasideda milijardinis pokeris dėl Vokietijos UMTS licencijų | Milijardinės spekuliacijos akcijomis | Bell Labs ir Novell siūlo PAM standartą | Internetas dar netapo pasauline biblioteka | Šventasis Interneto užtarėjas | Internetas išstumia televiziją | WWW alternatyva vadinasi „Freenet“ | Britų ISP išsigandę | „Ethernetas“ iki pat vartotojo | Į Internetą be asmeninio kompiuterio | Izraelio firma sukūrė kompiuterių žaidimų kvapų dėželę | WAP apsauga nuo virusų |

Nauji vėjai Europos kabelinės televizijos rinkoje

   Europoje pastebimas kabelinės televizijos kompanijų stambėjimas, iššauktas geresnių daugialypių terpių (multimedia) ryšiui skirtų kanalų paieškomis. Analitikai tvirtina, kad po Vodafone ir Mannesmann susiliejimo Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Skandinavijos šalyse galime laukti ir kabelinės televizijos kompanijų vienijimosi.

   Europoje yra apie 100 mln. kabelinės televizijos abonentų, bet jos infrastruktūra yra labai susiskaidžiusi. Tūkstančiai nepriklausomų tinklų priklauso nedidelėms vietinėms firmoms ir buvusiems valstybiniams telekomams.

   Multimedijos programų kūrėjams didesni kabeliniai tinklai būtų labiau patrauklūs, todėl didesnės firmos pradėjo supirkinėti mažesniąsias. Stebėtojai linkę manyti, kad šiose lenktynėse dėl abonentų nugalėti turėtų didžiausia Didžiosios Britanijos kabelinės televizijos firma NTL Inc. arba United Pan-European Communications NV (UPC) iš Nyderlandų.

   Abi kompanijos laikosi gana agresyvių strategijų: NTL praeitais metais laimėjo dvejas labai atkaklias varžybas dėl tinklų Šveicarijoje ir Airijoje, bet UPC vis vien dar yra didesnė - ji turi 7 mln. abonentų, o NTL tik apie 3,3 mln.

   Kabeliais gali atkeliauti ne tik televizijos signalai, bet tinklus atnaujinus juos galima naudoti klientams siūlant telefono ir plačiajuosčio Interneto paslaugas. Daugelyje Europos vietų kabelinė televizija yra vienintelis telekomo kompanijų konkurentas, varžantis dėl privačių abonentų ir firmų. Tose šalyse, kur kabelis irgi priklauso telekomo kompanijoms, konkurencijos skatinimo labui pastarosios yra skatinamos jo atsisakyti.

   Prisidėjus Internetui ir telefono paslaugoms kabelinių kompanijų įplaukos žymiai išaugo. Išaugo ir šimtų mažų regioninių kompanijų vertė - pastarieji sandoriai rodo, kad už vieną tinklui priklausantį abonentą mokama nuo 1500 iki 2000 dolerių.

   Visi potencialūs pirkėjai pirmiausia dairosi į Vokietiją. Deutsche Telekom iki šiol yra didžiausio Europoje kabelinės televizijos tinklo savininkas (17,5 mln. abonentų) ir dabar ruošiasi parduoti 75 proc. šio tinklo. UPC minimas tarp trijų pretendentų, o NTL atsisako pranešti, ar ji taip pat dalyvaus aukcione.

   Abi kompanijos taikosi pirkti ir flamandų „Telenet“ tinklą Belgijoje, bet čia derybos dar tik prasidėjo. Kita karšta vieta yra Skandinavijos šalys, kuriose Internetas yra ypač populiarus, tačiau gyventojai iki šiol priversti naudotis telefoniniais modemais. Savo 1,3 mln. abonentų tinklą čia ruošiasi parduoti švedų Telia.

   Prancūzijoje kabelinė sistema yra padalinta į tris atskirus tinklus: France Telecom, priklausantį France Telecom Cable, ir dvi atskiras firmas (France Telecom, valdomas kartu su Suez Lyonnaise des Eaux bei NC Numericable). Nors Telecom turi visų trijų tinklų akcijų, dviejuose pastaruosiuose jis jų atsisakys. UPC jau dabar užima ketvirtąją vietą Prancūzijoje tarp kabelinės televizijos operatorių, bet šios kompanijos tinklui Prancūzijoje iki tol, kol jis galės pradėti teikti Interneto paslaugas, prireiks nemažų investicijų.

   Didžiojoje Britanijoje kabeliai yra palyginti mažai paplitę, todėl norint juos padaryti dvikrypčiais, prireiks milžiniškų investicijų. Šioje rinkoje dominuoja NTL, o UPC dar tik stengiasi čia pakliūti. Tikimiausia, kad UPC susitars su British Telecom ir pradės teikti savo plačiajuostes internetines paslaugas naudodama BT vario linijas.

