Naujoviškos nanometrų dydžio optinės skaidulos gali būti perspektyvios naudojant jas optiniuose kompiuteriuose ir cheminiuose sensoriuose. Optinėse skaidulose šviesa sklinda vidine šerdimi, kuri yra apgaubta apvalkalu. Naujosios skaidulos teturi labai ploną amorfinio kvarco šerdį, o jų apvalkalas yra oras. Šios skaidulos tokios plonos, kad jų skersmuo yra žymiai mažesnis už jomis sklindančios šviesos bangos ilgį.

   Norint gauti tinkamą oro ir kvarco ribą, šerdis privalo būti itin tolygi, kitaip šviesos bangas sklaidys kiekvienas nelygumas. Norėdamas gauti labai lygų paviršių, Ericas Mazuras iš Harvardo universiteto ištempė stiklą per iš safyro pagamintą kūgį, kuris buvo kaitinamas iki kvarco minkštėjimo temperatūros. Taip išvengta kvarco ir turbulentiškos liepsnos sąveikos. Jis tvirtina, kad paviršiaus lygumas yra artimas vienatominiam lygiui.

   E. Mazuras pagamino 50 nm storio skaidulas, o tai yra virš 2000 kartų mažiau už standartinių skaidulų storį. Kuo plonesnė skaidula, tuo didesnė šviesos bangos dalis sklis skaidulos paviršiumi. Pavyzdžiui, turint 300 nm storio skaidulą kvarco išorėje sklis 50 proc. šviesos, o 50 nm storio skaidulos atveju ta dalis išaugs iki 90 proc. Dėl šių savybių tokios skaidulos gali būti idealiomis ateities optinių kompiuterių jungtimis.

   Tos plonytės skaidulos yra itin jautrios įvairiems chemikalams, todėl inžinieriai jų paviršiuje galės įtvirtinti cheminius receptorius. Kuomet receptorius sureaguos su kokia nors medžiaga, jo forma pasikeis, o tuo pačiu pasikeis ir pačios skaidulos optinės savybės, sudarydamos galimybę tą cheminę medžiagą užregistruoti.

   Intel specialistams pavyko sukurti tranzistorių primenantį komponentą, galintį moduliuoti šviesos pluoštelius. Silicio pagrindu sukūrus spartų ir pigų šviesolaidinį moduliatorių, atsiranda galimybė gaminti nebrangias optines kompiuterių jungtis, o perspektyvoje - ir patį optinį kompiuterį.

Prieš patekdamas į silicio kristalą, šviesos pluoštas dalijamas į dvi dalis. Tranzistorių primenantis komponentas sudaro sąlygas vieno pluošto kelyje sukurti elektros lauką ir šitaip indukuoti šviesos fazės pokytį. Kai abi pluošto dalys vėl susijungs, šviesa gali būti moduliuojama net 1 GHz dažniu. Tai yra net 50 kartų geriau, nei pavykdavo pasiekti naudojant iki šiol turėtus komponentus.

   Iki šiol panašių optinių komponentų gamybai reikėdavo sudėtingų procesų, todėl perėjimas prie silicio ir labiau įprastų technologijų galėtų gerokai sumažinti moduliatorių kainą.