Biologijoje gerai žinoma, kad, ekosistemoje sumažėjus bioįvairovei ir įsivyravus monokultūrai, t.y. pradėjus dominuoti vienai rūšiai, ji tampa labai pažeidžiama. Staiga pasikeitusios gyvenimo sąlygos, atsiradusi nauja liga ar mutavęs virusas gali tokią monokultūrą visiškai sunaikinti. Programinės įrangos saugumo ekspertas Dan Geer terminą monokultūra, pasiskolino apibūdinti Microsoft Windows operacinės sistemos ir taikomųjų programų Word, Explorer, ar Outlook dominavimui vartotojų kompiuteriuose. Eksperto nuomone, Microsoft programinės įrangos monokultūra ir jos sunkiai nusakomas ir vis didėjantis sudėtingumas yra interneto pažeidžiamumo priežastis. Be programinės įrangos bioįvairovės kiekviena aptikta nauja saugumo skylė pažeidžiamais padaro milijonus kompiuterių. Labai sudėtingose programose saugumo skylių lopymas dažnai sukelia daugiau naujų problemų negu jų išsprendžia. Sudėtingumas - didžiausias saugumo priešas, teigia ekspertas, tuo labiau, kad su virusais ir kitomis saugumo problemomis dažniausiai susiduria paprastas vartotojas, o ne programinės įrangos specialistas. Labai ištobulėjusių naujausių virusų ar vikšrų sukeltos "epidemijos" tokioje terpėje plinta žaibiškai, o jų padaryti nuostoliai būna milžiniški ir siekia milijardus dolerių.

   Simboliška, kad paskelbęs savo studiją Dan Geer neteko darbo. Atleidimo priežastis nebuvo įvardinta, bet faktas, kad Microsoft kompanija yra viena iš pagrindinių firmos @stake, kurioje jis dirbo, klientų, daug ką pasako. Tačiau firmos @stake noras įsiteikti greičiau padarė meškos paslaugą, negu padėjo Microsoft kompanijai. Būtent atleidimas iš darbo sukėlė didžiules diskusijas ir buvo pati geriausia reklama Dan Geer`o straipsniui.

   Ne visi ekspertai sutinka su autoriaus išvadomis, tačiau iškelta problema susilaukė plataus atgarsio. Pavyzdžiui JAV valstybės saugumo departamentas kaip prevencinę priemonę priėmė sprendimą skatinti operacinių sistemų UNIX ir LINUX naudojimą departamente, o nacionalinis mokslo fondas nutarė finansuoti tyrimus metodų, sukeliančių automatines programinės įrangos "mutacijas" bet nepažeidžiančių jos funkcionalumo. Net pačios Microsoft kompanijos ekspertas pripažino, kad "nors kompiuteriuose monokultūros-bioįvairovės klausimas yra žymiai sudėtingesnis, negu žmonėms atrodo, tai nereiškia, kad iš jo negalima pasimokyti ir rasti tam tikrų analogijų".

   RFID (Radio Frequency Identification) žymes izoliuojantis prietaisas gali sukelti chaosą ir parduotuvių saugos sistemose.

   RFID žymės yra maži lustai, kuriuose saugomi unikalūs 96 bitų kodai, leidžiantys identifikuoti tą objektą, prie kurio žymė yra pritvirtinta. Pardavėjai tikisi, jog tos žymės pakeis brūkšnelinį kodą ir galės būti naudojamos saugantis nuo vagysčių, tuo tarpu žmogaus teisių gynėjams kyla abejonės, ar jų nebus galima panaudoti sekant pačius pirkėjus. Taigi Bedfordo mieste (JAV) įsikūrusios RSA Laboratorijos sukūrė modifikuotą žymę, generuojančią triukšmą, kuriame paskęsta visų netoliese esančių RFID žymių siunčiami signalai.

   Kuomet žymių skaitiklis siunčia užklausos signalą, visos netoliese esančios žymės atsako savo siunčiamais signalais. Kiekviena 96 bitų seka yra patikrinama ir sistemos kompiuteryje yra sudaromas esamų žymių sekų sąrašas. Jeigu žymė patenka į tą sąrašą, ji atsako teigiamai, kitu atveju RFID siųstuvas tyli. RSA įrenginys visada atsako "taip" ir šitaip įneša sumaištį bei neleidžia identifikuoti kitų netoliese esančių žymių.

   Tačiau parduotuvėje atsiradus tokiam blokavimo įrenginiui visa jos žymių sistema iš karto taps bevertė. Todėl RSA dabar stengiasi sukurti selektyvų blokavimą, kuris siųs signalus tiktai tada, kai bus užklausiami specifiški bitai. Tačiau piktavalis vartotojas galės nesunkiai pasigaminti universalius blokavimo įrenginius, kuriuos galės išslapstyti įvairiose supermarketo vietose ar paprasčiausiai nešiotis su savimi. Šitaip atsirastų naujas vagysčių iš didelių parduotuvių būdas.

   Be to ekspertai sako, kad RFID sistemas galima įveikti ir nenaudojant aukštųjų technologijų, pavyzdžiui, įvyniojant pažymėtąsias prekes į aliuminio foliją.

   Šiandieniniai didelės skyros vaizdo skeneriai ir spalviniai spausdintuvai labai palengvino menkai nuo tikrų tesiskiriančių pinigų, čekių ir kitų vertybinių popierių gaminimą. Šveicarų kompanija Kbagiori pateikė paraišką patentui, kuris sudarytų sąlygas paprasčiau atpažinti tokius padirbinėjimus. Esmė tokia: kiekviename banknote atspausdinami ne du vienas su kitu nesusiję serijos numeriai, bet antrasis skaičius apskaičiuojamas iš pirmojo naudojant slaptą šifrą. Taigi, jei tik nusikaltėliams nepavyko gauti šifro, jie nesugebės atspėti, koks turėtų būti antrasis skaičius ir visi padirbtieji banknotai bus atspausdinti su klaidingomis skaičių poromis. Saugumui dar labiau padidinti antrasis skaičius gali būti spausdinamas rašalu, kuris matytųsi tiktai banknotą apšvietus ultravioletine spinduliuote.