Dėl drebančių pirštų galima prarasti darbą. - Arba krūvą pinigų. Tas, kas patenka į netinkamą Interneto tinklapį, greitai gali sulaukti nemalonumų. Nesvarbu, kur naršantysis nukeliautų tinklais ir į kokią svetainę papultų, - jis visada yra stebimas. Kiekvieną pelės kontakto mygtelėjimą seka reklamos agentūros, adresų knygų sudarinėtojai, Interneto paslaugų tiekėjas, o gal būt ir pats darbdavys. Specialios šniukštinėjimo programos leidžia detaliai sekti visų tinklo gyventojų elgesį.
Kiekvienas asmeninio kompiuterio savininkas žino, kad PC karts nuo karto nulūžta. Bet šią patikimumo stoką su kaupu kompensuoja puiki kompiuterio atmintis. Pakanka žvilgtelėti į beveik kiekvienoje tinklo naršyklėje esantį History puslapį ir naršantysis pamato, kaip kruopščiai jis yra sekamas jo paties kompiuterio. Elektroninis seklys užregistruoja kiekvieną aplankytą tinklapį, nurodydamas netgi ir to apsilankymo datą ir laiką. Aišku, kad panašias programas turi ir tinklo operatoriai, ir tam tikros valstybinės institucijos.
Jeigu firma ar įstaiga savo darbuotojams leidžia naršyti Internete privačiais tikslais tik lavinimuisi, jos turi gana įdėmiai stebėti naršančiųjų įpročius. Galiausiai, kuris nors bendradarbis gali pradėti pats platinti uždraustą turinį ir taip padaryti žalą firmai.
JAV į šį dalyką žiūri truputį kitaip. Ten yra priimta, kad kiekvienas susikurtų savo asmeninį profilį. Kiekvienas WWW naršytojas palieka tinkle savo pėdsakus. Norint išsikviesti Interneto tinklapį, būtina nurodyti savo kompiuterio, į kurį keliaus duomenų paketai, koordinates. Todėl kiekvieną lankytoją galima gana nesunkiai atsekti - mažiausiai iki jo modemo telefono numerio.
Ne paslaptis, kad kiekvienas Interneto paslaugų tiekėjas turi visą reikalingą informaciją. Įsidiegęs tokią laisvai platinamą programą, kaip, pavyzdžiui, Neotrace, tiekėjas gali nesunkiai imti žaisti slaptąją tarnybą ir nustatinėti, iš kurios šalies atkeliavo viena ar kita užklausa. Pavyzdžiui, JAV Atlantos mieste įsikūrusi firma Telemate-Net siūlo savo klientams stebėjimo programas, leidžiančias nustatyti visų jų svetainėse apsilankiusių žmonių adresus.
Didžiosios JAV firmos susižino, kas, kada ir kiek ilgai naršo ir apsikeisdamos vienos su kitomis atitinkamais duomenimis. Vienas vokiečių kompiuterių saugos ekspertas pabandymui visą savaitgalį naršė WWW tinklapiuose, siūlančiuose teisinę informaciją. Gana greitai tinklas prisitaikė prie jo pageidavimų ir nuo tol daugumoje jo iškviečiamų tinklapių būdavo įdedamos įvairių advokatų kontorų reklamos.
Reklamos staiga pasikeitė dėl paprastos priežasties: daugelis Interneto svetainių palieka į jas besikreipiančiame kompiuteryje vadinamuosius pyragėlius (cookies). Pagal šiuos duomenų pyragėlius yra sprendžiama apie vartotojo naršymo pomėgius. Taigi turinį siūlančios firmos jau žino, kas kokiame tinklapyje jau lankėsi anksčiau ir kaip jis reaguoja į reklaminius pasiūlymus.
Geležinė šios rinkos srities taisyklė yra tokia: jei žmogus penkis kartus nesureagavo į konkrečią internetinę reklamą (bannerį), tai nepadarys to ir vėliau. Internetinėms firmoms, kurių pajamos priklauso nuo kiekvieno tokio bannerio mygtelėjimo, tai yra ženklas, kad laikas keisti reklamos lentelę.
Iki šiol dar neteko girdėti apie didesnius pyragėlių padarytus nuostolius. Daugių daugiausia klientui gali būti įpirštos per daug brangios prekės. Galbūt todėl daugelis vartotojų nesistengia savajam kompiuteriui visiškai uždrausti priimti cookies. Naujai įdiegtose Netscape arba Microsoft naršyklėse cookies priėmimo galimybė yra aktyvuojama automatiškai, bet naršyklių meniu paprasčiausiai surinkus Preferences ir Advanced tą galima lengvai pataisyti.
Bet internetinėms kompanijoms reikia dar daugiau duomenų. Šių metų pradžioje JAV firma Doubleclick ėmė siūlyti pirkti iš įvairių šaltinių surinktus asmeninio turinio duomenis. Kiekvienas, kuris vienąkart, pavyzdžiui, mokėdamas kredito kortele, nurodė savo tikslų adresą, vėlesnių ekskursijų duomenų greitkeliu metu gali būti nesunkiai lokalizuojamas. Informacijos saugos specialistams pakėlus triukšmą, kol kas Doublecklick yra uždrausta platinti savo pyragėlius Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse.
Bet saugos specialistus daugiausia neramina tai, kad svarbiausiosios Interneto kompanijos jungiasi į vis didesnius ir didesnius susivienijimus. Štai kovo mėnesį svarbiausiąją skaitmeninių parašų išdavimo firmą Verisign nusipirko didžiausioji pasaulyje internetinius adresus išduodanti kompanija Network Solutions. Per Network Solutions į koncerno valdybą pateko buvęs JAV nacionalinės saugumo tarnybos NSA direktorius.
Pasak saugos ekspertų, dabar didžiausią pavojų vartotojo kompiuteriui kelia dokumentai, parašyti tokiomis kalbomis, kaip Java ar Active X. Jos yra pasiunčiamos į PC kartu su WWW tinklapiu ir sukuria jame įvairius šablonus, pavyzdžiui, skirtus Interneto bankininkystei ar bėgančios eilutės įrašams su naujausiomis žiniomis.
Vokietijos federalinė informacinės technikos saugos tarnyba (BSI - Bundesamt für Sicherheit in der Informationstechnik) savo informaciniame biuletenyje perspėjo vengti lankymosi nepažįstamuose tinklapiuose tuomet, kai yra aktyvuota Java galimybė. BSI nuomone, šitaip vartotojas visiškai atiduoda savojo kompiuterio valdymą kitam. Ypač pavojingas yra Java ir Cookies derinys. JAV saugos specialistas Benneteas Haseltonas, pavyzdžiui, surado galimybę, kaip per Java dokumentą, patalpintą pyragėlyje, užimti kompiuterio naršyklę Netscape Communicator. Po to užpultąjį kompiuterį galima valdyti per atstumą.
Vokiečių žurnalo Sicherheitsberater bendradarbiai kovo mėnesį nemokamai platinamoje programoje Radiate aptiko naują kokybišką duomenų šnipinėjimo per Internetą galimybę. Daugiaterpei reklamai naudojamas SDK-Kit rinkinys, paleidus naršyklę per portą 1749 pasiunčiami į Internetą svarbiausi duomenys apie kompiuterį. Tuose duomenyse yra kompiuterio savininko vardas iš System Registry, visų per ankstesnę internetinę sesiją aplankytų Interneto tinklapių sąrašas ir visi mygtelėti banneriai. Ypač rafinuotai skamba dar viena aplinkybė: programa gali toliau šnipinėti netgi ir po kompiuterio perkrovimo.