IEEE standartų organizacija patvirtino belaidžio vietinio ryšio 802.11g standartą. Jo ryšys 3-5 kartus spartesnis už 802.11b standarto ryšį

    2003 m. birželio 12 d. IEEE (Institute of Electrical and Electronics Engineers - Elektrotechnikos ir elektronikos inžinierių institutas) Standartų asociacijos Standartų taryba oficialiai patvirtino IEEE standartą 802.11g, kuris yra pataisyta ir patobulinta plačiai naudojamo vietinio belaidžio tinklo Wi-Fi standarto versija. Beveik visi šio standarto techniniai ypatumai buvo susiformavę jau 2002 m., tad dvi šio standarto įrangos gamintojos - Linksys Group Inc. ir D-Link Systems Inc. (abi iš Irvino, Kalifornijos valst.) - nelaukdamos, kol jis bus įteisintas, pamažu ėmė pardavinėti maršruto nustatymo įrenginį, tinkamą naudotis namuose ir nedidelėse įmonėse (žr. pav.). Kita vertus, vartotojai dar turi laiko apsispręsti, kurį iš esamų 802.11 standartų verta pasirinkti.

   Paprastam vartotojui, vaikščiojančiam tarp kompiuterių parduotuvės lentynų ir stebinčiam platų vietinio ryšio tinklo įrangos asortimentą, nebus lengva apsispręsti, kurį gaminį pasirinkti. Šie gaminiai paženklinti skaičiais ir raidėmis, darančiomis garbę nebent valstybinei biurokratijai. IEEE standartas 802.11g yra 802.11b išplėta ir konkuruoja su jam giminingu 802.11a standartu. JAV belaidžio ryšio vartotojams dažnai kyla teisėtas klausimas: jei "g" standartas pranašesnis už "a", kam tuomet šis reikalingas?

   Iš tikrųjų 2003 m. birželyje Bostone vykusioje konferencijoje šios telekomunikacijos šakos analitikai ir vadybininkai buvo vienos nuomonės - maždaug metus visi belaidžio vietinio ryšio tinklo kreipties taškai bus suderinami ir su 802.11a, ir su 802.11g standartu. Kadangi "g" standartas yra suderinamas su "b", vadinamieji "karštieji taškai" bus apmokestinami kaip veikiantys trimis režimais. Taigi naujoji šio ryšio vartotojų įranga galės veikti "a", "g" ir net "b" versijos tinkluose, kurie pradžioje buvo pavadinti Wi-Fi tinklais. Priminsime, kad "a" ir "g" standartai atitinka 54 MHz juostos plotį, o "b" - 11 MHz.

Kaip išsirinkti?

   Pagal IEEE rengiamų standartų klasifikaciją, skaičiai "802" atitinka ryšio tinklų standartų klasę (pvz., IEEE 802.3 yra Etherneto standartas). "11" - šeimos standartai skirti belaidžio vietinio ryšio tinklams. Ši telekomunikacijos sritis ėmė sparčiai plėstis prieš 2 metus, kai kompanijos ir technika besidomintys individualūs vartotojai pradėjo deramai vertinti jiems teikiamą galimybę vos už kelis šimtus dolerių iš bet kurio kambario radijo bangomis susisiekti su internetu.

   Pirmieji parengti "11" šeimos standartai buvo "a" ir "b", bet pirmiausiai pradėtas naudoti - IEEE 802.11b. Šio standarto protokolas numato naudoti nelicencijuotą 2,4 GHz mikrobangų spektro juostą. Jo technines sąlygas įgyvendinti kainavo palyginti nebrangiai. Standartas apibrėžia ryšio protokolą ir belaidę sąsają, kuria serveriai ir maršruto nustatymo įrenginiai siunčia signalus, o nešiojamieji kompiuteriai ir PDA (Personal Digital Assistant - asmeninis skaitmeninis asistentas) - juos priima.

