Didele dalimi dėl mikrokompiuterio atsiradimo kaltas atsitiktinumas. Kompanija Intel, tiesą sakant, stengėsii didžiausią dėmesį skirti atminties lustų kūrimui, o kompanijos rinkodaros specialistai manė, kad mikrokompiuteriai prie gaminių asortimento nedera. Bet kai pavyko sukurti pirmąjį tokį prietaisą, jis užkerėjo visus, ir tai buvo pradžia visą pasaulį apėmusio pažangos proceso.
Kaip visa tai įvyko? Vis tik dar labai jaunai kompanijai Intel 1969 m. viena (dabar jau nebeegzistuojanti) japonų kompanija davė užduotį sukurti programuojamųjų kalkuliatorių mikroschemą. Japonų pageidavimu joje turėjo būti dvylika puslaidininkinių komponentų, kas Intel inžinieriui Tedui Hoffui pasirodė per didelis reikalavimas. Tuo metu Hoffo vadovaujamoje konstruktorių grupėje dirbo Stanas Mazoras ir Frederico Fagginas. Grupė triūsė prie keturių mikroschemų: ROM lusto (Intel 4001), skaičiavimo rezultatų įrašui skirto RAM lusto (Intel 4002), įvesties ir išvesties funkcijų poslinkio registro (Intel 4003) ir galiausiai, prie pirmojo CPU komponento (vėliau pavadinto Intel 4004).
Intel 4004 tapo legendiniu mikroprocesoroiumi, nes tai buvo pirmoji Intel 4004 serija. Stanas Mazoras apibrėžė šio lusto sugebėjimą veikti: jis veikė 1 MHz takto dažniu! Tedas Hoffas prisimena: "Tada mes apsistojome ties 800 kHz - mums pavyko sukurti 200 dolerių kainuojantį procesorių, kurio parametrai buvo tokie pat geri kaip ir kompiuterio, už kurio mėnesinę nuomą tada reikėjo mokėti 2000 dolerių." Kitas palyginimas: Intel 4004 buvo tokio pat galingumo, kaip ir istorinis penktojo dešimtmečio kompiuteris ENIAC, tik jis buvo milijoną kartų mažesnis.
1 pav. Marcianas E. Hoffas (Tedas Hoffas), Intel bendradarbis Nr. 12, laikomas mikrokompiuterio išradėju.
Konstrukciją realybe paversti pavyko Frederico Fagginui - vos po trijų mėnesių procesorius jau buvo pagamintas. Fagginas, tautybės italas, mokęsis Padujos universitete, savo karjerą pradėjęs SGS-Fairchild (dabar STMicroelectronics) kompanijoje, netoli Milano. Fagginas atvyko į Intel 1970 m. ir iškart buvo paskirtas dirbti prie 4004-ojo lusto projekto. Po ketverių metų jis paliko Intel ir perėjo į Zilog, kur sukūrė vieną svarbiausių 8 bitų mikroprocesorių Z80. Bet Intel iki šiol prisimena jį ir Tedą Hoffą, davusius pasauliui pirmąjį "atvirąjį" CPU lustą.
Iki tol nieko panašaus nėra buvę. Tedas Hoffas skundėsi: "Mes buvome tiek neatsargūs, jog suteikėme japonams išskirtines 4004 procesoriaus naudojimo teises. Jau tada žinojau, kad procesorius tinka ne tik kalkuliatoriams, bet ir daug kur kitur." Kaip ten bebūtų, japonai pagamino 100 000 kalkuliatorių, turinčių tokius lustus. Bet 1971 m. jiems teko vėl kreiptis pagalbos į Intel, nes kalkuliatorių rinkoje japonų kompanija susidūrė su didžiule konkurencija. Intel pasinaudojo šia aplinkybe ir išsiderėjo naudoti lustą. Šiandien pirmasis 4004 procesoriaus techninis aprašymas tapo savotiška legenda.
2 pav. Pirmasis i4004 techninis aprašymas.
Pirmasis procesorius greitai sulaukė pasekėjų. Kitos kalkuliatorius kūrusios kompanijos, pavyzdžiui, Texas Instruments, Rockwell ir GI, greitai sukūrė savuosius mikroprocesorius. Bet didžiausias skirtumas tarp jų ir 4004 tas, kad pastarasis buvo visai savarankiškas gaminys, o ne siaurai specializuotas prietaisas. Pirmasis 4 bitų mikroprocesorius ir daugelis jo konstrukcijos ypatybių vėliau tapo visai priimtinos: konstravimo įranga, emuliatoriai, asembleriai ir magistralinė sistema.
3 pav. Viena didžiausių istorijoje klaida galima pavadinti amerikiečių 1990 m. išduotą mikrokompiuterio patentą. Vėliau jis buvo panaikintas.
Kai Faggin stengėsi įdiegti mikroprocesorių 4004 į kompanijos gamybos linijas, Intel jau darė kitą mikroprocesorių 8008. Šis procesorius pasirodė rinkoje 1972 m.: dėl 8 bitų architektūros procesorius buvo naudojamas tekstų redagavimui ir sudėtingam duomenų apdorojimui. 8008 išbuvo rinkoje gana trumpai, nes Fagginas ir jo grupė greitai jį dar patobulino. 1974 m. pasirodė 8080, tapęs pirmuoju šios pramonės srities standartiniu gaminiu. Digital Equipment buvo viena iš tų gerai žinomų kompiuterinių firmų, prisidėjusių prie to, kad šis lustas būtų priimtas pasauliniu standartu.
Tuomet viskas rėmėsi mažyte pagrindine idėja, todėl niekas ir nepagalvojo, kad ją vertėtų užpatentuoti. Tik praėjus gana daug metų, kai vienas visai nežinomas asmuo iš Losanželo gavo patentą Nr. 4.942.516, aprėpusį ir mikroprocesoriaus konstrukciją, Intel atsibudo. Vėliau neteisingai išduotas patentas buvo panaikintas - tai buvo viena pačių didžiausių klaidų, kurias kada nors buvo padariusi Amerikos patentų tarnyba. Šiandien Tedas Hoffas yra laikomas pirmojo CPU išradėju, o Faginnas pirmuoju pagaminusiu tokį prietaisą. Jeigu abiem būtų tekę bent po pusę dolerio už kiekvieną pasaulyje pagamintą mikroprocesorių ir mikrokompiuterį, jie, be abejonės, būtų tarp pačių turtingiausių pasaulio žmonių.
