| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. Vasara
turinys

Mobilusis ryšys
· GPS navigacinė sistema be SA klaidinimo
· Žinutės
· Kosminis sinchronizavimas
· Kalbėti ar siųsti duomenis?
· Kosminio kelto lazeris matuos vėjo greitį atmosferoje

Sauga
· Įvadas į viešojo rakto kriptografiją
· Žinutės
· Internete nieko nepaslėpsi
· „Laptopai“ paslapčių nesaugo
· Nėra saugus ir palydovinis ryšys
· Ar jūsų telefonas neužkrėstas?
· Visiškai slaptai

Atminties įtaisai
· Kaip išvengti duomenų kamščių atmintinėse?

ALCATEL
· Hometop
· Linerunner

Optinis ryšys
· Ramano stiprintuvai
· Žinutės
· Nauji skaiduliniai optiniai stiprintuvai

Istorija
· Bipoliam tranzistoriui 50 metų

· Sumanios bendruomenės
· Žinutės

Internetas
· Žinutės

Elektronika
· Didėjantis integravimo laipsnis reikalauja naujų procesų ir naujų metodų
· Pono Gerojo Oksido beieškant

· Žinutės
· Puslaidininkinių prietaisų ir jų gamybos įrangos gamintojai bando susikalbėti tarpusavyje
· Deimantų reikšmė technologijoje auga
· Laikraščiams dar liko gyventi maždaug dvidešimt metų
· Kondensatoriai, skirti energijos kaupimui

Laikraščiams dar liko gyventi maždaug dvidešimt metų

Vokietijos laikraštyje „Die Welt“ buvo paskelbtas pašnekesys su žinomo JAV kompiuterių pramonės koncerno Sun viceprezidentu Billu Joy. Jis taip pat yra vienas iš šio koncerno įkūrėjų; kompiuterininkų pasaulyje Billas yra laikomas vienu žymiausių prognozuotojų ir ateities vizijų kūrėjų. Skelbiame šio pašnekesio santrauką.

   Klausimas: Kompiuterių technika vystosi labai sparčiai. Ką pranašautumėte ateinančiam šimtmečiui?

   Atsakymas: Kai pagalvoju apie artimiausius 10-20 metų, visų pirma regiu spartų Interneto vystymąsi. Iki šiol kelias į tinklą vedė beveik vien per asmeninį kompiuterį, bet ateitis priklauso mobiliesiems internetiniams prievadams. Prietaisai, kuriuos mes ateityje naudosime naršydami tinkle, daugiau panėšės į mobilųjį telefono aparatą nei į kompiuterį. Šitaip atsiras atskiras informacinis tinklas, naujos paslaugos ir nauji tų paslaugų tiekėjai. Ypač dideles galimybes turės Europa, nes čia yra labiausiai išplėtoti mobiliojo ryšio tinklai. Bet matau ir dar vieno, pramogų tinklo atsiradimą, tinklo, kuriuo daugiausiai bus naudojamasi savo namų svetainėje. Čia taip pat daug kas turėtų pasikeisti. Ekranai atrodys kitaip, o pačią sistemą bus daug lengviau naudoti, o naudojant - atsipalaiduoti. Šie trys tinklai lydės žmogų visur.

   Kl.: Taigi, vieningo Interneto nebeliks, o turėsime mažiausiai tris lygiagrečiai funkcionuojančius tinklus?

   Ats.: Taip. Pramogų tinklas ir, kaip aš jį vadinu, kišeninis tinklas, abu praneš žinias, bet jas pateiks visiškai skirtingai. Jau dabar žinios televizijoje ir žinios laikraštyje yra paruoštos visiškai skirtingai. Taip bus ir ateityje. Ta pati istorija pramoginiame tinkle bus pateikiama lengvesne forma, klasikiniame Internete - pateikiant daugiau tekstų, o mobiliajame tinkle - labiau suspaustoje formoje. Taigi, ir naujienų agentūros privalės pateikti paruoštas žinias taip, kad tiktų visiems trims tinklams.

   Kl.: Kiek ilgai išliks spausdintieji laikraščiai?

   Ats.: Manau, kokius 20-25 metus, maždaug dešimtį metų po to, kai jau sugebėsime pagaminti pakankamai gerą elektroninį popierių. Vėliau nebus prasmės spausdinti laikraščių. Jau dabar laikraštininkai pradėjo savąsias naujienas pateikti tinklapiuose elektronine forma ir tatai yra daroma sparčiau nei įprastine forma. Nors asmeniškai man tikrai trūks gero senojo popierinio laikraščio. Aš mėgaujuosi liesdamas laikraštį ir kasryt džiaugiuosi paimdamas jį į rankas. Knygas aš irgi branginu ir be jokio entuziazmo sutinku atsirandančius jų elektroninius pakaitalus. Bet mano sūnui visa tai atrodys kitaip. Svarbiausia juk tai, kad pati informacija išliks.

   Kl.: Kaip per artimiausius 20 metų keisis kompiuterių galia ir kokie nauji taikymai turėtų atsirasti?

