| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. Vasara
turinys

Mobilusis ryšys
· GPS navigacinė sistema be SA klaidinimo
· Žinutės
· Kosminis sinchronizavimas
· Kalbėti ar siųsti duomenis?
· Kosminio kelto lazeris matuos vėjo greitį atmosferoje

Sauga
· Įvadas į viešojo rakto kriptografiją
· Žinutės
· Internete nieko nepaslėpsi
· „Laptopai“ paslapčių nesaugo
· Nėra saugus ir palydovinis ryšys
· Ar jūsų telefonas neužkrėstas?
· Visiškai slaptai

Atminties įtaisai
· Kaip išvengti duomenų kamščių atmintinėse?

ALCATEL
· Hometop
· Linerunner

Optinis ryšys
· Ramano stiprintuvai
· Žinutės
· Nauji skaiduliniai optiniai stiprintuvai

Istorija
· Bipoliam tranzistoriui 50 metų

· Sumanios bendruomenės
· Žinutės

Internetas
· Žinutės

Elektronika
· Didėjantis integravimo laipsnis reikalauja naujų procesų ir naujų metodų
· Pono Gerojo Oksido beieškant

· Žinutės
· Puslaidininkinių prietaisų ir jų gamybos įrangos gamintojai bando susikalbėti tarpusavyje
· Deimantų reikšmė technologijoje auga
· Laikraščiams dar liko gyventi maždaug dvidešimt metų
· Kondensatoriai, skirti energijos kaupimui

Kalbėti ar siųsti duomenis?

Mobiliosios telefonijos kompanijos stovi kryžkelėje. Arba jos nueis keliu, vedančiu į visiškai naują pasaulį su didesniais pelnais ir pajamomis, arba tęs kelionę košmarišku keliu, apribotu vis mažėjančiais pelnais, išaugusia konkurencija ir būtinumu kurti vis naujus masinę paklausą turinčius gaminius. Tai, ko dabar labiausiai bijo mobiliojo ryšio firmos, yra nereikšmingo keturių funkcijų kalkuliatoriaus šmėkla.

   Aštuntajame dešimtmetyje keturių funkcijų kalkuliatorius tapo masiniu gaminiu. Per keletą metų jo kaina nuo kelių šimtų dolerių nukrito iki dešimties. Techninė tokio virsmo priežastis buvo IC (Integrated Circuit - integrinė schema) - tuomet jau dešimties metų senumo išradimas, dėl kurios tranzistorių skaičius kasmet padvigubėdavo.

   Mobilusis telefonas gali atsidurti tokioje pat situacijoje, kaip kadaise keturių funkcijų kalkuliatorius. Techninė priežastis bus SoC - vienkristalės sistemos technologija, kuri veikiai bus prieinama daugeliui buitinės elektronikos gaminių. Kai visus mobiliojo telefono elektroninius „vidurius“ pavyks sutalpinti viename luste, tokių telefonų kaina drastiškai nukris.

   Neseniai iš Philips Stuart McIntosh tvirtino, kad vienintelis kitos kartos lustas, kurį būtų ekonomiška gaminti 300 mm skersmens silicio plokšteles naudojančioje gamykloje, tai SoC lustas. Jei taip yra iš tiesų, po kelerių metų galime tikėtis SoC potvynio. SoC lustai pavers viską, ką galima sutalpinti į vieną mikroschemą, masiniu gaminiu. Firmos prezidento košmaras: „SoC technologija sukiša visas jo technologijas į vieną vienintelį lustą, o mobilusis telefonas pasidaro tokiu pat masiniu gaminiu, kaip ir keturių funkcijų kalkuliatorius“.

   Kaip kadaise buvo su kalkuliatoriais, mobiliųjų telefonų gamybos kaina nukris iki dešimties dolerių. Visi panorėję veikti šioje rinkoje galės nusipirkti tokius vienkristalius telefonus, įdės juos į savo plastikines dėžutes ir ­ švilpt! ­ jie jau tapo mobiliųjų telefonų gamintojais.

   Net ir Nokia, kurios vardas dabar patenka į dešimties labiausiai pasaulyje vertinamų firmų vardų sąrašą, kuri turi 28,6 proc. pasaulio rinkos, 13,2 mlrd. dolerių metinių pajamų ir kasmetinį 100-procentinį tų pajamų prieaugį, pasidarys viena galingiausia firma konkurenčių pulke.