Į viršų


Bulvėmis maitinamas tinklo serveris

   Anglijos kompiuterininkai sugebėjo maitinti kompiuterį naudodami bulves. Bulvinį serverį jie nutarė sukurti vien todėl, kad kažkas su jais susilažino, jog tai yra neįmanoma. Iki šiol jau buvo žinoma maždaug poros bulvių tiekiama elektros energija elektriniams laikrodžiams maitinti, tačiau niekas dar nebuvo pabandęs taip maitinti kokį nors didesnį įrenginį.

   Interneto serveriui paprastai naudojamas galingas, didelę atmintį turintis asmeninis kompiuteris. Tokiam kompiuteriui maitinti nepakaktų ir maišo bulvių. Todėl grupė konstruktorių mėgėjų išnarstė seną kompiuterį su mažos galios 386 Intel procesoriumi. Jie išmetė viską, išskyrus pagrindinę mikroschemą ir jam reikalingas grandines. Vietoj kietojo disko įstatė kitą mikroschemą, kurioje buvo įrašyta serverio programinė įranga ir poros tinklapių vaizdai. Bet netgi ir tokiam mažam serveriui reikia daugmaž tuzino bulvių, kurias tenka keisti kas porą dienų. Kiekviena bulvė sukuria apie pusės volto įtampą. Serveryje įdėtus tinklapius galima pasižiūrėti, nors kompiuteris labai riboja vienu metu besilankančių žmonių skaičių.

   Iš bulvių galima pagaminti elektros baterijas, nes šių daržovių masė veikia kaip elektrolitas ­ panašiai kaip rūgštis automobilio akumuliatoriuje. Įsmeigus į bulvę du elektrodus, vieną pagamintą iš cinko, o kitą iš vario, vykstanti elektrocheminė reakcija sukuria elektros srovę. Bulvių masėje esantys jonai juda nuo vieno elektrodo prie kito.

Į viršų


Altavista skelbia tinklo revoliuciją

   Voratinklio naudojimo kaina Didžiojoje Britanijoje ritasi žemyn. JAV įsikūrusi kompanija Altavista ruošiasi pasiūlyti šios šalies vartotojams neribotą internetinį ryšį vos už 10 svarų (70 litų) metinį mokestį. Šis žingsnis milijonams žmonių suteiks galimybę pirmąkart pasinaudoti Interneto teikiamomis galimybėmis ir gerokai sukrės Didžiosios Britanijos Interneto paslaugų tiekėjų rinką.

   Planuojama, kad abonentai privalės mokėti tik minėtąjį metinį mokestį ir registravimosi kainą - 36 svarus, o prie Interneto jungsis rinkdami nemokamą 0800 numerį. Altavista ruošiasi uždirbti ne iš mėnesinio mokesčio ar susijungimo kainos, bet iš reklamos ir elektroninės prekybos. Tiesa, varžovai pranašauja, kad ši iniciatyva pasirodys esanti labai nuostolinga.

   Skirtingai nuo Jungtinių Valstijų, daugelis Didžiosios Britanijos abonentų už internetinį ryšį moka pagal vietinių pokalbių tarifus ir vidutiniškai tam išleidžia apie 126 svarus sterlingų kasmet. Altavista paskaičiavo, kad sumažintas tarifas leis jos abonentams kasmet sutaupyti apie 700 mln. svarų.

   Šis Altavista žingsnis turėjo sukelti didžiausius Interneto rinkos pokyčius nuo 1998 m. vidurio, kai kompanija Freeserve, šiuo metu didžiausia britų Interneto paslaugų tiekėja, atsisakė mėnesinio mokesčio ir pradėjo grįsti savo veiklą sumažintais sujungimo tarifais ir įplaukomis už reklamą bei elektroninę prekybą. Freeserve dabar pareiškė pagalvosianti apie savo atsaką į Altavista žingsnį po trijų mėnesių, kai pastaroji kompanija pradės veikti.

   Antra pagal dydį Didžiojoje Britanijoje Interneto firma AOL palankiai sutiko Altavista iniciatyvą. AOL savo abonentams jau anksčiau buvo panaikinusi mokestį už buvimo tinkle laiką. Pastaruoju metu tokių pasiūlymų būta ir iš kitų internetinių kompanijų. Kabelinės televizijos tinklo operatorius Telewest siūlo visiškai neribojamos trukmės sujungimą už 10 svarų mėnesinį mokestį, jei tik abonentas per tą mėnesį sumoka ne mažiau kaip 10 svarų už kitus telefono pokalbius. Didžiausia šalies telekomo kompanija British Telecom šiemet irgi pasiūlė 10 svarų per mėnesį kainuojantį internetinį ryšį vakarais po 18 val. ir visą savaitgalį. Ši paslauga, be abejonės, yra labai paklausi, nes, pavyzdžiui, Telewest nebepajėgia susidoroti su naujų abonentų antplūdžiu. Norėdama, kad jos neištiktų tokia pat bėda, Altavista pranešė, jog per pirmuosius šešis mėnesius užregistruos ne daugiau kaip 500 000 abonentų.

