Šiais laikais, kai technika bei naujausios technologijos braunasi bemaž į visą mūsų kasdienybę, ko gero labiausiai linkę transformuotis mikroprocesoriai. Prieš tris dešimtmečius nebuvo įmanoma net numanyti, kad jie taip tvirtai įsišaknys mūsų gyvenime.

   Jei gyvenate išsivysčiusioje šalyje, jūsų namų ūkiui talkina per šimtą mikroprocesorių, "įsikūrusių" įvairioje buitinėje technikoje, pramogoms skirtoje aparatūroje, filmavimo kamerose, bevielio ryšio įrenginiuose, asmeniniuose kompiuteriuose ir žaisluose. Vien į jūsų automobilį įmontuota galbūt apie 50 mikroprocesorių. Galima lažintis, kad jūs ir dirbdami, ir poilsiaudami sunkiai apsieinate be asmeninio kompiuterio - įrenginio, kurio veikimas be mikroprocesoriaus neįmanomas kaip automobilio - be vidaus degimo variklio.

   Per visą savo istoriją mikroprocesorių verslas vystėsi pagal laisvosios rinkos dėsnius. Tokios galingos kompanijos kaip Intel, Motorola, Advanced Micro Devices, IBM, Sun Microsystems ir Hewlett Packard kasmet nuožmios konkurencijos sąlygomis naujausių ir galingiausių mikroprocesorių gamybai išleisdavo milijardus dolerių. Šiuolaikinių lustų integracijos laipsnis išties stulbina: viename jo kvadratiniame centimetre būna išsidėstę per 200 mln. tranzistorių, kurie tarpusavyje susiraizgę į sudėtingas grandines. Šie skaičiai liudija didelį juos gaminančių kompanijų techninį potencialą. Lustai naudojami asmeninių kompiuterių, vartotojo darbo vietų ir kitų sistemų, turinčių plačią pelningą rinką, gamyboje.

   Per pastaruosius kelis dešimtmečius mikroprocesorių, kaip ir kitų mikroelektronikos gaminių, našumas didėjo eksponentiškai; šis dėsnis buvo nustatytas Gordono E. Moore'o. Vienas Intel korporacijos steigėjų G. E. Moore'as, stebėdamas gamybos procesą, nustatė, kad to paties ploto luste maždaug per pusantrų metų tranzistorių skaičius padvigubėja, o lusto gamybos savikaina lieka nepakitusi. Per tuos pusantrų metų dvigubai padidėja mikroprocesorių našumas, o jų savikaina lieka ta pati. Ši ypatybė labai paranki ir vartotojams, ir gaminio kūrėjams, dėl to mikroprocesoriai tapo vienu reikšmingiausių nūdienos technikos išradimų.

   Deja, ateityje ši įsišaknijusi mikroelektronikos vystymosi tendencija turėtų iš esmės pasikeisti. Taip sparčiai didėjant mikroprocesorių našumui, vis didesnės paklausos įvairiose srityse susilauks maži ir vidutinio dydžio mikroprocesoriai. Todėl tie jų gamintojai, kurie visomis išgalėmis stengsis tik neatsilikti nuo Moore'o dėsnio diktuojamų reikalavimų, iš šios sparčiai besikeičiančios rinkos rizikuoja būti išstumti. Manoma, jog kai kurios kompanijos bus nukonkuruotos firmų, kurios visą savo gamybos procesą pertvarkys taip, kad lustai būtų gaminami atsižvelgiant į vartotojų poreikius.

   Jei firmos, projektuojančios ir gaminančios mikroprocesorius bei jų gamybos įrangą įsikibusios laikysis Moore'o dėsnio, joms pranašaujamos didelės permainos. Tie gamintojai, kurie ir toliau svarstys, kiek dar galima siaurinti lusto paveikslo linijas, mažinti tranzistorių matmenis ar didinti kristalo plokštelės skersmenį, pramiegos svarbius įvykius. Tačiau tai dar nereiškia, kad Moore'o dėsniui ateina galas.

   Atvirkščiai, tikimasi, kad stambiausi integrinių grandynų gamintojai neturės kitos išeities, tik toliau investuoti dideles lėšas, kad neatsiliktų nuo Moore'o dėsnio diktuojamo progreso, o šis dėsnis, kaip manoma, turėtų veikti dar 15 metų. Visgi abejojama, ar vien šių investicijų pakaks sėkmei garantuoti.