   Aišku, yra būdas, kaip išvengti tokio košmariško scenarijaus. Galima didinti mobiliojo telefono funkcijų skaičių. Kai masinės gamybos šmėkla ėmė grasinti kalkuliatorių gamintojams, jie pradėjo įterpinėti vis sudėtingesnes ir vis labiau egzotiškas funkcijas, kurios leisdavo skaičiuoti tokius retus dalykus, kaip divergencija, gradientas ar dispersija. Kai kurie HP kalkuliatoriai pasidarė tokie komplikuoti, jog buvo sakoma, kad ir technikos mokslų daktaras sugeba pasinaudoti vos 30 proc. jų siūlomų funkcijų. Apie masinę rinką šnekėti nebeteko.

   Masinei rinkai tereikėjo keturių pradinių funkcijų: sudėties, atimties, daugybos ir dalybos. Bandymas tai rinkai įpiršti sudėtingesnes funkcijas nepavyko. Liūdna mažėjančio kalkuliatoriaus statuso istorija tęsėsi. Greitai jį turėjo kiekvienas mokinukas, kalkuliatorius pasimetė kalėdinės dovanų kojinės dugne.

   Nesustabdomas Moore dėsnio žygis reiškia, kad ši kalkuliatoriaus kainai atsitikusi istorija gali pasikartoti su kiekvienu kitu elektronikos gaminiu. Dėl šios priežasties keturių funkcijų kalkuliatoriaus šmėkla graso visai aukštos technologijos pramonei, o mobiliųjų telefonų gamintojų laukia rimtas išbandymas.

PC gamintojams pavyko išsisukti

   Su šia dilema yra tekę susidurti ir kitiems. PC pramonė, išgąsdinta masinės rinkos šmėklos, net du dešimtmečius sugebėjo išvengti kainų kritimo. Ji leido Microsoft kurti vis imlesnes ir imlesnes kodui operacijų sistemas, todėl reikėjo, kad Intel gamintų vis spartesnius ir spartesnius procesorius, o DRAM gamintojai - atmintines su vis didesne talpa.

   Tokia strategija leido PC pramonei net dvidešimt metų neleisti kompiuteriui tapti pigiu masinės gamybos produktu. Vartotojai pirko vis daugiau ir daugiau, vis sudėtingesnių, o kartais ir perkrautų nereikalingomis funkcijomis įrenginių. Vidutinis kompiuteris prieš dvidešimt metų kainavo 1000 dolerių, jis tiek pat kainuoja ir šiandien. Labai pavykęs triukas!

   Mums labai gėda, kad sukvailiojome ir investavome 1000 dolerių į naują kompiuterį vien tam, kad neatsiliktume nuo kaimyno, nors dažniausiai naudojamės savo 486-tu su 150 MHz procesoriumi kompiuteriu elektroniniam paštui, paprastam skaičiavimui, dokumentų redagavimui ir tinklapių sklaidymui (kuo ne keturių funkcijų kompiuteris?).

   Tiesa, pradedame suprasti, kad mums faktiškai pakaktų keturių funkcijų kompiuterio, todėl masinės gamybos procesai ima įsisukti. Kompiuterius, kurie kainuoja mažiau kaip 500 dolerių, greitai turėtų pasekti pigesni nei 200 dolerių įrenginiai.

   Taigi PC pavyko efektyviai susidoroti su šia problema, o Intel ir Microsoft dėl to tapo sotūs ir turtingi. Abi kompanijos pateko į labiausiai vertinamų pasaulio korporacijų dešimtuką.

Duomenų perdavimas

   Dabar kryžkelėje atsidūrė ir mobilusis ryšys. Vienas kelias veda į paprastumą, masinę gamybą ir mažėjančius pelnus, kitas - į sudėtingumą, papildomas funkcijas ir didelį pelną. Taigi mobiliųjų telefonų gamybos kompanijų šefai dabar klausia: kokiomis funkcijomis galime papildyti mobiliuosius telefonus? Ir girdi vienu balsu tariamą atsakymą: „Duomenų perdavimu“.

   Mobiliosios telefonijos kompanijų rinkodaros specialistų ir PR žmonių dažniausiai kartojamos sąvokos yra WAP, GPRS ir 3G - visos jos mini technologijas, leisiančias mobiliaisiais telefonais perduoti duomenis. Rinkos analitikai net pradeda šnekėti apie m-komerciją (mobiliąją komerciją), kuri turėtų pasekti elektroninę komerciją, jei pavyktų įtikinti visuomenę, kad žmogus, tvarkantis savo reikalus mobiliuoju telefonu, yra „cool“.