Į viršų


Prasideda milijardinis pokeris dėl Vokietijos UMTS licencijų

   Konkurse dėl mobiliojo trečiosios kartos telefono ryšio sistemos UMTS licencijų Vokietijoje dalyvauti norą pareiškė dvylika šios šalies ir užsienio kompanijų. Iki birželio pradžios turėjo paaiškėti, kuriems iš šių interesantų bus leista dalyvauti aukcione. Iš viso bus paskirta tik nuo keturių iki šešių UMTS licencijų. Pats konkursas, kurio metu, ekspertų nuomone, turėtų būti operuojama dešimčių milijardų markių dydžio sumomis, įvyks rugpjūčio pradžioje.

   Greta keturių Vokietijos mobiliojo ryšio operatorių D1 (Deutsche Telekom), D2 (Mannesmann/Vodafone), E-Plus (KPN) ir E2 (VIAG-Interkom/British Telecom/Telenor) tarp dalyvių dar rasime Debitel (Šveicarija), Mobilcom (Prancūzija) ir Talkline (Danija). Be to, dalyvaus ir Vivendi, MCI Worldcom, Hutchisono grupė, telefono kompanijų Telefonica, Sonera bei Orange konsorciumas ir vokiečių firma Nets AG.

   Neseniai penkios UMTS licencijos Didžiojoje Britanijoje buvo išdalintos už bendrą 75 mlrd. markių sumą. Vokietija kartu su Didžiąja Britanija ir Prancūzija yra laikoma viena daugiausiai žadančių rinkų su didžiausia mobiliojo duomenų perdavimo apimčių augimo perspektyva. Pirmosios UMTS paslaugos bus pradėtos teikti jau 2002 metais.

Į viršų


Milijardinės spekuliacijos akcijomis

   Saudo Arabijos princas Alwaleedas Bin Talalas specializuojasi pirkdamas didelių aukštos technologijos kompanijų akcijų paketus. Neseniai jis už milijardą dolerių pirko America Online, Compaq Computer, Eastman Kodak ir Xerox akcijas.

   Geriausiai žinoma Alwaleedo finansinė operacija buvo 250 mln. dolerių investicija į Apple Computer akcijas, kurias jis pirko po 17 dolerių už vieną. Šiandien tų akcijų vertė yra apie 1,5 mlrd. dolerių.

   Visos princo investicijos šiandien yra vertos 20 mlrd. dolerių, dėl ko žurnalo „Forbes“ turtingiausių pasaulio žmonių sąraše jis įrašytas aštuntuoju numeriu.

Į viršų


Bell Labs ir Novell siūlo PAM standartą

   Bell'o laboratorijos ir kompanija Novell Inc. pasiūlė telekomunikacijų pramonei naują programinę platformą, kurią galima naudoti kaip bazinį elementą kuriant šiuolaikines ryšių paslaugas, galinčias nepastebimai veikti įvairiausių telefonijos ir Interneto protokolo (IP) technologijų tinkluose.

   Siūlomas „buvimo ir prieinamumo vadybos“ standartas PAM (Presence and Availability Management), kurį kartu kūrė Bell Labs ir Novell, padės paslaugų tiekėjams dalintis būtinais duomenimis užtikrinant sudėtingas ir prie vartotojo poreikių pritaikytas paslaugas, reikalaujančias fiksuotojo ir bevielio ryšio tinklų sąveikos. Vieną kartą užsiregistravę ir vieną kartą nurodę savo asmeniškus prioritetus vartotojai galės naudotis elektroniniu paštu, tradiciniu ir bevieliu telefono ryšiu ar momentinėmis žinutėmis ir kontroliuoti tai, kaip su jais yra užmezgamas kontaktas.

   Bell Labs priklauso kompanijai Lucent Technologies, kuri pirmauja telekomunikacijų ir unifikuotų žinučių sistemų, veikiančių įvairiose programinėse aplinkose ir įvairiuose tinkluose, kūrimo srityje. Savo ruožtu Novell pirmauja kuriant tinklui skirtą programinę įrangą, naudojamą valdant ir apsaugant visų rūšių tinklus. Abi šios kompanijos buvo labai suinteresuotos PAM standarto atsiradimu.

   „Į atvirąjį PAM standartą gali įsijungti ir nepriklausomi, ir didžiųjų korporacijų programuotojai; šitaip pavyks sukurti bendras ir tarpusavyje suderinamas paslaugas, kurias galės teikti įvairias technologijas naudojantys operatoriai“, - sako mokslininkas iš Bell Labs Guda Venkateshas.

   Novell viceprezidentas gamybai Davidas Shirkas sako, kad PAM standartas visiškai atitinka jo firmos viziją apie tai, kaip visų rūšių tinklus - intranetus, Internetą, korporacijų ir viešuosius tinklus, fiksuotojo ryšio ir bevielio ryšio tinklus - būtų galima sujungti į vieną vienintelį tinklą, supaprastinsiantį verslo komunikacijas.

