| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. Vasara
turinys

Mobilusis ryšys
· GPS navigacinė sistema be SA klaidinimo
· Žinutės
· Kosminis sinchronizavimas
· Kalbėti ar siųsti duomenis?
· Kosminio kelto lazeris matuos vėjo greitį atmosferoje

Sauga
· Įvadas į viešojo rakto kriptografiją
· Žinutės
· Internete nieko nepaslėpsi
· „Laptopai“ paslapčių nesaugo
· Nėra saugus ir palydovinis ryšys
· Ar jūsų telefonas neužkrėstas?
· Visiškai slaptai

Atminties įtaisai
· Kaip išvengti duomenų kamščių atmintinėse?

ALCATEL
· Hometop
· Linerunner

Optinis ryšys
· Ramano stiprintuvai
· Žinutės
· Nauji skaiduliniai optiniai stiprintuvai

Istorija
· Bipoliam tranzistoriui 50 metų

· Sumanios bendruomenės
· Žinutės

Internetas
· Žinutės

Elektronika
· Didėjantis integravimo laipsnis reikalauja naujų procesų ir naujų metodų
· Pono Gerojo Oksido beieškant

· Žinutės
· Puslaidininkinių prietaisų ir jų gamybos įrangos gamintojai bando susikalbėti tarpusavyje
· Deimantų reikšmė technologijoje auga
· Laikraščiams dar liko gyventi maždaug dvidešimt metų
· Kondensatoriai, skirti energijos kaupimui

Puslaidininkinių prietaisų ir jų gamybos įrangos gamintojai bando susikalbėti tarpusavyje

Atskiri puslaidininkių pramonės sektoriai prašneko apie bendradarbiavimą. Šitaip buvo visais laikais, bet labiausiai tikėtina, jog ir šįkart jie liks antagonistai. Iki šiol bendradarbiavimas ribodavosi tik šalutiniais klausimais, todėl lėšų rimtoms investicijoms dėl to neatsirasdavo. Aišku, kad dėl tokios padėties labiausiai nukenčia vartotojai.

   Vasario mėn. pabaigoje SEMI International ­ prekybos organizacijos, jungiančios puslaidininkių technologinės įrangos gamintojus bei medžiagų, tokių kaip silicio plokštelės, technologinės dujos ir chemikalai, tiekėjus ­ nariai susirinko Napoleono III rūmuose, Marselyje (Prancūzija), į eilinį ISS (International Startegy Symposium - tarptautinis simpoziumas strategijos klausimais) susitikimą.

   Jeigu į tą susitikimą būtų patekęs marsietis, jis būtų padaręs išvadą, jog puslaidininkių pramonei atstovaujantys medžiagų ir įrangos tiekėjai bei jų gaminius perkančios firmos gyvena brolybės perpildytoje atmosferoje. Visi dalyvavusieji, išskyrus naivųjį marsietį, žinojo, kad tai gryna nesąmonė.

   Įrangos gamintojams bendradarbiavimas reiškė tai, jog jie buvo puslaidininkinių prietaisų gamintojų įkalbėti savo lėšomis sukurti 300 mm skersmens plokštelėms skirtą įrangą ir po to, kai 1996-1997 metais ta įranga pasirodė rinkoje, turėjo palikti likimo valiai, nes pastarieji nutarė tokios įrangos nepirkti dar penkerius ar šešerius metus.

   Prietaisų gamintojams bendradarbiavimas reiškė tai, kad pastaruosius tris metus jie savo lustus pardavinėjo nuostolingai. Flash atmintinių kaina buvo tokia žema, kad, pavyzdžiui, jas gaminanti STMicroelectronics šiokį tokį pelną gavo tik trečiąjį praėjusių metų ketvirtį.

   Galbūt tokios mažos kainos džiugina elektronikos prietaisų gamintojus? Jokiu būdu ne.

   „Praėjusį rudenį puslaidininkinių prietaisų trūkumas sužlugdė visus mūsų planus“, ­ skundėsi Nokia globalių operacijų, logistikos ir tiekimo direktorius Pertti Korhonen.

Visuotinė problema

   Šitaip buvo visuomet. Įvairūs puslaidininkių pramonės sektoriai visuomet žiūrėjo vienas į kitą įtariai. Dabar toks antagonizmas tapo visuotine elektronikos pramonės problema.

