Wireless Ethernet Compatibility Association (WECA, bevielio Etherneto suderinamumo asociacija) tvirtina, kad didelė įrangos kaina jau nebetrukdo bevielių vietinių tinklų W-LAN plėtrai. Per pastaruosius 12 mėnesių vieno prievado kaina drastiškai nukrito. Prieš metus už jį reikėjo mokėti 300-350 JAV dolerių, o dabar tik apie 200 dolerių.

   Nors Europoje Wi-Fi įrangos kainos tradiciškai yra 20-30 proc. aukštesnės (WECA Wi-Fi vadina W-LAN skirtą įrangą, kurioje yra naudojamas standartas 802.11b), kitoje Atlanto pusėje kainų kritimas buvo panašaus dydžio.

   Standartas 802.11b, kurį IEEE ratifikavo 1999 m. lapkričio mėnesį, yra naudojamas nelicanizijuojamas 2,4 GHz dažnių ruožas. Nors jo duomenų sparta siekia 11 Mb/s, vartotojas, atskaičiavus tarnybinei informacijai skirtą paketų dalį, paprastai gauna 5,6 Mb/s spartos kanalą. WECA dabar siekia, jog Wi-Fi pasidarytų pasauliniu bevielių LAN standartu.

   Nežiūrint aparatūros atpigimo, Wi-Fi iki šiol yra susilaukęs prastų atsiliepimų dėl nekokios sistemos saugos. Bet Kirkas Allchorne, kuris pirmininkauja WECA rinkodaros skyriuje, tvirtina, kad šios problemos yra nesunkiai išsprendžiamos naudojant naujesnę programinę įrangą ir tobulesnius duomenų kodavimo protokolus. Kalbant apie dideles kompanijas, kurios naudoja savo virtualiųjų tinklų kodavimo įrangą, jose Wi-Fi sistemos yra visiškai saugios.

   Vienas pirmųjų operatorių, pradėjusių diegti Wi-Fib sistemas, yra britų BT Retail. BT Retail pranešė sukursianti filialą, teiksiantį bevielio ryšio paslaugas smulkioms bei vidutinėms įmonėms ir didelėms korporacijoms ir nutiesianti visą šalį aprėpsiančius viešuosius W-LAN tinklus, naudojančius standartą 802.11b. Instaliavusi Motorolos ir Cisco gaminamą įrangą, BT Retail tikisi iki 2005 metų turėti 4000 W-LAN taškų, kasmet duosiančių apie 500 mln. eurų pajamų.

   Europos telekomunikacinių koncernų smukimas darosi vis labiau dramatiškas. Po to, kai balandžio pabaigoje rinkos lyderis Vodafone pranešė apie laukiamo pelno perspektyvas, birža sureagavo į tai padidėjusių šios firmos akcijų pardavimų banga. Britų koncerno akcijų vertė Londono biržoje krito beveik devyniais procentais ir pirmąkart po 1998 m. nukrito žemiau 100 pensų žymos (apie 1,6 euro). Telekomunikacijų bumo 2000 m. pradžioje metu viena Vodafone akcija kainavo beveik keturis svarus.

   Bėdų nepavyko išvengti ir Deutsche Telekom - jo akcijų vertė krito ir toliau. Gegužės pradžioje buvo pasiektas rekordiškai žemas lygis (vienos akcijos vertė nesiekė 13 eurų). Kai 1996 m. DT akcijos buvo pradėtos platinti, jos kainavo 14,57 euro. France Telecom, kurį kaip ir jo vokiškąjį konkurentą slegia 60 mlrd. eurų skolos, akcijos irgi nukrito iki pačios žemiausios vertės (22,55 euro). Europinis šios verslo srities indeksas balandžio mėnesį sumažėjo maždaug septyniais procentais.

   Kaip pranešė Vodafone, jos dukterinių kompanijų D2 ir Omnitel (Italijos mobiliojo ryšio operatorius) finansinių 2002/03 metų (iki kovo 31 d.) pelnas iki išskaičiuojant mokesčius sudarys apie šešis milijardus eurų. Tai 5,2 proc. mažiau už atitinkamus praeitų metų įverčius. Tuo pat metu tikimasi tolesnio abonentų daugėjimo. 2006 m. Vodafone tikisi Vokietijoje ir Italijoje turėti 44 mln. abonentų. Dabar jų čia yra 35 milijonai.