   Siūlomas PAM standartas leidžia komunikacijų sistemoms saugiai dalintis įslaptinta informacija, liečiančia abonento identiškumą, jo buvimo vietą ir galimybes su juo jungtis. Tokia informacija reikalinga norint perduoti informaciją iš vieno tinklo į kitus.

   „Identiškumas“ yra elektroninių vartotojo adresų informacija, „buvimas“ nurodo, kokiais ryšio prietaisais šis vartotojas naudojasi, ir tai, kokia tuo konkrečiu metu yra jų būklė, pavyzdžiui, ar mobilusis telefonas yra įjungtas, ar ne, ir ar vartotojas yra užsiregistravęs savajame kompiuteryje. „Galimybė jungtis“ apibūdina asmeninius vartotojo ar firmos nurodytus ryšio prioritetus ir tai, kaip ir kuomet jis norėtų atsakyti į skambučius ar žinutes - kriterijus, panašius į „kas skambina“, „koks dabar paros metas“ ir „kiek svarbi yra žinutė“.

   Iš siūlomojo PAM standarto galėtų laimėti nemažai paslaugų ir sistemų: elektroninis paštas, faksimilių ryšys, tinklo naršyklės ir portalai, mobilieji ir nešiojamieji prietaisai, televizorių priedai, bevielis ryšys, ieškos ir unifikuotų žinučių paslaugos, vietinės telefono stotys ir skambučių centrai, konferencijų ir žaidimų sistemos, turinio platinimo ir kaupimo sistemos.

   PAM pirmąkart buvo bandytas įdiegti Novell sistemos Brainshare 2000 vartotojų konferencijoje, kovo mėnesį vykusioje Salk Lake City mieste. Bandomojoje sistemoje panaudojo Bell Labs dinamiško buvimo informacijos rinkimo iš IP ir bevielio ryšio tinklų ir kaupimo sistemą, leidžiančią apibūdinti ir interpretuoti vartotojo prioritetus. Šios platformos privalumai buvo pademonstruoti naudojant Bell Labs sukurtą programinę komutatorių įrangą, skirtą unifikuotoms žinutėms.

Į viršų


Internetas dar netapo pasauline biblioteka

   Bandymų visas žmonijos žinias sukaupti vienoje pasaulinėje bibliotekoje ir iki šiol netrūko. O pastaruoju metu tokias svajones paskatino Interneto atsiradimas. Bet matyt, kad ir šįkart tai teliks tiks fantazijomis. Tokią išvadą daro Diuseldorfe vykusios Vokietijos inžinierių sąjungos istorinio simpoziumo dalyviai.

   Ambicingą bandymą - vienoje enciklopedijoje sukaupti visas žmonijos žinias - stengėsi įgyvendinti dar XVIII a. filosofai. Deja, jiems bebaigiant rinkti vieno puslapio duomenis, kitame puslapyje surašyti duomenys, atrodę, labai tikri, jau pasirodydavo esą pasenę ir neteisingi. Bet dar anksti tikėtis, kad šią problemą padės išspręsti Internetas ir plačiai propaguojama informacinė arba žinių visuomenė.

   Buvo manoma, kad viską aprėpiantys tinklai leis geriau nei bet kada sukoncentruoti žinias. Tačiau nuolatinis prieštaravimas tarp pastovaus duomenų atnaujinimo ir žinių paieškos sistematizavimo visa tai daro neįmanoma. Šios užduoties jokiu būdu nepalengvina decentralizuota, kartais beveik chaotiška, Interneto sandara.

   Kompiuterių, telekomunikacijų ir elektroninės žiniasklaidos priemonių, vaidinančių svarbią rolę Interneto evoliucijoje, sąveika neleidžia aiškiau prognozuoti ir ateities tendencijų. Dėl daugelio galimų techninių alternatyvų kovoja visa eilė interesų grupių. Nėra visiškai aišku, ar Internetas liks toks kaip lig šiol, ar jis supanašės su telefono ar televizijos sistema, o gal jį išvystys į visiškai naujovišką darinį.

Į viršų


Šventasis Interneto užtarėjas

   Jeigu palaimintųjų ir šventųjų vardo suteikimas bažnyčios yra reguliuojamas griežtų taisyklių, tai atskirų veiklos sričių šventųjų globėjų vardai kartais yra skiriami gana atsitiktinai. Tik retu atveju tuos globėjus oficialiai paskelbia popiežius. Šv. Klara Asyžietė, kuri, pasak legendos, galėjo matyti ir girdėti toli nuo jos vykstančius įvykius, 1958 m. buvo paskelbta televizijos šventąja globėja, o archangelas Gabrielius 1921 m. paskirtas telekomunikacijų globėju. Šitaip prieš daug šimtmečių gyvenę šventieji buvo susieti su, sakytum, labai šiuolaikiškais išradimais.

