Rokas JUCYS
1999 metų pabaigoje ir 2000 metų pradžioje daugelis Europos telekomunikacijų operatorių investavo didžiules lėšas į optinių tinklų statybą. Optiniai tinklai apraizgė didžiuosius Europos miestus, sukurdami didžiulę informacijos perdavimo terpę. Tačiau, kaip parodė vėlesni metai, prognozės dėl pralaidumo poreikio pasirodė pernelyg optimistinės. Europos miestus jungiančiuose ryšio tinkluose perdavimo pralaidos pasiūla keliolika kartų viršijo paklausą, telekomunikacinių įmonių rinkos indeksai nusirito žemyn, o daugelis optinius kabelius paklojusių įmonių bankrutavo. Pajamos už informacijos perdavimą plačiajuostėmis ryšio linijomis augo lėčiau nei kaštai, reikalingi platesniam juostos pločiui užtikrinti, todėl operatoriams tokia veikla atnešė nemažus nuostolius. Taigi, atrodo, jog optikos bumas įvyko kiek per anksti, dar nesukūrus pakankamai pigias technologijas, leidžiančias pelningai teikti plačiajuostes optines paslaugas.
Kita vertus, šiuo metu labai sparčiai plinta plačiajuostė ADSL paslauga, teikiama vartotojui panaudojant varines linijas. ADSL priėmimo sparta, kurios teorinė riba yra 8 Mb/s (kai atstumas iki vartotojo ne daugiau 3 km.), greta standartinės Interneto prieigos leidžia teikti ir paslaugas, panašias į tas, kurias teikia kabelinės televizijos. Abonentas turi Internetą ir balso telefonijos paslaugą, be to jis gali vienu metu žiūrėti 2 televizijos kanalus. Šiuos kanalus galima pasirinkti peržiūrint transliuojamas programas, kurių skaičius prilygsta tradicinių kabelinės televizijos kompanijų transliuojamų programų skaičiui. Taigi net ir dabartinė varinėmis technologijomis pagrįsta ADSL paslauga leidžia realizuoti trigubą paslaugų paketą vartotojui, t.y. telefonijos, Interneto ir televizijos paslaugas. Be to jau atsirado nauja xDSL technologija VDSL, leidžianti pateikti kelis kartus didesnę informacijos priėmimo spartą vartotojui, nei ADSL atveju. Ar gali reikėti dar didesnių greičių? Panagrinėkime kokioms paslaugoms gali prireikti platesnės perdavimo juostos.
Televizijos programų arba DVD kokybės vaizdo signalo perdavimui reikia 4-6 Mb/s. Kelių vaizdo kanalų perdavimo ir greito Interneto bendra paslauga pareikalaus 5-15 Mb/s. HDTV paslaugoms prireiks apie 14 Mb/s, o HDTV paslaugoms kartu su kitų paslaugų paketu - daugiau kaip 20 Mb/s dydžio pralaidos. Dar platesnės dažnių juostos reikės tokioms paslaugoms kaip nuotolinis darbas, vaizdo konferencijos ir didelių failų perdavimas. Taigi, plečiantis paslaugų spektrui ir keliant didesnius reikalavimus prieigos spartai, savo vietą plačiajuosčių paslaugų teikime galėtų rasti ir optinė prieiga.
Tiesa, teisėtai galima paklausti, kada optinė prieiga pradės vyrauti plačiajuosčių paslaugų teikime? Situacija yra tokia, kad VDSL technologija šiuo metu jau egzistuoja, o išbaigto optinės prieigos sprendimo, leidžiančio teikti visas plačiajuostes paslaugas, kol kas dar nėra. Taigi, dabartinis telekomunikacijų plėtros sulėtėjimas galėtų būti išnaudojamas kuriant tokį sprendimą. Be to, kaip jau buvo aukščiau minėta, juostos pločio didinimas šiuo metu dar yra per brangus. Reiktų optimizuoti jau turimus tinklus ir į optine prieiga pagrįstas plačiajuostes paslaugas investuoti tiktai po to. Visos investicijos turi atsipirkti.
Aišku, kad ir VDSL, ir optinė prieiga turės būti naudojamos, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Todėl šiomis technologijomis teikiamos paslaugos turi būti pilnai suderinamos viena su kita. Tam reikia, kad ir vienos, ir kitos technologijos siūlomos paslaugos naudotųsi bendrais optiniais magistraliniais tinklais. Tokie terabitiniai stuburiniai tinklai turėtų būti pagrįsti optinės komutacijos technologijomis ir baigtųsi elektroninės komutacijos sistema, veikiančia kaip sąsaja su dabartiniais tinklais: IP, ATM, SDH. Toks optinės prieigos vystymosi modelis leistų sumažinti plačiajuosčio tinklo kaštus, nes egzistuojantys tinklai specialiai nebūtų keičiami juos pritaikant prie naujo galingo stuburinio tinklo, o sąsaja su jais būtų organizuojama per specialų elektroninės komutacijos mazgą. Toks būtų vienas iš galimų optinio tinklo plėtros scenarijų. Bet ar jis teisingas, kiekvienoje rinkoje teks vertinti atskirai, nes bet kokios investicijos visų pirma turi atsipirkti, taigi ir svarbiausioji tokio tinklo kūrimo prielaida, pirmiausia, turi būti pats plačiajuosčių paslaugų poreikis.