   Ar bus išsemtos puslaidininkinių prietaisų galimybės? Be abejo, kada nors bus. Tačiau galbūt šis klausimas nėra tinkamai formuluojamas. Įdomiausia būtų sužinoti, kokios permainos įvyks rinkoje, jei technologijos galimybės pranoks vartotojų poreikius?

Iš smulkių žuvyčių - į ryklius

   Mikroprocesorių rinka, kurios metų apyvarta vertinama 40 mlrd. dol., turi kelias pagrindines nišas. Pačią viršutinę yra užėmę galingiausieji mikroprocesoriai, naudojami serveriuose ir vartotojo darbo vietose. Toliau eina asmeninių kompiuterių rinka, kurioje dominuoja Intel mikroprocesoriai. Šie lustai pernai buvo pagrindinė rinkos prekė, kuri jų gamintojams atnešė 23 mlrd. dol. Beje, 2000 m. šių lustų gamintojams buvo sėkmingiausi. Kalifornijos valstijos San Chosė Puslaidininkių pramonės asociacijos duomenimis, jie gavo 32 mlrd. dol.

   2001 m. buvo sėkmingai pardavinėjamas dar vienas gaminys - mikrovaldiklis, kuris pelnė 10 mlrd. dol. Mikrovaldikliai paprastai nėra tokio skaičiavimo pajėgumo, kaip bendros paskirties mikroprocesoriai, bet realiu laiku valdo kitų sistemų, tarkim, automobilio variklio, veikimą. Šią gaminių hierarchiją užbaigia skaitmeninių signalų procesoriai - pagrindiniai korinio ryšio telefonų, skaitmeninio vaizdo grotuvų ir kitų pramogų sistemų komponentai, kurių buvo parduota už 4 mlrd. dol.

   Mikroprocesoriai yra unikalūs tuo, kad praeityje nė viena pramonės šaka, rėmusis pažangia technologija, dar nebuvo išleidusi tokių gaminių, kurių eksploatacijos charakteristikos būtų taip sparčiai (pagal eksponentinį dėsnį) gerėjusios. Moore'o dėsnis - tai visoje pramonės istorijoje precedento neturintis reiškinys. Tačiau pastaruoju metu ryškėja požymiai, kad tų pačių raidos dėsningumų, būdingų kompiuterių gamybos, telekomunikacijos, bankų bei ligoninių kompiuterizavimo sritims ir plieno gavybos pramonei, neišvengs ir mikroprocesorių verslas.

   Tokia rinkos raida prasideda nuo tos pakopos, kurioje esami gaminiai dar nepatenkina visų vartotojų poreikių. Tad nenuostabu, kad kompanijos konkuruoja tarpusavyje, stengdamosi sukurti geresnius gaminius. Kitaip tariant, šios stadijos konkurenciją skatina netobuli gaminiai. Kiekviena inžinierių sukurta naujoji gaminių karta išnaudoja visas esamas gamybos technologijos galimybes.

   Paprastai sudėtingus gaminius išleidžiančioms firmoms reikia sudaryti savą infrastruktūrą - tarpusavyje sąveikaujančių padalinių visumą. Jei gamyba tik pradedama, kaip buvo pačioje asmeninių kompiuterių kūrimo pradžioje, konkurencinę kovą laimėti daugiau galimybių turės tas, kuris sukurs tobulesnę gamybos infrastruktūrą. Taigi pradžioje gamintojai visą gamybos ciklą turi įveikti savo jėgomis.

   Antras pramonės vystymosi etapas prasideda tuomet, kai atskirų gaminių kokybė pranoksta vartotojų poreikius. Susidarius tokiai padėčiai, vartotojas, suprantama, papildomai už jam nereikalingą kokybę nemokės, bet labiau vertins arba patikimesnius gaminius, arba tuos, kurie atitiks jo specifinius reikalavimus. Jei tokius tik jam vienam reikalingus gaminius vartotojas galėtų gauti greitai ir lengvai, toks gaminys būtų dar paklausesnis.

   Konkurencinės kovos sąlygomis svarbiausia yra operatyviai reaguoti į vartotojų poreikius, kurių esama įvairiausių. Čia, be greito ir patogaus tiekimo, labai svarbu gaminti tokios struktūros gaminius, kurių dalys būtų tarpusavyje technologiškai susietos. Iš tokių gaminių ir jų dalių galima sudaryti modulius, kuriuose įvairių posistemių sąsajos yra standartizuotos. Esant tokiai struktūrizacijai ir standartizacijai, projektuotojai ir surinkėjai, kurdami atitinkamus mazgus, gali greitai reaguoti į pakitusius vartotojo poreikius; gaminiai gali būti modernizuojami jų iš naujo neprojektuojant.