   „Bėda yra ta, kad komponentus gaminančių kompanijų akcininkai nenori investuoti, kol nepamatys, jog lustų kaina padidėjo“, - pasakė STMicroelectronics ekonomikos direktorius Jean-Phillipe Dauvin.

   Tatai turi katastrofiškų pasekmių:

   „Jeigu laikysime, kad mikroelektronikos gaminių, kuriuose linijos plotis yra žymiai mažesnis negu vienas mikronas, paklausa per artimiausius dvejus metus padidės 30 proc., pramonei 2001 m. reikės maždaug 45 gamyklų, galinčių per mėnesį pagaminti po 30 000 silicio plokštelių“, - sako Philips Semiconductors operacijų šefas Stuart McIntosh. Jo žiniomis, 1999 m. pabaigoje buvo statoma ar tik pradėta statyti vos 12 tokių gamyklų, kurios 2001 m. ne visos bus paleistos.

   Netgi tuomet, kai ši klaidinga prognozė pasitvirtins tik 10 proc., papildomų gamybos pajėgumų reikalavimas vis tiek atitiks 15 naujų gamyklų reikalavimus. Mažai tikėtina, kad tiek gamyklų galima paleisti iki 2001 m., nes jos nėra pastatomos ir įrengiamos greičiau nei per 2,5-3 metus.

   Su Dauvin ir McIntosh sutinka Albrecht Moser iš plokštelių gamintojo Wacker Siltronic:

   „Prieš investuodami į naujas 200 mm ir 300 mm skersmens plokšteles, mes norime būti tikri, jog kainos bus teisingos“.

   Ir, kiek provokuodamas, priduria:

   „Pramonė daug investavo į 300 mm įrangos kūrimą, todėl dabar ji laukia ir nieko daugiau daryti šia kryptimi nežada“.

   Tiesmukiškai jį parėmė Austrijos firmos SEZ prezidentas Franzas Sumntisch:

   „1996 m. mes buvome raginami investuoti į 300 mm [įrangą]. Visą tų investicijų naštą turėjome nešti vieni. Dabar tokia įranga niekam nereikalinga, ir tai kelia mums daug rūpesčių“.

Keistas sambūvis

   Taigi ISS konferencijoje buvo galima tikėtis sulaukti medžiagų ir įrangos tiekėjų, kurie tiesiai pareikštų elektronikos gamintojams:

   „Mes tris metus iš eilės turėjome nuostolių, atšauktų užsakymų ir skandalingai mažas kainas dėl jūsų kaltės - dabar atėjo jūsų eilė mokėti“.

   Tačiau visos šnekos ISS posėdžių salėje sukosi apie bendradarbiavimą, bendrą veiklą ir taikų sambūvį. Keista! Jeigu žodis „bendradarbiavimas“ reiškia tą patį ir elektronikos gamintojams, ir jos komponentų tiekėjams; tai, matyt, reikia suprasti taip, jog gamintojai tenkinsis mažesniu pelnu ir artimiausiais metais ramiai stebės, kaip tunka jų tiekėjai.

   Taip niekad nėra buvę. Perprodukcijos metais tiekėjo atstovas yra užspaudžiamas į kampą ir išreikalaujama pati mažiausia kaina. Bet kai komponentų trūksta, jų gamintojai užsiprašo savo gaminiams didesnių kainų ir reguliuoja, kurios gamybos linijos dar dirbs, o kurias reikia stabdyti.

   Nieko keista, kad Pertti Korhonenas iš Nokia apie savo bendradarbiavimą su komponentų gamintojais kalbėjo gerokai susinervinęs. Jeigu nebus bendradarbiavimo, jis tikrai negalės savo kompanijai garantuoti trokštamo kasmetinio 100 proc. gamybos prieaugio.

   „Mūsų prieaugis pernai buvo tokio pat dydžio, kokia ir visa apyvarta prieš metus“, - pasakė Korhonenas.

   Jis tikrai norėtų matyti paleistas 300 mm skersmens silicio plokštelių gamybos linijas.

   ISS dalyviai buvo per daug mandagūs ir nenurodė Korhonenui ryšio tarp pastaruosius trejus metus jo kompanijos mokėtų pačių mažiausių komponentų kainų ir liūdnos 300 mm fabrikų visame pasaulyje padėties.