   Tačiau daugelį šventųjų globėjų su įvairiais verslais ar profesijomis teriša vien tradiciškai apie jų gyvenimus pasakojančios atskiros istorijos. Kai kada tokios istorijos traktuojamos kiek plačiau ir taip asocijuojamos su naujai atsiradusiomis technologijomis. Pavyzdžiui, XVII a. gyvenęs Juozapas, iš Kubertino, tapo aviatorių ir astronautų globėju todėl, jog buvo pasakojama, kad melsdamasis jis pakildavo virš žemės. Panašiai atsirado fotografų, motociklininkų ar radiologų globėjai.

   Populiarėjant Internetui atsirado daug kandidatų į jo šventojo globėjo vietą. Internetas yra galingas naujų žinių paskleidimo visame pasaulyje įrankis. Bet jame dažnai galima aptikti ir nemažai pusinių tiesų, kurios, dažnai kartojamos, gali greitai pasidaryti neatskiriamos nuo tikrų faktų. Taip atsitiko ir su dažnai kartojamomis tinkle paskalomis apie Šv. Izidorių.

   Šv. Izidorius gimė Sevilijoje šeštajame amžiuje ir buvo sudaręs 20 tomų dydžio enciklopedinių žinių rinkinį „Etimologijos“. Jo rėmėjai tvirtina, kad Izidorius sugebėjo vienas iš pirmųjų sukurti kažką panašaus į kategorijomis suskirstytų (tiesa, nelabai patikimų) žinių duomenų bazę. Taigi, Izidorius yra idealus kandidatas į Interneto šventuosius globėjus.

   Su tuo sutinka toli gražu ne visi. XV a. ispanų kunigo Šv. Pedro Regalado pasekėjai mano, jog svarbiausioji Interneto savybė yra ne didelės paieškos jame galimybės, bet sugebėjimas įveikti nuotolius. Tvirtinama, jog San Pedro sugebėdavo vienu metu pasirodyti dviejose vietose, be to, jis garsėjo kaip geras navigatorius. Jo gerbėjų nuomone, San Pedro yra geresnis kandidatas. Taip pat minima ir iš Katalonijos kilusi Šv. Teklė, kuriai priskiriama sugebėjimo pagelbėti turintiems bėdų su kompiuteriais galia.

   Vatikanas dar nė vieno iš jų nepaskelbė Interneto šventuoju globėju, nors galima rasti daug tvirtinimų, kad pasirinktas Šv. Izidorius. Kai žinoma, jog ir daugelio kitų šventųjų globėjų niekas netvirtino, tai, kad Šv. Izidorius neturi oficialių dokumentų, reikalo nekeičia. Jei pakankamai daug Interneto vartotojų pripažins jį savo globėju, ši tradicija įsitvirtins ir be palaiminimo iš Romos.

   Beje, tokia šventojo globėjo parinkimo procedūra būtų arčiausiai tikrosios Interneto prigimties. Internete įvairūs standartai ir protokolai nėra primetami kokios nors vadovaujančios įstaigos, o atsiranda spontaniškai. Dažnai vieną problemą yra siūloma spręsti keliais įvairiais būdais. Tiktai tuomet, kai kurį nors standartą pasirenka pakankamai daug žmonių (taip, pavyzdžiui, buvo su HTML kalba), jis įgauna oficialų statusą.

Į viršų


Internetas išstumia televiziją

   Intensyviai Internetą naudojantys žmonės rečiau išeina apsipirkti ir mažiau žiūri televizorių. Tie, kurie yra įpratę Internetu naudotis darbo tikslais, tą patį daro ir namuose nei kiek nesumažindami buvimo darbe trukmės. Tokius rezultatus paskelbė studijos, kurią kartu atliko Stanfordo (JAV) ir Berlyno laisvojo universiteto mokslininkai, autoriai. Ilgalaikių tyrimų metu buvo apklausta 4000 žmonių iš daugiau kaip 2500 amerikiečių šeimų.

   Paaiškėjo, jog apie trečdalis apklaustųjų kiekvieną savaitę Internete naršo mažiau nei 5 valandas. Šioje žmonių grupėje Internetas beveik nepakeitė įprasto gyvenimo būdo. Kitaip atrodo situacija tarp tų žmonių, kurie Internetui skiria daugiau kaip dešimtį valandų per savaitę. Labiausiai mokslininkus nustebino tas faktas, kad Internetas skatina darbo užduočių atlikimą namų kompiuteriu nemažindamas buvimo darbe trukmės. Šitaip elgiasi ketvirtadalis dažnai Internetą naudojančių žmonių.

   Pasitvirtino paplitusi nuomonė, kad naršymas palaipsniui išstumia žmogiškus kontaktus šeimoje ir tarp draugų. Kompiuteris tampa svarbiu konkurentu ir televizoriui. Daugiau kaip 60 proc. žmonių, per savaitę praleidžiančių prie kompiuterio monitoriaus 5 val. su viršum, mažiau žiūri televiziją, o kas ketvirtas iš jų tvirtina, kad išvis nebejungia televizoriaus. Vietoj to jie rašo elektroninius laiškus arba tinkle ieško informacijos apie prekes ir turistines keliones.