   Svarbu paminėti, kad tokia gaminio modulizacija paprastai skatina steigti atskiras įmones, kurios klesti gamindamos tik vienintelį gaminio komponentą ar vieną posistemę. Manoma, kad tokios įmonės yra Seagate Technology ir Delphi Delco. Pirmoji gamina diskasukius, antroji - variklių automatines sistemas.

   Stambios kompanijos, kurios yra pusiaukelėje tarp šių dviejų vystymosi pakopų, pačios sudaro sąlygas smulkioms įmonėms rizikuoti ir staiga iškilti. Stambios įmonės dažnai per lėtai reaguoja ar tiesiog nepastebi pakitusių rinkos sąlygų ir atsiradusių naujų galimybių. Įsikūrusi nauja įmonė turi konkretų verslo planą ir galimybę jį įgyvendinti - ji taikosi į tuos pačius klientus, laukiančius aukštesnėse rinkos nišose.

   Čia esančių vartotojų gretos neišvengiamai retės, jei gerės gaminių eksploatacijos savybės. Tuo pat metu žemesnėse rinkos nišose formuojasi didžiulė vartotojų minia, kuri mainais į šias nepriekaištingas eksploatacijos savybes norėtų patikimesnių, smulkesnės specializacijos, patogių naudoti ar visomis šiomis savybėmis pasižyminčių gaminių.

Ar gero daikto gali būti per daug?

   Būtent tokia šiuo metu susidarė padėtis mikroprocesorių rinkoje. Pagrindiniai mikroprocesorių rodikliai - kaina ir eksploatacijos savybės - yra visų rinkos sluoksnių pagrindinis vertės matas.

   Tačiau šiuo metu ir vienas, ir kitas rodiklis patenkina įvairių vartotojų poreikius. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis mikroprocesorių rinką gali sudrebinti permainos. Iš savo pradinės raidos fazės, kurioje dominuoja gaminio kokybė, mikroprocesorių rinka įžengė į naują ilgalaikę pakopą, kurioje vyrauja kiti veiksniai, pvz., specifiniai vartotojų reikalavimai.

   Ko gero, svariausias įrodymas, kad permainų ilgai laukti neteks, yra tos didžiųjų mikroprocesorių siūlomos galimybės, kurios daugumai vartotojų yra nereikalingos. Nepaisant to, sparčiausi iš šių mikroprocesorių yra bandomi naujausiose jų panaudojimo srityse - trimačiuose žaidimuose, skaitmeniniuose videofailuose ar automatinėse teksto skaitymo sistemose. Lygia greta šie mikroprocesoriai bandomi ir asmeniniuose kompiuteriuose. Ir, atrodo, ši tendencija nesikeis. Tačiau ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama specialios paskirties mikroprocesoriams, kurie bus naudojami siauros paskirties uždaviniams spręsti.

   Kad ir kaip būtų, šiuo metu specialios paskirties mikroprocesorių vartotojų būrys dar mažas, palyginti su ta vartotojų armija, kuri savo AK naudoja tekstams redaguoti, elektroniniam paštui ar naršyti po Internetą. Šiai didžiajai daugumai tokie galingi mikroprocesoriai kaip Intel kompanijos "Itanium" ir "Pentium- 4" bei Advanced Micro Device kompanijos "Athlon" yra neabejojamai per geri. Kompiuteriuostestuojant standartinėmis testavimo programomis, šie lustai gali atlikti daugiau kaip milijardą operacijų per sekundę, o kai kuriais atvejais - per du milijardus. Paskutinė visuotinai paplitusios "Windows" operacinės sistemos versija "Windows XP" puikiai apsieina su mikroprocesoriumi "Pentium III", kuris už "Pentium- 4" yra dvigubai lėtesnis.

   Kaipgi po šių numatomų permainų atrodys mikroprocesorių verslas? Prisiminkime, kaip per pastaruosius 25 m. asmeninių kompiuterių gamyba iš pavienių garažuose įrengtų dirbtuvėlių virto didžiuliu pasaulinės pramonės tinklu.