   Ats.: Mūro dėsnis nusako tempą, kuriuo auga procesorių sparta. Jų galia padvigubėja kas 18 mėnesių. Optinės technologijos, kuriomis mes šiandien naudojamės gamindami lustus, dar tiks apie dešimtį metų, kol neatsiremsime į jų fizikines ribas. Per tą laikotarpį procesorių skaičiavimo sparta dar turėtų išaugti apie 100 kartų.

   Kl.: O kas bus po to?

   Ats.: Jau šiandien galime įžiūrėti naujos, dabartinę pakeisiančios technologijos - molekulinės elektronikos kontūrus. Atskiros molekulės perims dabartinių tranzistorių elektros srovės perjungimo funkciją. Daugybė tokių perjungiklių veiks viename sluoksnyje ar netgi trimačiame darinyje. Šita technologija turėtų būti įsisavinta iki 2030 metų. Tuomet kompiuteriai taps apie milijoną kartų spartesni negu dabartiniai.

   Kl.: Ką gi bus galima daryti su tokiu milijoną kartų spartesniu kompiuteriu?

   Ats.: Šį skaičių išties yra labai sunku įsisąmoninti. Jei paskutinius 1000 metų suspaustume milijoną kartų, tūkstantmetis tetruktų devynias valandas. Taip pat suspaudus žmogaus gyvenimą, jis užtruktų mažiau nei valandą. Lėktuvai tėra vos 1000 kartų greitesni negu pėstieji, o pažiūrėkite, kaip jie pakeitė pasaulį. Kaip galima suprasti tai, kaip paveiks milijoną kartų pasikeitęs parametras. Kai kurie mokslininkai tvirtina, jog mašinos tuomet bus inteligentiškesnės. Aš manau, kad taip gali atsitikti.

   Kl.: O po 2030 m. jau turėsime kvantinius kompiuterius?

   Ats.: Galbūt. Kompiuteris, veikiantis naudojant kvantų mechanikos principus, atvers visiškai naujas duomenų apdorojimo galimybes. Jeigu išties pavyks sukonstruoti kvantinį kompiuterį, jis galės per kelias minutes susidoroti su atskirais uždaviniais, kurių dabartiniai kompiuteriai neišspręstų nei per visatos amžiaus dydžio trukmę. Bet iki šiol niekas dar nežino, kaip turėtų atrodyti kvantinis kompiuteris. Jei tokią sistemą pavyktų realizuoti, tai būtų išties milžiniškas lūžis. Kad ji iš principo gali veikti, teoriškai yra jau ir dabar įrodyta.

   Kl.: Kvantiniai kompiuteriai bus tokie galingi, kad jie galės įspėti bet kokį šifrą. Nebeliks nė vienos saugios kodavimo sistemos. Ar tai netaps internetinės visuomenės, labai priklausančios nuo duomenų saugumo, fiasko?

   Ats.: Taip, tai išties didžiulė problema. Jau ir dabar, kai laukiame milijoną kartų spartesnių kompiuterių, galime susilaukti to, kad teks pradėti naudoti labai ilgus slaptažodžius. Mano manymu, tėra tik dvi galimybės ir ateityje garantuoti duomenų saugumą. Viena galimybė ­ tai unikali kodavimo sistema. Abu, pavyzdžiui, apsikeisime slapta knyga, kurią žinome tik mudu, bet ir ją naudosime tik po vieną kartą. Arba teks įsisavinti kvantinio duomenų šifravimo metodus. Tokios rūšies eksperimentai jau atliekami.

   Kl.: Kokią reikšmę ateityje turės neuroniniai tinklai, kopijuojantys centrinės nervų sistemos veiklą?

   Ats.: Neuroniai tinklai dirba kitaip nei dabartiniai kompiuteriai: ne nuosekliai, bet lygiagrečiai. Kadangi jie sugeba patys mokytis, juose bus galima žymiai paprasčiau nei dabartiniuose kompiuteriuose įdiegti tokias pažinimo funkcijas, kaip regą ar klausą. Taigi, jei ateityje kompiuteriai taps interaktyvesni, lengviau bendraus su mumis, tuomet ir neuroninių tinklų technologijų svarba išaugs.

   Kl.: Kaip visų šių pokyčių akivaizdoje atrodys jūsų kompanijos kelias?

   Ats.: Aparatūrinėje srityje mes ir toliau telksime dėmesį į mašinas, kurias galima panaudoti ir kaip internetinius serverius. Taip pat kuriame technologijas, kurias galima bus panaudoti jungiant į Internetą įvairius labai skirtingus prietaisus. Čia aš kalbu apie į tinklą sujungtiems buitiniams prietaisams skirtas programavimo kalbas „Java“ arba „Jini“. Be to, mes norime tapti internetinių prietaisų gamintojais, tokiais pat, kokie mobiliajam ryšiui yra telefono aparatų gamintojai. Bet mes stengsimės ir padėti kitoms firmoms sukurti tinklui pritaikytus jų prietaisų variantus. Taigi, kai, pavyzdžiui, Sony ar Philips pagamins tokius prietaisus, mes juose įdiegsime „Java“ technologiją.


El. p.: info@elektronika.lt