Į lazerinio diodo lustą integravę fotoninio kristalo gardelę ir keisdami jos elementariojo narvelio struktūrą, Japonijos tyrėjai sukonstravo per paviršių spinduliuojantį lazerį, kurio išėjimo galia, palyginti su tradiciniu vertikaliojo rezonatoriaus lazeriu, yra didesnė ir geresnis lazerinių modų valdymas.

   Kaip žinoma, per paviršių spinduliuojantys lazeriai su vertikaliuoju rezonatoriumi, palyginti su kitų tipų lazeriais, turi nemažai pranašumų ir plačiai naudojami vietinio ryšio tinkluose. Tačiau jų spinduliuotės galia nėra didelė - paprastai vos keli milivatai išilginei ir šoninei modoms.

   Siekdami šį rodiklį pagerinti, Kioto universiteto profesorius Susumu Noda kartu su Takatsukio Minoltos Ltd. ir Kioto Science and Technology korporacijų tyrėjais į diodinio lazerio struktūrą integravo kvadratinės gardelės dvimatį fotoninį kristalą. Taikydami lydymo technologiją, jie šią gardelę suformavo ant ntipo InP padėklo. Paskui ji buvo sudurta su InGaAsP/InP daugialypiu kvantinių potencialo duobių aktyviuoju sluoksniu, esančiu tarp n- ir p-tipo InP sluoksnių.

   Fotoninis kristalas tyrėjams leido suformuoti stabilių parametrų rezonatorių, kuriame šis kristalas valdo šviesos sklidimą "X" ir "Y" kryptimis. Maža to, pasirodė, kad kristalo gardelės elementariojo narvelio forma lemia ir spinduliuotės bangos ilgį bei jos poliarizaciją.

   Pasak S. Nodos, nors darinio paviršiaus plotas yra labai didelis, generuojamos ir išilginė, ir šoninė modos. Kai kvadratinės gardelės fotoninio kristalo elementarusis narvelis yra apskritimo formos, spinduliuojamos modos esti sudėtingos poliarizacijos. Išmokti valdyti poliarizaciją - vienas iš sunkiausių uždavinių kuriant didelės galios vienamodį puslaidininkinį lazerį, kurio paviršiui statmena spinduliuotė būtų labai mažos skėsties. Pakeitę elementariojo narvelio apskritimo formą į elipsės, mokslininkai gavo tiesinės poliarizacijos spinduliuotę.

   Grupė tikisi patobulinti šį naują lazerį su fotoniniu kristalu, kad jis būtų pritaikytas tolimojo ryšio linijų reikmėms.