   Vodafone išskiria tokius netikrumą keliančius faktorius, kaip rinkos sektoriaus ir jo konjunktūros vystymasis. Koncerno pateikiami skaičiai rodo, jog firma ir toliau auga. Balandžio pradžioje Vodafone klientų skaičius pirmąkart peržengė 100 mln. ribą. Nepaisant to, koncerno pranešimas daugumos buvo suprastas kaip pavojaus ženklas. Dabar šio telekomunikacijų sektoriaus lyderio rinkos vertė yra 68 mlrd. svarų (109 mlrd. eurų). Taigi, per pirmąjį šių metų pusmetį ji nukrito beveik 50 procentų. Vidutiniškai telekomunikacijų kompanijų vertė per tą patį laikotarpį sumažėjo 20 proc.

   Telekomo kompanijų žvaigždė leidžiasi dėl to, kad vis daugiau abejojama naujosios itin sparčios UMTS technologijos sėkme. Žinovai sako, kad UMTS pasirodys rinkoje ne anksčiau kaip po kokių dvejų metų. Be to, Vakarų Europoje mobilųjį telefoną jau turi daugiau kaip 70 proc. gyventojų, todėl dviženklių augimo rodiklių čia jau nebegalima tikėtis.

   Todėl dabar yra svarbiausia, kad padidėtų vienam klientui tenkančios pajamos. Bet būtent pačioje didžiausioje europinėje rinkoje - Vokietijoje, tą padaryti sekasi ypač sunkiai. Čia, pavyzdžiui Vodafone, pavyksta surinkti vos po 25 eurus abonentui, tuo tarpu kai Italijoje šis skaičius siekia 30, o Didžiojoje Britanijoje net 38 eurus. Dabar firma sieks iki 2006 m. pajamas iš kiekvieno kliento padidinti 43 procentais. Tai atitiktų ir viso rinkos sektoriaus sau keliamą užduotį.

   Bet rinkos žinovai neslepia savo pesimizmo. Johnas Karidis iš Londono Comerzbank sako, kad apie vystymosi perspektyvas dabar dar sunkiau spręsti nei anksčiau. Bankininkas mano, kad sąžiningas vykdomas Vodafone akcijų kursas turėtų būti apie 106 pensus, bet per trumpalaikį kritimą gali kainuoti 76 pensus. "Kai kuriems telekomų tūzams teks iš naujo gerai pagalvoti apie savo firmų perspektyvas", - sako Karidis. Rinkoje jau cirkuliuoja ir atitinkamų gandų. "Tai, kad vadybininkai turės planuoti kur kas mažesnį pelną, nei buvo prieš metus, nieko nebenustebins", - pasakė Markas James iš investicijų kompanijos Nomura.

   Koncernas Ericsson nutarė sukoncentruoti visus mokslinius tyrimus dideliuose padaliniuose. Tai dramatiškai atsilieps koncerno filialams Norvegijoje, kur bus atleista nuo 250 iki 300 darbuotojų.

   Ericsson yra jau senokai patekęs į nesėkmių ruožą, tačiau iki šiol kompanijos norvegiškasis filialas buvo to įtakojamas mažiau už kitus. Tuo tarpu dabar koncerno vadovybė nutarė perkelti septyniuose Norvegijoje įsikūrusiuose moksliniuose padaliniuose vykdomus tyrimus į didesnius koncernui priklausančius tyrimų centrus. Be to, kai kurių tyrimų nutarta išvis atsisakyti.

   Ši reorganizacija palies nuo 250 iki 300 iš visų 1000 Norvegijoje dirbančių Ericsson darbuotojų. Bus naikinamas Askero mieste įsikūręs filialas, konstravęs stebėjimo bei telekomo tinkluose atsirandančių klaidų taisymo sistemas ir komutuojamųjų grandinių ryšiui skirtas paslaugas.

   Panašus likimas laukia ir Grimstade esančio padalinio, kuriame buvo gaminama programinė įranga, jungusi tarpusavyje telefono stotis ir didelės spartos ryšio tinklus. Grimstade taip pat bus ženkliai sumažinti visi darbai, skirti GPRS sistemoms - šie darbai bus perkelti į centrinius Ericsson institutus, atsakingus už naujųjų mobiliojo telefono ryšio sistemų kūrimą.