| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. Vasara
turinys

Mobilusis ryšys
· GPS navigacinė sistema be SA klaidinimo
· Žinutės
· Kosminis sinchronizavimas
· Kalbėti ar siųsti duomenis?
· Kosminio kelto lazeris matuos vėjo greitį atmosferoje

Sauga
· Įvadas į viešojo rakto kriptografiją
· Žinutės
· Internete nieko nepaslėpsi
· „Laptopai“ paslapčių nesaugo
· Nėra saugus ir palydovinis ryšys
· Ar jūsų telefonas neužkrėstas?
· Visiškai slaptai

Atminties įtaisai
· Kaip išvengti duomenų kamščių atmintinėse?

ALCATEL
· Hometop
· Linerunner

Optinis ryšys
· Ramano stiprintuvai
· Žinutės
· Nauji skaiduliniai optiniai stiprintuvai

Istorija
· Bipoliam tranzistoriui 50 metų

· Sumanios bendruomenės
· Žinutės

Internetas
· Žinutės

Elektronika
· Didėjantis integravimo laipsnis reikalauja naujų procesų ir naujų metodų
· Pono Gerojo Oksido beieškant

· Žinutės
· Puslaidininkinių prietaisų ir jų gamybos įrangos gamintojai bando susikalbėti tarpusavyje
· Deimantų reikšmė technologijoje auga
· Laikraščiams dar liko gyventi maždaug dvidešimt metų
· Kondensatoriai, skirti energijos kaupimui

„Laptopai“ paslapčių nesaugo

   Ir slaptuosius agentus kartais ima kankinti troškulys, ypač jei jie dirba sausoje vidaus saugumo tarnyboje. Kai po džiaugsmingo vakaro dingsta nešiojamasis kompiuteris su visomis jame įrašytomis delikačiomis paslaptimis, pagirios darosi dar sunkesnės. Būtent taip ir atsitiko vienam britų slaptosios tarnybos MI-6 agentui. Kovo pabaigoje jis pamiršo savąjį portfelį su nešiojamuoju kompiuteriu taksi. Dėl visko buvo kaltas „viengungių vakarėlis“ viename bare.

   Jis nebuvo vienintelis nevykėlis. Prieš kelias dienas iki to momento nežinomi piktadariai pavogė MI-5 agento kompiuterį jam kantriai bestovint eilėje prie geležinkelio stoties bilietų kasos. Dar prieš savaitę britų armijos pulkininkas-leitenantas prarado savo tarnybinį nešiojamąjį kompiuterį laukdamas užsiregistruoti Londono Heathrow oro uoste. Karininkas pasistatė vertingąjį daiktą ant grindų tarp savo kojų, - o dabar jo laukia ne tik nuostolių atlyginimas, bet ir tarnybinė nuobauda.

   Niekas tikriausiai taip ir nesužinos, ar, kaip yra oficialiai tvirtinama, šiame kompiuteryje tebuvo įrašyti algalapiai. Jau ir taip didelis stebuklas, kad britų spaudai pavyko iškasti tokią kariškiams ir slaptosioms tarnyboms nemalonią informaciją. Daugelį panašių atvejų lydi ledinė tyla, ypač tuomet, kai ilgapirščiai aiškiai būna nusitaikę ne į patį prietaisą, o į jame įrašytus duomenis. Šitaip neseniai vienoje vokiečių firmoje dingo seni nešiojamieji kompiuteriai, kuriuose buvo įrašyta svarbi informacija: tuo tarpu vagys net nepalietė šalia gulėjusių daug modernesnių „laptopų“.

   Kai kompiuteryje yra naudojama tokia operacijų sistema kaip Windows-98, vagims tolimesni veiksmai yra grynas juokas. Asmeninis kompiuteris su šia sistema kiekvieną jį įjungusį žmogų laiko savininku. Visi diske esantys gigabaitai tampa lengvu grobiu. Pramonėje nuo duomenų vagių yra saugomasi įvedant įvairius identifikavimo būdus. Teisėtą vartotoją kompiuteris atpažįsta pagal jo identifikavimo numerį, slaptažodį arba biometrijos požymius: pirštų atspaudus, balsą ar veido formą.