   Aštunto dešimtmečio pradžioje Apple Computer, Tandy, Texas Instruments, Commodore ir Kaypro kompanijos sukūrė savo modelių kompiuterius ir savas jų programines įrangas. 1981 m. visą kompiuterių pramonę sudrebino IBM, sukūrusi savo pirmąjį originalųjį kompiuterį, kurio architektūra buvo modulizuota, o jo dalys ir programinė įranga tiekiamos Intelo, Microsofto ir Seagate'o.

   Kompiuterių pramonės vystymosi pradžioje, visų nuomone, geriausi ir patikimiausi buvo firmos Apple kompiuterijos gaminiai. Tobulėjant mikroprocesoriams, programinei įrangai bei kitiems pagrindiniams kompiuterių komponentams, AK imta masiškai naudoti tekstams redaguoti ir įvairiems skaičiavimo uždaviniams spręsti. Konkurencija įsiplieskė tarp specializuotų firmų, kurios, siekdamos išpešti naudos iš modulinės IBM kompiuterių sandaros, IBM firmai siūlo savo gaminius. Iš nesuskaičiuojamos šių firmų gausybės galima išskirti Compaq, Packard Bell, Toshiba, AT&T. Netrukus pagrindiniu konkurencijos kriterijumi tapo patikimumas, ir kelios įmonės, pelniusios patikimiausių kompanijų vardą - IBM, Compaq ir Hewlett Packard - rinkai ėmė diktuoti savo sąlygas.

   Iki dešimto dešimtmečio vidurio kompiuterių rinkoje funkcionalumas ir patikimumas tapo būtina gaminio savybe ir konkurencija perėjo į kitą stadiją. Šie rinkos pokyčiai paruošė dirvą Teksaso valstijos Round Rocko Dell Computer korporacijai, kuri iš žemiausių rinkos ešelonų staigiai iškilo į priešakinius. Dell kompanija labai operatyviai (per kelias dienas) savo klientams pristatydavo kompiuterius, kurių galimybės ir atliekamos funkcijos būdavo parenkamos pagal klientų pageidavimus. Taigi horizonte pasirodžius Dell kompanijai, kurios verslo planas buvo greitas bei patikimas vartotojų visokeriopų poreikių tenkinimas, kompiuterių pramonė įžengė į kitą vystymosi pakopą.

   Nors čia buvo nagrinėta asmeninių kompiuterių rinka, tačiau ir kitos pramonės šakos, kurių varomoji jėga yra modernios technologijos, vystosi pagal panašų scenarijų. Bet kuriuo atveju, iš pradžių konkurencija vyksta dėl kokybės, vėliau besivaržančių firmų akiratyje atsiduria patikimas, patogus naudoti ir specifinius vartotojų poreikius tenkinantys gaminys. Kai jo eksploatacijos savybės pranoksta vartotojų poreikius, konkuruojančios firmos varžosi dėl gaminio rodiklių, už kuriuos vartotojas moka gerus pinigus. Galiausiai stambios, labai struktūrizuotos įmonės tampa nepaslankios ir į konkurencijos sūkurį įtraukiama vis daugiau smulkesnių įmonių.

   Kodėl mikroprocesorių gamintojams nepradėjus gaminti ne tokių gerų lustų? Prieš kelerius metus Kalifornijos valstijos Santa Klaroje įsikūrusi Intel korporacija būtent tokius ir išbandė, gamindama "Celeron" mikroprocesorius. Šios mikroschemos struktūra nebuvo modulinė kaip kad "Pentium", todėl ją buvo sunkiau pritaikyti pagal užsakovo reikalavimus.

   Yra pastebėtas dar vienas įdomus faktas: ne tik naujausių mikroprocesorių savybės pranoksta vartotojų poreikius - dabartiniais puslaidininkinių struktūrų gamybos įrenginiais galima pasiekti tokį tranzistorių integracijos laipsnį, koks mikroprocesorių projektuotojams kol kas nereikalingas. Kitaip sakant, naujų lustų projektavimo greitis atsilieka nuo to tempo, kuriuo tobulėja mikroprocesorių gamybos įranga.

   Taigi projektavimo atotrūkis nuo gamybos parengties kurį laiką vis didėjo. Šią tendenciją prieš penkerius metus pastebėjo Sematech korporacija, kuri nustatė, kad tranzistorių, kuriais būtų galima papildyti lusto ploto vienetą, skaičius per metus padidėja 60%, tuo tarpu tranzistorių, iš kurių projektuotojai sudaro naujas grandines, skaičius per metus padidėja tik 20%.

