Tiesos perteikimo požiūriu ryšių technologijos toli gražu nėra lygiavertės. Pirmieji šio bendravimo aspekto - sąžiningumo - tyrimai parodė, kad šnekėdamiesi telefonu žmonės, ko gero, meluoja dukart dažniau nei rašydami elektroninius laiškus. Kodėl? Laiškas yra dokumentas, tad, parašę netiesą, rizikuojate, kad ji atsigręš prieš jus patį.

   Ithacos (Niujorko valst.) Cornello universiteto darbuotojas Jeffas Hancockas parengė eksperimentą. Jis paprašė savo studentų vieną savaitę vesti bendravimo telefonu ir elektroniniu paštu dienoraštį. Jie fiksuodavo tuos telefono pokalbius ir pasikeitimus elektroninėmis žinutėmis, kurie trukdavo ilgiau nei 10 minučių. Pamelavę studentai turėdavo prisipažinti. Apibendrinęs rezultatus, J. Hancockas apskaičiavo vidutinį kiekvieno ryšio tipo melo dažnį. Išvados buvo įdomios: iš visų elektroninių laiškų melagingų pasitaikydavo 14 proc., momentinių žinučių - 21 proc., pokalbių akis į akį - 27 proc., o telefono pokalbių - net 37 proc.

   Šie rezultatai, 2003 m. balandžio mėn. pateikti žmogaus ir kompiuterio sąveikos konferencijoje Vienoje, nustebino net psichologus. Kai kurie iš jų manė, kad didžiausi melagiai yra elektroninių laiškų rašinėtojai, nes apskritai apgavystės verčia žmones jaustis nesmagiai, o rašant elektroninį laišką savo adresatui į akis žiūrėti nereikia, tad meluoti lyg ir lengviau. Kiti galvojo, kad žmonės dažniausiai meluoja šnekėdamiesi akis į akį, nes sukaupta būtent tokio pobūdžio didžiausia bendravimo patirtis.

   J. Hancockas pažymėjo, kad labai svarbu ar pokalbis įrašomas ir ar jis vyksta realiu laiku. Žinodami, kad už ištartus žodžius vėliau gali tekti pasiaiškinti, žmonės tampa atsargesni. Štai kodėl elektroninėse žinutėse melą skaitome rečiau nei girdime pokalbiuose telefonu.

   Jei bendraujate realiu laiku - momentinėmis žinutėmis ar telefonu, labiau tikėtina, kad jūsų pašnekovas meluos, nes jis neturi laiko susimąstyti dėl jūsų galimo atsakymo. Įdomu ir tai, kad J. Hancockas nustatė, jog daugeliu atvejų melas yra spontaniška reakcija į netikėtą pretenziją, pvz.: "Ar tau patiko mano nauja suknelė?"

   J. Hancockas tikisi, kad jo tyrimai bus naudingi kompanijoms, ieškančioms tinkamiausio savo darbuotojams rekomenduojamo bendravimo būdo. Pavyzdžiui, pokalbis telefonu gali būti veiksmingiausias būdas prekėms ir paslaugoms reklamuoti, nes žmonės bus drąsesni perdėdami privalumus ir slėpdami trūkumus. Kita vertus, jei labiausiai vertinamas sąžiningas bendravimas, tuomet geriausia naudotis elektroniniu paštu.

   2003 m. Suomijoje parduotų mobiliųjų telefonų skaičius viršijo prieš tai buvusį pardavimų rekordą. Padidėjimas, lyginant su ankstesniais metais - 13 procentų. Buvo parduota daugiau nei 1,4 mln. telefonų, o apyvarta sudarė apie 230 mln. eurų.

   Elektronikos prekiautojų asociacija Helsinkyje paskelbė statistinius duomenis, iš kurių matyti, kad praeitais metais Suomijoje buvo parduota rekordiškai daug mobiliųjų telefonų: apie 1,4 mln., o tai yra daugiau negu parduota 2000 metais, kurie šia prasme laikyti rekordiniais.

   Bendra prekybos mobiliaisiais telefonais apyvarta išaugo ne taip daug, kaip parduotųjų telefonų skaičius. Taip įvyko todėl, kad vidutinė mobiliųjų telefonų kaina 2003 metais nukrito nuo 166 eurų iki 164 eurų.

   Vien 2003 m. gruodžio mėnesį į Suomijos parduotuves buvo pristatyta 200 057 mobiliųjų telefonų. Paklausa buvo tokia didelė, kad parduotuvės nebegalėjo patenkinti visų klientų, norinčių įsigyti telefoną su vaizdo kamera, pageidavimus.

   Elektronikos prekiautojų asociacija šiemet prognozuoja tokį pat pardavimų lygį kaip ir 2003 metais. Be to, manoma, kad pirmą kartą po 1991 m. mobiliųjų telefonų kaina didės. Vidutinė telefonų kaina turėtų padidėti iki 170 eurų, todėl bendra prekybos mobiliaisiais telefonais apyvarta išaugs iki 240 mln. eurų.