   „Darbas nebebus surištas su konkrečia viena vieta“, - viltingai sako Pertti Korhonenas iš Nokia. „2003 m. pabaigoje prie tinklo bus prijungta daugiau mobiliųjų telefonų nei kompiuterių. Tinklas atsiras visų kišenėse. Telefonai taps mobiliosios visuomenės pagrindu.“

   Įvairiausiais „rinkos tyrimais“, dažnai pasirodančiais visiškai klaidingais, grindžiami tvirtinimai, kad 2003, 2004 ar 2005 metais daugiau kaip pusė prie Interneto besijungiančių žmonių tam naudos mobiliuosius terminalus. Kaip yra įmanoma vienu metu skelbti tokias prognozes neprarandant savo tikrojo veido?

   Nemažai žmonių mano, jog šios prognozės yra gerokai pagražintos.

   „Kas gi panorės siųsti elektroninius laiškus iš vidurio lauko?“, - klausia iš firmos Amstrad/Viglen, anksčiau buvusios danų mobiliųjų telefonų gamintojo Dancalls steigėja, valdybos pirmininkas Alanas Sugaras. Daugelis mano, kaip ir Sugaras, kad stovėjimas ir mažyčių mygtukų maigymas stengiantis viduryje atokios vietos parašyti draugui žinutę netaps populiariu užsiėmimu. Savo ruožtu tie, kurie vietoj mažyčių mygtukų mobiliojo Interneto duomenų įvedimui siūlo kalbos atpažinimo programas, ne ką išmano apie nedidelį balso atpažinimo įrangos tikslumą (daugybę atsirandančių klaidų taisyti reikia tais pačiais mažyčiais mygtukais).

   Be to, reikia atsiminti dažnus mobiliojo ryšio pertrūkius, kurie sukelia susierzinimą: naršant Internete ir taip daug tenka patirti, tačiau pertrūkiai susierzinimą padidins daug kartų. Kyla klausimas, ar šiandieninis technologijos išsivystymo lygis leidžia išvis kalbėti apie mobilųjį Internetą.

   Įdomu bus pasižiūrėti, kas bus teisus dėl mobiliojo duomenų perdavimo. Mobiliųjų telefonų kompanijų vykdančiųjų direktorių problema yra ta, kad visuomenė, kaip visiems gerai žinoma, sunkiai prognozuojama. Kas atrodo savaime suprantama aukštos technologijos kompanijos šefui, nebūtinai yra aišku visuomenei.

   Pavyzdžiui, po fantastiško tranzistorinio radijo imtuvo žygio po pasaulį elektronikos pramonės įmonių prezidentams atrodė, jog kitas panašus gaminys bus tranzistorinis televizorius. Taip neįvyko. Buvo prigaminta nešiojamų televizorių, nors niekam jų neprireikė. Jų ir dabar niekam nereikia.

Ar mus tai domina?

   Ar gali atsitikti taip, kad liaudis nenorės lįsti į Internetą arba siųsti elektroninius laiškus ir vaizdus iš savo mobiliojo telefono? Ar nebus taip, kad ji ir toliau naudos telefonus tik pokalbiams?

   Kol kas į šį klausimą atsakyti negalime. Todėl tie, kurie dabar į mobilųjį Internetą investuoja milijardus, turi būti labai drąsūs. Tarp tokių drąsuolių rasime ir visus tuos konsorciumus, kurie planuoja pakelti į orbitą mobiliajam duomenų perdavimui skirtų palydovų spiečius, ir tuos, kurie, kaip Symbian grupė, kuria bevielio duomenų perdavimo programinę įrangą.

   Jeigu mobiliųjų telefonų savininkus pavyktų įtikinti, kokia laimė jų laukia įdiegus į savo telefonus duomenų ryšį, kompanijų Nokia, Ericsson ir Motorola laukia šviesi ateitis. Bet jeigu liaudis nutars naudoti mobiliuosius telefonus tik vienam dalykui - kalbėjimuisi vienas su kitu, tuomet jos gali tikėtis vien didžiulės masinės gamybos rinkos trupinių.


El. p.: info@elektronika.lt