   Faktas, kad mikroprocesorių projektuotojai dabar pradėjo "šykštėti" tranzistorių, tik dar kartą patvirtina, jog mikroprocesorių pramonėje įvyks tokios pat permainos, kaip ir kitose technologiškai imliose pramonės šakose - gaminio savybės bus keičiamos, kad atitiktų užsakovo reikalavimus. Nereikia pamiršti, kad norint sukurti ir toliau tobulinti modulinę gaminio struktūrą, kurios dalių sąsajos būtų standartizuotos, tenka atsisakyti kai kurio gaminio funkcionalumo. Gaminio struktūrizacijai aukojamos kai kurios jo eksploatacijos savybės, užtat šios priemonės gaminių rinką atitraukia nuo prarajos krašto.

Gamyba pagal užsakovo reikalavimus

   Gaminio kūrimo pagal užsakovo reikalavimus tendencija jau gyvuoja žemesnėse mikroprocesorių pramonės nišose. Lustų pagrindu kuriami gaminiai yra modulinės struktūros; jie projektuojami iš atskirų nekintamų blokų, atliekančių tam tikras funkcijas (šie blokai dar vadinami intelektinės nuosavybės blokais - intelectual property blocks, toliau - IP). IP blokai esti įvairių dydžių ir sudėtingumo. Jų paskirtis ir funkcijos gali būti įvairiausios - parengti paprastą RS-232 nuosekliojo prievado sąsają, valdiklį su dinamine operatyviąja atmintimi arba sudėtingas gaminių posistemes, pvz., 32 ar 64 skilčių mikroprocesorius. Šiuos blokus savo gaminiams projektuoti gali naudoti ir ta pati kompanija, ir daugelis skirtingų firmų.

   Kai kurios žemesniuose rinkos sluoksniuose veikiančios firmos iš IP blokų sudaro programinės įrangos paketus (programinio tipo aprašus, kurie gali būti integruoti į projektuojamąją aparatinę įrangą) ir aparatinės įrangos branduolius, kurie iš esmės yra gatavi gaminiai. Šiuose branduoliuose būna nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų tranzistorių. Esami IP gaminiai firmas skatina labiau sutelkti dėmesį į sistemų kūrimą iš gatavų blokų, o ne kaskart projektuoti naujus gaminius. Norint sukurti originalų specialios paskirties gaminį ar jo komponentą, tereikia išsirinkti reikiamus procesorius ar kitokio tipo branduolius ir juos sujungti į visumą.

   Neseniai kelios kompanijos šią blokų išrankos ir jų integracijos metodiką ėmė plėtoti toliau - pradėjo kurti specializuotų mikroprocesorių branduolius. Naudodami specialias projektavimo priemones, inžinieriai tokį mikroprocesorių gali suprojektuoti labai greitai - per kelias savaites.

   Pagrindinės šioje specializuotų branduolių kūrimo veikloje dalyvaujančios kompanijos yra Tensilica, ARC Cores, Hewlett Packard ir STMicroelectronics. Jų veiklos "ideologija" panaši, bet skirtingi uždaviniai ir rinka. Pavyzdžiui, kompanija Tensilica, gaminanti "Xtensa" serijos specializuotus procesorius, išsiverčia su paprastais mikroprocesoriniais branduoliais. O vartotojas šiai įmonei gali ir pats apibrėžti savo keliamus reikalavimus atitinkamame tinklalapyje, vartodamas aukštojo lygmens kalbą, pvz., "Verilog".

   ARC Core kompanijos "ARCtangent" serijos gaminiai taikosi į skaitmeninių signalų procesorių rinką. Kaip ir Tensilica, ji užsakovams leidžia patiems apibrėžti norimo procesoriaus savybes - linijų grupės plotį, operatyviosios buferinės atminties talpą ir t.t. Hewlett Packard kompanijos HP/ST Lx gaminių serijos paskirtis - spartinti daugialypės informacijos (garso, vaizdo) apdorojimą taikant labai ilgų žodžių komandų metodiką. Vartotojui leidžiama pasirinkti lygiagrečių komandų rinkinį - pasirenkamas reikiamas skaičius įrenginių, kuriais vienu metu atliekamos kelios operacijos.