   Tik labai nedaug žmonių dalyvauja internetinėse diskusijų grupėse - daugiausiai jaunesni nei 30 metų vyrai. Apskritai paėmus, didelių skirtumų tarp įvairių amžiaus grupių studijos autoriai nepastebėjo. Nebent galima pažymėti tai, kad mažiau Internetu naudojasi vyresni kaip 65 metų žmonės ir kad vyrai daugiau už moteris domisi akcijų kursais. Apskritai paėmus, galima tvirtinti, kad mažiau naršo Internete tos šeimos, kurios Internetą yra įsivedusios seniau.

   Jokių didesnių skirtumų, kaip naudojasi Internetu įvairaus išsilavinimo ar įvairioms socialinėms grupėms priklausantys žmonės, mokslininkai taip pat nepastebėjo. Tiesa, nedidelį išsilavinimą turinčių žmonių tinkle pavyko aptikti žymiai mažiau negu kad išsilavinusių.

Į viršų


WWW alternatyva vadinasi „Freenet“

   Airių programuotojas Ianas Clarke sukūrė alternatyvą internetiniam Voratinkliui - WWW. Naujasis tinklas, pakrikštytas „Freenet“, visų pirma užtikrins visiems, kurie nori jame patalpinti informaciją ir failus, visišką anonimiškumą. Bus beveik neįmanoma nustatyti failo kilmę arba tai, iš kurio kompiuterio buvo paskleista viena ar kita informacija. Clarke sako, jog jo svarbiausias tikslas buvo apsunkinti bet kokią internetinės informacijos cenzūrą.

   „Šiandien Internetas leidžia cenzūruoti ir sekti žmones tokiu mastu, kokiu niekada iki tol nebuvo įmanoma. Aš noriu sukurti technologiją, kuri darys tai neįmanoma“, - sako Ian Clarke.

   „Freeneto“ teorinius ir techninius pagrindus Clarke sukūrė Škotijos Edinburgo universitete ruošdamas kompiuterijos ir dirbtinės inteligencijos srities disertaciją. Tą disertaciją, pavadintą „Paskirstyto ir decentralizuoto informacijos saugojimo ir atkūrimo sistema“, 1999 m. birželyje jis patalpino Internete. Nuo to meto Clarke padedamas grupelės programuotojų bando paversti disertacijos idėjas veikiančia technologija ir kuria kompiuterių programas, reikalingas failų siuntimui ir saugojimui.

   „Freenet“ remiasi tuo, kad kiekvienas vartotojas padaro dalį savojo kompiuterio kietojo disko prieinamu visiems Internete. Po to bet kas, pasinaudojęs nedidele programa, gali persirašyti į savąjį kompiuterį arba pasiųsti „Freenetu“ visus toje dalyje saugomus failus. Faile gali būti tekstas, kompiuterio programa, muzikos įrašas ar, pavyzdžiui, video. Norimą paskelbti failą pradžioje nusiunčia į kitą kompiuterį, esantį „netoliese“ nuo pirmojo kompiuterio. Jis yra užšifruojamas, todėl net ir to kompiuterio savininkas nežino, kas yra tame faile. Žmogus, nutaręs paskleisti kokį nors failą, jį pažymi vadinamuoju „raktu“, kuris gali atrodyti taip: text/html/government/us/constitution.

   Tokių raktų sąrašus šiandien galima rasti ir „Freenete“, ir tradicinio Interneto tinklapiuose. Bet Ianas Clarke ir jo kolegos dabar stengiasi sukurti specialią „Freeneto“ naršymo programą, palengvinsiančią informacijos paieškas šiame tinkle.

   Dar yra siekiama parodyti, kad naujoji technologija leis taupyti dažnių juostos plotį ir sumažins Interneto perkrovas. Pavyzdžiui, kurį nors Europoje esančiame kompiuteryje saugomą failą išsikvietus į JAV, jis bus automatiškai nukopijuotas viename iš Amerikos kompiuterių. Jeigu po to koks nors amerikietis vėl panorės failą išsikviesti, transatlantinių ryšio kabelių jau nebereikės apkrauti. Kai failo niekam daugiau nereikės, po tam tikro laiko jis bus automatiškai ištrintas iš „Freeneto“.

   Ian Clarke taip pat norėtų įrodyti, kad įmanoma sukurti tokias „paskirstytąsias“ internetines paslaugas, kurioms neprireiks jokio centrinio kompiuterio, serverio ar bet kokios duomenų srautus kontroliuojančios instancijos. Būtent dėl to keletą mėnesių egzistuojantis „Freenetas“ jau susilaukė kritikos iš tų, kurie mano, jog jis gali tapti Eldoradu tiems, kurie ieško arba platina piratines kompiuterių programas ir pornografiją. Bet, Clarke nuomone, kova su cenzūra yra svarbesnė už autorių teisių apsaugą. Jis sako, kad Internetas ir iki „Freeneto“ atsiradimo pakankamai dažnai buvo panaudojamas „neteisėtiems“ tikslams.