Daug plepėjimo prie kavutės

   Iš tribūnos apie pramonės nesugebėjimą tenkinti poreikių buvo kalbama nedaug, užtat tatai buvo intensyviai aptarinėjama kavos pertraukų metu. Pavyzdžiui, kompanija Nikon, pasak jos atstovo Europoje Kimio Shiori, iki 2001 m. negalės patenkinti jokių užsakymų fotolitografijos įrenginiams. Eaton vis dar nepatenkino praeitų metų lapkričio-gruodžio mėnesiams planuotų jonų implantatorių užsakymų. Komponentų gamintojai ST, AMD, Philips, Infineon ir Fujitsu yra užversti užsakymais didžiausioms savo gamybos linijoms iki metų pabaigos, o Intel turi nuolat išklausyti savo klientų skundus dėl ištuštėjusių sandėlių, ir visi šios kompanijos tiekimo terminai labai greitai ilgėja.

   Nepaisant visų priesaikų bendradarbiavimui posėdžių salėje, kavinėse susėdusi publika netikėjo, jog per artimiausius dvylika mėnesių klientų ir tiekėjų santykiams būtų būdingas koks nors bendradarbiavimas. Jų nuomone, greičiau galima tikėtis tam tikros priešstatos.

   Kaip ten bebūtų, bendradarbiavimo privalumai vis tik buvo aiškiai pademonstruoti: europiniai bendradarbiavimo projektai, vykdyti per pastaruosius 15 metų ­ Megaproject, Jessi ir Medea. Todėl mūsų žemyno pozicijos GSM, gudriųjų kortelių, skaitmeninių buitinės elektronikos ir automobilių elektronikos sektoriuose yra labai stiprios. Kad ISS dalyviai visa tai galėtų įsisąmoninti, prireikė iš Azijos atvykusio pranešėjo.

Europa pirmauja

   Bendros Infineon ir Mosel-Vitelcs įmonės ProMOS Technologies viceprezidentas Len Mei pasakė:

   „Taivanyje mums didžiausi sunkumai kyla dėl to, kad esame per daug maži, nesusidorojame su mokslo ir konstravimo darbais bei trūksta sisteminių kompanijų, galinčių sukurti ištisus naujus taikymus. Be to, mes neturime vardo rinkoje ir visiškai priklausome nuo eksporto. Europoje jūs turite dideles korporacijas, sėkmingai susidorojančias su mokslo ir konstravimo darbais, turite sistemines kompanijas, sugebančias kurti naujus taikymus, jūsų vardai rinkoje garsėja, o be to, turite labai didelę vidaus rinką“.

   Mei baigė sakydamas:

   „Kitose integrinių schemų lenktynėse Europa užima neblogą starto poziciją. Ji remiasi „milžiniškomis intelektinėmis nuosavybėmis“, kurios, jeigu pavyktų licencijuoti, atneš daug pinigų ir netgi leis atsirasti naujoms įmonėms, diegiančioms „degančius“ taikymus. Tai, kad jau dabar trys Europos kompanijos yra puslaidininkių pramonės „didžiųjų“ dešimtuke, yra geras ženklas“.

   Daug tų „milžiniškų intelektinių nuosavybių“ atsirado būtent dėl 15 metų trunkančio Europos mokslinio ir techninio bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, devintajame dešimtmetyje vykusi bendra GSM kūrimo veikla, pasak Future Horizons prezidento Malcolmo Penno, leido pasiekti tai, jog:

   „Europa dabar turi didžiausią pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintoją Nokia ir didžiausią mobiliojo ryšio operatorių Vodafone/Mannesmann“.

   Iš visko matyti, jog bendradarbiavimas iki to momento, kai prasideda firmų konkurencija (precompetitive research), veikia gerai. Bet tarp klientų ir tiekėjų toks bendradarbiavimas yra labai retas ir dar rečiau ilgalaikis.

   Bet dėl bendro reikalo būtų nuodėmė dar kartą tai išbandyti. Kaip pasakė Stuartas McIntoshas, Philips Semiconductors operacijų šefas, „ta pamoka, kurią mums davė fiasko su 300 mm skersmens plokštelėmis, rodo, kad klientai ir tiekėjai privalo dažniau ir išsamiau kalbėtis tarpusavyje“.

   Taigi, nors bendradarbiavimas ateityje ir ims reikštis, o ISS pranešėjai darys taip, kaip yra sakę, pokalbiai prie kavutės liudija, kad tuo labai mažai kas tiki.

   Nebent tas marsietis.


El. p.: info@elektronika.lt