   Bet kai tik visas kompiuteris patenka į sumanesnių vagių rankas, visos šios priemonės iškart pasirodo esančios nepakankamos. Patyrę ilgapirščiai visus tuos barjerus įveikia arba pasinaudodami specialiomis hakerių programomis, arba tiesiog išmontuodami kietąjį diską ir paleisdami jį kitame kompiuteryje. Ten duomenų talpiklis dažniausiai be jokio pasipriešinimo atveria savąsias paslaptis. Kas labai nori, specialioje laboratorijoje gali perskaityti ir fiziškai jau ištrintus bitus. Diskas labai švarioje, be mažiausių dulkelių patalpoje analizuojamas labai jautriais matavimo prietaisais, atpažįstančiais net mažiausius ankstesnio įmagnetinimo pėdsakus.

   Dauguma duomenų vagių stengiasi, kad jų aukos nesužinotų apie kompiuterių vagystes. Jie pavagia vien duomenis, o patį kompiuterį tvarkingai padeda atgal į vietą. Konsultantas saugumo klausimais Raineris von Muehlen iš Bonos sako: „Kiekvienas važiuojantysis svarbioms deryboms į Aziją turi atminti, kad įvažiuojant į šalį jo nešiojamasis kompiuteris 20 minučių gali būti užlaikytas muitinėje. Paaiškinęs, kad tai daroma ieškant narkotikų kontrabandos, mandagus tarnautojas dingsta gretimame kambaryje su kompiuteriu, nors į likusius lagaminus jis netgi nesiteikia pažvelgti“. Ypač didelius saugumo tarnybos profesionalo įtarimus kelia laiko trukmė, per kurią dingsta iš akių kompiuteris. Daugelyje nešiojamųjų kompiuterių yra spartaus nuskaitymo galimybė, kuria naudojasi aptarnaujantysis personalas, kai reikia greitai pakeisti visą diską. Per gerą ketvirtį valandos nesunku nukopijuoti viso kietojo disko turinį.

   Specialiųjų tarnybų sluoksniuose nėra jokia paslaptis, kad Kinijoje ir į ją panašiose šalyse duomenys yra vagiami valstybės užsakymu. Vagys labai gerai žino, kur ir kada didžiosios kompanijos veda derybas. Dažniausiai taikomasi į skaičiavimus ir strateginius dokumentus. Kai po to derybos be jokios matomos priežasties vilkinamos, beveik galima garantuoti, kad partneriai analizuoja kompiuteryje aptiktus duomenis.

   Atrodo, jog apie apsukrią nešiojamųjų kompiuterių turinio kopijavimo technologiją žino ir Prancūzijoje. Kitaip būtų sunku paaiškinti nemalonų epizodą, kada vieno vokiečių pramonės koncerno įgaliotinis veltui stengėsi surasti ištaigingame prancūzų viešbutyje savo kompiuterį. Vadybininkas netikėtai grįžo iš konferencijos į viešbučio apartamentus išgerti vaistų. Dideliam pramonininko nustebimui, po keletos minučių jo nuosavybę grąžino viešbučio detektyvas kažką nesuprantamai murmėdamas apie vagiliaujantį viešbučio tarnautoją, pas kurį buvo rastas kompiuteris.

   Vokietijos informacinių technologijų saugumo tarnyba rekomenduoja visiems asmeninių kompiuterių savininkams saugoti juose sukauptus duomenis bent jau apribojant naudojimąsi kompiuterio BIOS paleistimi. Tuomet kompiuterio nebus galima nelegaliai įjungti ir juo naudotis. Jeigu kompiuteryje saugomi slapti duomenys, tarnyba pataria užkoduoti arba visą kietąjį diską, arba bent svarbiausiąsias jo dalis. Šifravimo programos permaišo duomenis, todėl kietajame diske jų nebeįmanoma atrasti. Nešiojamajame kompiuteryje sukaupti duomenys tuomet būna saugūs kaip seife. Tik svarbu, kad pats kompiuterio savininkas nepamirštų slaptojo kodo, nes antraip ir jis pats niekuomet nebepasieks savųjų duomenų. Saugodamosi nuo to, daug firmų apsirūpina antruoju kodu, tinkančiu visiems įmonės kompiuteriams.

   Bet dauguma nešiojamųjų ir įprastinių stalinių kompiuterių savininkų iki šiol nekreipia į panašius patarimus jokio dėmesio. Todėl laikas nuo laiko nutinka tokių dalykų kaip vienam britui - nusipirktame naudotame kompiuteryje rado visą eksbitlo Paulo McCartney turto aprašą. Muzikanto agentas išmetė seną kompiuterį, nepasirūpinęs ištrinti prieš tai jo diske saugotus duomenis.


El. p.: info@elektronika.lt