| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. Vasara
turinys

Mobilusis ryšys
· GPS navigacinė sistema be SA klaidinimo
· Žinutės
· Kosminis sinchronizavimas
· Kalbėti ar siųsti duomenis?
· Kosminio kelto lazeris matuos vėjo greitį atmosferoje

Sauga
· Įvadas į viešojo rakto kriptografiją
· Žinutės
· Internete nieko nepaslėpsi
· „Laptopai“ paslapčių nesaugo
· Nėra saugus ir palydovinis ryšys
· Ar jūsų telefonas neužkrėstas?
· Visiškai slaptai

Atminties įtaisai
· Kaip išvengti duomenų kamščių atmintinėse?

ALCATEL
· Hometop
· Linerunner

Optinis ryšys
· Ramano stiprintuvai
· Žinutės
· Nauji skaiduliniai optiniai stiprintuvai

Istorija
· Bipoliam tranzistoriui 50 metų

· Sumanios bendruomenės
· Žinutės

Internetas
· Žinutės

Elektronika
· Didėjantis integravimo laipsnis reikalauja naujų procesų ir naujų metodų
· Pono Gerojo Oksido beieškant

· Žinutės
· Puslaidininkinių prietaisų ir jų gamybos įrangos gamintojai bando susikalbėti tarpusavyje
· Deimantų reikšmė technologijoje auga
· Laikraščiams dar liko gyventi maždaug dvidešimt metų
· Kondensatoriai, skirti energijos kaupimui

Ar jūsų telefonas neužkrėstas?

   Dar nenurimus aistroms dėl viruso „Love Bug“ pridarytų nuostolių, kompiuterių specialistai įspėja, jog ateities virusai, nutaikyti į inteligentiškuosius mobiliuosius telefonus ar personalinius skaitmeninius asistentus (PDA - Personal Digital Assistant) bus netgi blogesni. Jie sugebės įrašyti jūsų pokalbius ir persiųsti juos kitiems, ištrinti pinigus iš „elektroninių piniginių“ ar netgi sukrauti milžiniškas telefono pokalbių sąskaitas.

   Kompiuterių virusai puola prietaisus, kuriuos galima programuoti, ir sklinda tuomet, kai tarp vieno ir kokio nors kito prietaiso egzistuoja ryšio jungtis. Pirmieji virusai daugiausia buvo platinami vienam vartotojui perduodant užkrėstus diskus kitam vartotojui. Dabar svarbiausioji alėja, kuria plinta užkratas, yra elektroninis paštas.

   „Virusai darosi tokie grėsmingi todėl, kad mes esame taip gerai sujungti vienas su kitu“, - sako Charles Palmeris, tinklų saugos ir kriptografijos specialistas iš IBM. Iš to matyti, kad yra milžiniškas virusų plitimo per ateities programuojamuosius mobiliuosius terminalus potencialas.

   Dabartiniuose ir kitos kartos mobiliuosiuose telefonuose ir PDA virusų daromos žalos galima išvengti keliais būdais. Pirma, galima apriboti prietaiso programuojamumą nesuteikiant galimybės vykdyti programas - virusus. Dabartiniai telefonai dar patenka į šią kategoriją, bet ateityje jie turės žymiai daugiau galimybių.

   Kitas pasirinkimas yra svarbiausių programų saugojimas tik skaitymui skirtoje atmintyje, kurios virusai nesugebėtų perrašyti. „Šios koncepcijos trūkumas yra tas, kad telefono programos jau nebebūtų galima atnaujinti“, - sako Edwardas Feltonas iš Princetono universiteto Saugaus Interneto programavimo laboratorijos. Be to, tokia strategija neapsaugotų tų duomenų, kuriuos įrašytų pats vartotojas, nes jie gali būti saugomi tik įrašomoje atmintyje. „Kas nors pakeis jūsų mamytės telefono numerį didelio tarifo numeriu kur nors Nigerijoje, ir bematant gausite milžinišką sąskaitą“, - sako Palmeris.

   Galiausiai yra įmanoma padaryti taip, kad visos telefone įrašytos programos būtų atskirtos viena nuo kitos, todėl viena programa negalės paleisti kitos. Jeigu į telefoną patekęs virusas nesugebės pats „paskambinti“, jis negalės plisti.

   Bet mokslininkai sako, kad mobiliųjų telefonų konstruktoriai yra nuolat spaudžiami įvesti daugiau funkcijų, todėl tai didina užkrato tikimybę. „Jeigu kas nors pasiunčia jums telefono numerį elektroniniu paštu, jūs norite turėti galimybę paskambinti tuo numeriu paprasčiausiu mygtelėjimu“, - sako Avi Rubenas, AT&T laboratorijų Interneto saugos specialistas. „Aš žinau apie pavojingas virusų požiūriu kuriamas panašias programas“.

   Jeigu elektroninio pašto priedai gali patys paleisti kitus taikymus, jie sugebės paskambinti, įrašyti programas arba ištrinti atskirų failų turinį.

   Bet anglų kompanijos, gaminančios PDA, vyriausiasis technologas Charles Davies tvirtina, kad toks scenarijus yra mažai tikėtinas bent jau tiems prietaisams, kuriuose yra įdiegta plačiausiai naudojama EPOC operacijų sistema, kurią jis pats kūrė. „Nenoriu pasirodyti pasipūtėlis ar pernelyg patenkintas savimi, bet aš čia paprasčiausiai nematau didesnio pavojaus“, - sako jis.

   Palmerio nuomone, išeitis slypi matematiškame sistemos saugumo įrodyme ir ragina skirti šios srities tyrimams daugiau dėmesio. „Tolesnėje perspektyvoje mes neturime kito pasirinkimo“, - sako jis.


El. p.: info@elektronika.lt