Intel fenomenas

   Taigi kas naujo laukiama mikroprocesorių rinkoje? Joje sulauksime tokių pokyčių, kaip ir kitų technologijoms imlių pramonės šakų rinkoje. Greitas užsakovų įnorių tenkinimas bus pagrindinis smulkesnių įmonių sėkmės garantas. Konkrečių tokios veiklos pavyzdžių yra labai daug - skaitmeninių signalų apdorojimas, specializuotų procesorių, skirtų integruoti į skaitmeninius vaizdo grotuvus, skaitmenines kameras, įvairius kombainus ir t.t., gamyba.

   Palaipsniui permainos neišvengiamai palies aukštesniuosius rinkos sluoksnius, įskaitant ir AK. Po teisybei, SuperH, MIPS Technologies ir ARM kompanijos jau dabar gamina supaprastintų komandų rinkinio mikroprocesorių branduolius, kurie kartu su kitais elementais gali būti montuojami ant vieno lusto. Gautas įrenginys našumu gali lengvai prilygti pagrindiniam AK duomenų apdorojimo blokui.

   Tačiau tokių galingų kompanijų kaip kad Intel užsakovai iš jos ir toliau pirks bendros paskirties naujausius procesorius, kuriuos Intel taip gerai projektuoja ir sklandžiai tiekia. Nepaisant to, visos permainų tendencijos, apimsiančios visus rinkos sluoksnius, išlieka.

   Pavyzdžiui, rinkodaros firmos Gartner Dataquest duomenimis, 2001 m. pirmą kartą nuo 1985 m. buvo mažiau parduota AK, kurie sudaro didžiausią naujausių bendrosios paskirties mikroprocesorių rinkos dalį. Visgi, nors skaitmeninių signalų procesorių paklausa pernai ir sumažėjo, apskritai mikroprocesorių rinka plečiasi. Ją papildo naujų paslaugų, pvz., bevielio ryšio sistemų, delninių kompiuterių, kompiuterinių žaidimų, muzikos, skaitmeninių vaizdo sistemų ir kitų pramogų sritys.

Ką daryti?

   Jei mikroprocesorių rinkoje iš tikrųjų ims dominuoti palyginti nedideliais kiekiais gaminami specializuoti lustai, turėtų keistis ir kai kurie jų vertinimo akcentai. Pirmiausia, svarbiu lustų gamybos rodikliu taps naujojo lusto projektavimo, pagaminimo ir pristatymo užsakovui trukmė. Antra - firmos žvalgysis mažesnių, bet specifinių rinkų, tad ir jų gaminiai bus skirti specialiems poreikiams tenkinti.

   Kai užsakovo pageidaujami gaminiai į rinką tiekiami operatyviai, visas gamybos procesas vyksta intensyviau. Pvz., Tensilica giriasi, kad jai suprojektuoti modulinės mikroprocesorinės sistemos lustą ir jo veikimą patikrinti imitavimo būdu užtenka 2 savaičių. Tačiau dauguma lustų gamybos įrenginių visą gamybos ciklą įveikia maždaug per 10 savaičių.

   Šiuolaikinis mikroelektronikos gaminys rinkoje užsibūna vidutiniškai metus (paskui jį keičia tobulesnis), tad gaminio subrandinimo trukmė yra nedovanotinai ilga. Ateityje ši padėtis turėtų keistis.

   Mikroprocesorių verslo kompanijos, kurios ateityje nori susilaukti sėkmės, turėtų:

· taip projektuoti modulinės struktūros lustus, kad nuolat galėtų naudotis savo intelektinės nuosavybės blokais;

· kurdamos lustus pagal užsakovų reikalavimus, naudoti standartines grandines ir pagal galimybę duomenų apdorojimo technologijas;

· sumažinti mikroprocesorių ir vienlusčių sistemų projektavimo trukmę, o svarbiausia - ženkliai sutrumpinti patį gamybos procesą;

· visomis išgalėmis plėsti rinką iš anksto žinant, kad specifiniai gaminiai bus gaminami palyginti nedideliais kiekiais.

   Mikroprocesorių pramonės raida nepriklausys nuo tinkamo kompanijos vadybininkų parinkimo. Šios raidos varomoji jėga - arši konkurencija, vykstanti visuose mikroprocesorių rinkos sluoksniuose. Sėkmė priklausys nuo to, ar pačios firmos sugebės prisitaikyti prie pakitusių rinkos sąlygų.