   IEEE 802.11a standartui buvo numatyta irgi nelicencinė, nors ir kita mikrobangų spektro juosta 5 GHz artumoje, bet jo aparatinė įranga brangesnė. "Per tuos porą metų modernizuoti aparatinę 802.11b standarto įrangą nebuvo sunku, - sako Jimas Geieras, kurio kompanija Wireless-Nets Ltd. (Jelouspringsas, Ohajo valst.) konsultuoja belaidžio ryšio įrangos gamintojus. Ir priduria: - gamintojams prireikdavo daugiau laiko ir pastangų parengti grandines, kurios veiktų 802.11a standarto dažnių juostoje".

   Dabar IEEE 802.11a standartas atsidūrė kryžkelėje: jis, kaip ir "g", garantuoja didelę duomenų perdavimo spartą, bet, kitaip negu "g", teikia daugiau ryšio kanalų, todėl vartotojai turi daugiau galimybių išvengti tarpusavio trukdžių. Kita vertus, šis standartas yra nesuderinamas su "b", todėl belaidžio ryšio pramonei pateikia dilemą.

Ponios ir ponai, ką renkatės - "a" ar "g"?

   Išsirinkti "a" arba "g" taip pat sunku, kaip ir vieną gardų vaisių iš daugelio. Abu šie standartai yra maždaug tokios pat nominaliosios duomenų perdavimo spartos - 54 Mb/s, bet realiai - nuo 20 iki 30 Mb/s. Tačiau, kitaip nei "a", "g" standartas natūraliai suderinamas su "b", kuris jau įdiegtas milijonuose nešiojamųjų ir kišeninių kompiuterių.

   Tačiau ilgainiui šių dviejų standartų suderinamumas gali pasirodyti ne tokia jau vertinga savybė, nes dauguma potencialių paslaugų teikėjų ir vartotojų kol kas nesusiję su jokiais standartais. "802.11b standartą naudoja vos 1 proc. visų JAV namų savininkų," - teigia Jupiter Research (Darienas, Konektikuto valst.) vyresnioji analitikė Julie Ask. Ji nesupranta, kodėl galimi klientai turėtų nuogąstauti, kad jų įranga bus nesuderinama su "b" standartu.

   Ta pačia logika vadovaujasi ir tinklų operatoriai. "Jau dabar egzistuoja beveik 2 mln. potencialių viešųjų 802.11 "karštųjų taškų", o naudotis belaidžiu ryšiu parengta vos 0,1 proc.", - pažymi Nomadix Inc. (Westlake Village, Kalifornijos valst.) vyriausiasis technikos specialistas Joelas Shortas. Jo kompanija rengia viešuosius belaidžio ryšio kreipties taškus geležinkelio stotyse, oro uostuose ir parduotuvėse.

   Tad nėra pagrindo neįvertinti IEEE 802.11a standarto. Beje, jis turi ir vieną nemenką pranašumą, kuris galėtų labai praversti ateityje. Šio standarto ryšys veikia nelicenciniais dažniais 5 GHz artumoje, užimdamas beveik nepaliestą mikrobangų spektro juostos dalį. Kita vertus, "b" ir "g" - naudoja tarp 2,4 ir 2,4835 GHz esančią 83,5 MHz pločio nelicencinę juostą, kuri jau seniau buvo naudojama buitinėms reikmėms: radijo telefonui, mikrobangų krosnims, garažo durų atidarymo įtaisams ir pan. Pastarųjų standartų ryšiui tuo pat metu gali būti naudojami tik trys kanalai.

   5 GHz juostos yra ne tik "švaresnės" - jos yra ir platesnės: 5,15-5,35 GHz ir 5,725-5,825 GHz. Jose galima tuo pat metu suformuoti mažiausiai aštuonis kanalus.

   Be to, Jungtinėse Valstijose rengiama dar viena - 255 MHz - pločio belaidžio ryšio juosta (5,47-5,725 GHz), kuri taip pat yra nelicencinė ir skirta 802.11a standartui, įteisintam ir Europoje.

   Tačiau lemiamą žodį turėtų tarti ne įrangos naudojamoji galia, dažnių diapazonas ar duomenų perdavimo sparta, o kaina. J. Ask žodžiais, pagrindinis veiksnys, skatinantis vartotojus apsispręsti dėl belaidžio ryšio, yra kaina. Ir ji nusvers svarstykles "g" standarto naudai ar nenaudai, bent jau įrangą įsigyjant.