2004 metų 4-ąjį ketvirtį naujos kartos balso produktų pasauliniai pardavimai padidėjo 31 procentu lyginant su 2003 metų 4-ojo ketvirčio pardavimais. Šį augimą sąlygojo bendra balso perdavimo Internetu augimo tendencija. Taigi, po 2002 metais įvykusio 28 procentų pardavimų nuosmukio 2004 metų pardavimai išaugo 21 procentu ir ketvirtojo ketvirčio tendencijos sudaro prielaidas teigti, kad šių produktų pardavimai ir toliau didės.

   Taigi, 2003 metų 3-ame RTN žurnalo numeryje apžvelgta tinklų integracija įgauna naują pagreitį. Personalinių kompiuterių skaičiaus spartus didėjimas namų ūkiuose ir besiplečiančios naudojimosi Internetu galimybės sudaro prielaidas balso perdavimo Internetu poreikio didėjimui.

   Trumpai apžvelgsime balso perdavimo Internetu (angl. VoIP - Voice over Internet Protocol) principus. Perduodant balso signalą paprastu telefonijos tinklu, jis komutavimo stotyje paverčiamas skaitmeniniu pavidalu ir iš anksto sudarytu maršrutu perduodamas tarp dviejų komutavimo stočių. Komutavimo stotyse balsas konvertuojamas iš skaitmeninio pavidalo į analoginį ir variniais laidais perduodamas pokalbį sudariusiems abonentams. VoIP atveju būtinybė konvertuoti analoginį signalą į skaitmeninį išlieka, tačiau vėliau taikomi kitokie pokalbio perdavimo principai.

   Naudojant VoIP, analoginis balso signalas skaitmeniniu paverčiamas dažniausiai abonento patalpose, pavyzdžiui, kompiuteryje. Tada balsas tam tikrų protokolų pagalba yra suspaudžiamas ir balso paketai įterpiami į duomenų paketus, kurie realaus laiko protokolo pagalba (pavyzdžiui, UDP - angl. User Datagram Protocol) perduodami Interneto tinklu. Pokalbio sudarymui ir kontrolei naudojamas H.323 protokolas, kurio pagalba duomenų paketai nukreipiami tarp pokalbį sudariusių abonentų. Taigi, VoIP atveju signalo konvertavimu iš analoginio į skaitmeninį, funkciją dažniausiai atlieka kompiuteris.

   Balso per Internetą taikymo paplitimas labai priklauso nuo Interneto vartotojų skvarbos. Prijungtas prie Interneto tinklo, kompiuteris atlieka abonento galinio įrenginio funkciją VoIP naudojimo atveju. Tačiau, jei abonentui reikalingas tik balso perdavimas, VoIP naudojimas netenka prasmės. Taigi tam, kad būtų įmanoma užtikrinti galimybę VoIP vartotojams susisiekti su paprastos telefonijos abonentais, šiems tinklams sujungti naudojami VoGW (angl. Voice GateWay), palaikantys H.323 protokolą. Taigi, balso migravimas iš PSTN tinklo į Internet tinklą labai primena analoginės telefonijos migravimą į skaitmeninį tinklą. Šiuo atveju analoginės signalizacijos konvertuojamos į skaitmenines, o analoginiai balso signalai - į skaitmeninius tam dedikuotose komutavimo stotyse, palaikančiose ir analogines, ir skaitmenines signalizacijas.

   Reikia paminėti, kad analoginiam tinklui migruojant į skaitmeninį, prieiga prie abonento buvo naudojama ta pati: varinė laidų pora ir tas pats abonento galinis įrenginys, t.y., telefono aparatas. Šios analogijos labai trūksta dabartiniam migravimui iš skaitmeninės telefonijos tinklo į Interneto tinklą, nes abonentui reikalingas naujas galinis įrenginys. Taigi, sėkmingam balso migravimui reikia, kad įrangos gamintojai užtikrintų galimybę prie tų pačių prievadų prijungti ir Interneto prieigos paslaugą (pavyzdžiui, per ADSL modemą), ir paprastą telefono aparatą.

   Galima prognozuoti, kad įrangos gamintojams išsprendus šį klausimą, balso migravimas iš skaitmeninės telefonijos į Interneto tinklą dar labiau suintensyvės, nes telekomunikacijų operatoriai galės efektyviau diegti duomenų perdavimo tinklus, užtikrinančius ir atskirą balso perdavimo funkcijos teikimo galimybę.