Į viršų


Britų ISP išsigandę

   Po prieštaringai vertinamo teismo nuosprendžio Internetas gali tapti labiausiai cenzūruojama Didžiojoje Britanijoje žiniasklaidos priemone ir priversti daugelį tinklo svetainių persikelti į užsienio serverius. Kovo mėnesį fizikas Laurence Godfrey padavė į teismą Interneto paslaugų tiekėją (ISP) Demon Internet dėl šio tiekėjo svetainėje patalpintų jį žeminančių naujienų grupės komentarų. Nors ši byla buvo teisiškai sureguliuota dar iki teismo posėdžio, tas nuosprendis suneramino britų ISP.

   1996 metais priimtas Šmeižto aktas suteikia ISP tokias pat apsaugos garantijas kaip ir telefono kompanijoms: ISP irgi yra laikomi „viešaisiais operatoriais“, todėl neatsako už jokią jiems priklausančiu tinklu sklindančią informaciją. Bet Demon bylos atveju teismas atmetė tokį pasiteisinimą, kad Demon nustojo savojo imuniteto po to, kai Godfrey pareikalavo pašalinti iš serverio šmeižikišką medžiagą, o kompanija atsisakė tai padaryti. Vėliau Demon sudarė taikos sutartį su Godfrey, sumokėdami pastarajam 15 000 svarų sterlingų sumą už garbės įžeidimą ir 200 tūkst. svarų - už teismo išlaidas. Pradžioje atrodė, kad šis atvejis bus išskirtinis: ISP neprivalės cenzūruoti viso jo serveryje skelbiamos medžiagos turinio, o tik privalės pašalinti tą medžiagą, dėl kurios turinio bus pasiskųsta.

   Bet niekas nepagalvojo, jog ISP nenorės būti įtraukti į panašius ginčus, ir apie tai, kokias pasekmes turės Demon byla. Jau po Demon ir Godfrey bylos dvi svetainės, kurios buvo tik įtartos galinčiomis talpinti šmeižikišką medžiagą, iškart neteko savo „hostų“. Viena buvo uždaryta todėl, kad viename žurnale buvo pasiskųsta, kad ji gali reikštis įdėdama šmeižikišką medžiagą. Vėliau buvo uždaryta britų „Kompanijos prieš cenzūrą Internete“ svetainė CACIB (www.liberty.org.uk/cacib/), nes Godfrey pasiskundė dėl to, kaip ji nušviečia jo bylos eigą. Dabar CACIB įsikūrė JAV. Kadangi užsienyje esančias svetaines vis tiek galima stebėti naudojantis vietinio ISP paslaugomis, dar reikia palaukti, ar nepasirodys, kad priėjimą prie tokių svetainių neprivalės blokuoti ne tik jų „hostai“, bet ir visi likusieji ISP.

Į viršų


„Ethernetas“ iki pat vartotojo

   Švedų telekomo operatorius Telia svarsto kompanijos Utfors pasiūlymą dėl naujos duomenų perdavimo technologijos įdiegimo egzistuojančiuose vario linijų tinkluose. Ši technologija vadinasi „Etherloop“ ir yra apibūdinama kaip „Etherneto“ ir DSL (Digital Subsciber Line - skaitmeninė abonentinė linija) mišinys. Ji padės sujungti Utfors klientus su kuriamu nacionaliniu Švedijos plačiajuosčio ryšio tinklu.

   Utfors naujojoje technologijoje mato sau daug privalumų. Akivaizdžiausias yra tas, kad „Etherloop“ atrodo ir veikia panašiai į „Ethernetą“. Būtent šią technologiją Utfors naudoja dabar baigiamoje įrengti kompanijos magistralinių optinio ryšio tinklų infrastruktūroje. Tos pačios technologijos naudojimo galimybė gerokai supaprastintų klientų pritraukimą. Technologiją siūlo amerikiečių firma Elastic Networks, - korporacijos Nortel Networks, iš kurios Utfors perka „Etherneto“ įrangą, filialas.

   Kompanijos Utfors nedomina asimetriško duomenų perdavimo technologijos, tokios kaip ADSL. Jos pasižymi žymiai mažesne žemynkrypčio duomenų perdavimo sparta nei aukštynkrypčio sparta. Kitos xDSL technologijos irgi susiduria su nemažais sunkumais, kai tenka tuo pačiu kabeliu perduoti didesnius srautus. Kiekviena linija turi būti daug kartų bandoma, tikrinant, ar nebus trukdžių dėl pasiklausymo, triukšmų, kabelio skerspjūvio linijoje kitimo arba signalų tarpusavio sąveikos komutatoriuose.

   Elastic tvirtina, kad „Etherloop“ leidžia iki 4 Mb/s sparta perduoti duomenis 7 km nuotoliu. Tai yra daugiau kaip dukart, negu leisdavo kitos iki šiol Švedijos kreipties tinkluose naudotos technologijos. Todėl be didesnių investicijų ir naujų kabelių tiesimo visiems tiems, kurie gyvena nuo trijų iki septynių kilometrų nuotoliu nuo telefono stočių, bus galima užtikrinti po plačiajuostę sąsają. Be to, metų bėgyje Elastic tikisi sukurti panašią technologiją, susidorosiančią su 10 Mb/s srautais. Kai sumažinama sparta iki 2 Mb/s, ryšio nuotolis padidėja.

   Be to, technologijoje numatyta, kad ta pačia varinių laidų pora gali būti perduodami ir duomenų ryšio, ir telefonijos signalai. Specialus „Elite“ vadinamas modemas tarnauja kaip telefono ir tinklo korta. Technologijos įdiegimą supaprastina ir tai, kad ją instaliuoti nesunkiai gali pats vartotojas. Vario laidų poros kokybė ryšio kokybei ypatingos reikšmės neturi.

Į viršų


Į Internetą be asmeninio kompiuterio

   Norvegai jau gali naršyti Internete be asmeninio kompiuterio. Telenor kovo pabaigoje pasiūlė savo abonentams „Smartphone“ - telefono aparatą su mažyčiu ekranu ir klaviatūra. Juo galima naudotis ir kaip normaliu telefonu, ir naršymui Internete.

   „Smartphone“ automatiškai priima elektroninius laiškus, o jame esantis kortelių skaitiklis leidžia per tinklą saugiai susimokėti už pirkinius. Gudrusis telefonas rišasi su pasauliu per ISDN (Integrated Service Digital Network - skaitmeninis visuminių paslaugų tinklas) liniją, o jo vartotojams reikės per mėnesį mokėti 50 Norvegijos kronų (25 litų) abonentinį mokestį. Pats telefonas kainuos nuo 3000 iki 3500 kronų. Telenor viliasi, kad naujasis telefono aparatas patiks ir tiems, kurie Internetu naudojasi jau seniai, ir šios ryšio rūšies naujokams. Per kelerius pastaruosius metus įvairiose parodose buvo demonstruojama nemažai telefono aparatų, galinčių teikti internetinio ryšio paslaugas, bet Telenor tvirtina, kad ji pirmoji pasaulyje pradėjo realiai siūlyti tokias paslaugas.

Į viršų


Izraelio firma sukūrė kompiuterių žaidimų kvapų dėželę

   Izraelio firma Senselt Technologies sukūrė prietaisą, kuris papildo asmeninio kompiuterio ekrane matomus vaizdus juos atitinkančiais kvapais. Firmos įkūrėjas Eli Fischas Herclijos mieste įvykusioje prietaiso prezentacijoje paaiškino, kad dėžutėje yra įvairių kvapų gilzių rinkinys, kurios papildys kompiuterinius žaidimus.

   Derinant atskirus kvapo komponentus galima priklausomai nuo žaidimo situacijos keisti kvapus. Jeigu herojus, pavyzdžiui, pateks į virtualią olą, aplinkui bus paskleidžiamas užsistovėjusio oro kvapas. Prietaisus, kainuosiančius apie 50 dolerių, pradės pardavinėti šį rudenį.

   Kartu su dviem profesoriais iš Weizmano instituto dabar Senselt kuria sistemą, leisiančią informaciją apie kvapus perduoti ir Internetu. „Dirbtinė nosis klasifikuos kvapus ir koduos juos skaičiais. Šie kodai bus perduodami per WWW, o gavėjo prietaisas juos vėl pavers kvapais. Ateityje tokius prietaisus bus galima taip pat jungti prie televizorių, žaidimų konsolių ir mobiliųjų telefono aparatų, - sako Fischas. - Maisto produktų pardavėjai šitaip galės leisti savo pirkėjui pauostyti prekes“.

Į viršų


WAP apsauga nuo virusų

   Po Melisos ir I LOVE YOU virusų sukelto sąmyšio visas pasaulis sunerimęs laukia naujų virusų pasirodymo. Firma F-Secure dabar sukūrė antivirusinę programą, turinčią apsaugoti WAP telefonus ir tarptinklines sąsajas. Nors iki šiol dar nebuvo aptiktas joks WAP virusas, programinės įrangos gamintojai įspėja, kad tokia galimybė yra visiškai reali. Anksčiau ar vėliau tokie virusai pasirodys. Programa „WAP Antivirus“ ištiria tarptinklinėje sąsajoje programinius kodus ir šitaip apsaugo ir telefonus, ir tarptinklinę sąsają.

Į viršų


El. p.: info@elektronika.lt