Dar visai neseniai visi gerai žinojome, kokioje srityje specializuojasi kiekviena aukštųjų technologijų kompanija. Microsoft buvo programinės įrangos gamintoja, Intel - atmintinių ir mikroprocesorių, GEC buvo gynybinės elektronikos kompanija, o Hewlett-Packard gamino prietaisus. Bet dabar viskas keičiasi.
Su savuoju X-box Microsoft skverbiasi į žaidimų pasaulį, o Intel paskutiniuosius porą metų jau darbuojasi buitinės elektronikos rinkoje. Pernai metų rugsėjo mėnesį Intel pabandė laimę (jau antrąjį kartą) specialiųjų integrinių schemų (ASIC -Application Specific Integrated Circuit) rinkoje, o šiemet bendromis jėgomis su Microsoft ruošiasi kartu kurti 3G mobiliuosius telefonus. HP pabandė atsikratyti savo senojo prietaisų gamintojo įvaizdžio, perėmė Compaq ir įsigilino į asmeninių kompiuterių sritį. GEC paliko gynybinės elektronikos sektorių ir persikrikštijusi vardu Marconi pradėjo gaminti įrenginius telekomunikacinių sistemų infrastruktūrai.
Silicio slėnyje, kur įprasta viskam priklijuoti etiketes, šiai įvairovei irgi buvo surastas tinkamas pavadinimas.
"Tai yra vadinama HP prakeikimu", - sako Actel prezidentas Johnas Eastas. Kadaise HP gamino pačius geriausius matavimo prietaisus, kuriuos naudojo visi - universitetai, laboratorijos, pramonės įmonės, iš tiesų visi, - bet HP buvo priversta patraukti asmeninių kompiuterių sritin, nes kitur nebuvo įmanomas joks augimas. Jie gamino daiktus, apie kuriuos žinojo per mažai, vien dėl to, kad kompanijos ekonomistai pasakė: "Tai yra vienintelė rinka, kurioje galime tikėtis ženklesnio augimo." Bet rinkos dėsniai sako, kad kiekviena rinka yra valdoma joje įsitvirtinusių lyderių, kuriuos išstumti yra labai sunku.
Ekonomistai nuolat kartoja: "Kompanija privalo augti." Jei nematyti augimo perspektyvų, akcijų kaina pradeda kristi. Taigi šefas, kuris mato, kad pagrindinėje veiklos srityje augimas sulėtėjo, priverstas dairytis kitur, stengdamasis rasti rinką, kurioje yra geresnės augimo galimybės.
Aukštųjų technologijų pramonės srityje rasime ir reikšmingos pažangos, pasiektos dėl tokios plėtros, ir nepasisekimo pavyzdžių. Sėkmė arba nesėkmė priklauso nuo to, ar toje srityje, į kurią nutarė pradėti skverbtis kompanija, jau egzistuoja vyraujantis rinkos lyderis, ir nuo to, kiek daug toje srityje lemia naujos technologijos ir radikaliai atnaujinti verslo modeliai, galintys pajudinti jau įsitvirtinusią pramonės infrastruktūrą.
Pačiu laiku
Vienas pavyzdys - tai Texas Instruments, naftos paieškoms reikalingus prietaisus gaminusi kompanija, kuri 1952 m., kai Bell Labs išaiškino pasauliui, kaip yra gaminami tranzistoriai, nutarė imtis puslaidininkinių prietaisų verslo. TI pakeitusi veiklos sritį vykstant milžiniškiems pokyčiams technologijoje greitai tapo viena iš technologinių lyderių ir savo pirmąjį tranzistorių iš silicio pagamino 1954 m., o 1958 m pirmąjį silicio integrinį grandyną. Apie 25 metus TI buvo didžiausia pasaulyje puslaidininkinių prietaisų gamintoja.
TI savo veiklos pobūdį pakeitė tai veiklai labai tinkamu momentu. Trisdešimt metų po to, kai tai padarė TI, kita naftininkams reikalingą įrangą gaminusi firma, Schlumberger, irgi pabandė padaryti taip pat. Bet laikas jau buvo ne tas ir Schlumberger patyrė didžiulę nesėkmę.
1979 m. Schlumberger nusipirko tuomet jau labai nestabilią kompaniją Fairchild Semiconductor, ir į ją investavo vieną milijardą dolerių, kurių dauguma veikiai buvo prarasta. Schlumberger naujojo verslo ėmėsi per vėlai, nes tuo metu puslaidininkių technologija jau buvo visiškai subrendusi, o šiame rinkos sektoriuje buvo įsitvirtinę aiškūs lyderiai.
Kitas sėkmingos veiklos srities pakeitimo pavyzdys yra Nokia apsisprendimas imtis GSM 1990 metais. Tada kompanija Nokia buvo pramoninis susivienijimas, kurio šaknys buvo medžio apdirbime. Nokia pardavė daugelį savo fabrikų ir investavo gautas lėšas į bevieles skaitmenines ryšio technologijas, tikėdamasi, kad jos padarys perversmą mobiliajame ryšyje.
Pagrindiniai pasaulio mobiliųjų telefonų gamintojai nežengė panašaus žingsnio, todėl jie pavėlavo pereiti nuo analoginių prie skaitmeninių technologijų, o Nokia, dideliam viso pasaulio nustebimui, užkariavo net trečdalį visos naujosios rinkos.
Marconi katastrofa
Visiškai kitoks likimas ištiko GEC, 116 metų egzistavusį britų konglomeratą, stipriai užangažuotą karinės elektronikos srityje, 1999 m. nutarusį atsikratyti daugelio savo veiklos sričių, įskaitant ir gynybos tikslams gamintus įrenginius. Vietoj to kompanija manė sutelksianti savąją veiklą telekomunikacinių sistemų infrastruktūrai reikalingos įrangos srityje, kas greitai atvedė prie vienos iš pačių didžiausių visoje pramonės istorijoje katastrofų.
Nuo 12,5 svarų, kuriuos kompanijos akcija kainavo 2000 metais, iki šių metų balandžio mėn. akcijos vertė nukrito iki šešių pensų. Dabar kompanijos ateitis yra labai neaiški. Vadovybė, kūrusi šią strategiją jau nebedirba kompanijoje.
Marconi suklydo pabandęs įsiskverbti į rinką, kurioje jau buvo įsitvirtinę aiškūs lyderiai - Alcatel, Nortel, Cisco ir Lucent, korios ir dabar yra vienos iš stipriausių pasaulyje korporacijų, o jokie didesni technologiniai pokyčiai tuo metu nenusimatė.
Verslo modelio pakeitimas
Kartais sėkmingas veiklos sferos pakeitimas yra lydimas ne technologijos pokyčio, o pakeisto verslo modelio. 1993 m. visiems buvo aišku, kad IBM pateko į paskutinę savo kritimo fazę. Didžiosios skaičiavimo mašinos jau buvo tapusios anachronizmu, nustumtu į pašalę į tinklus sujungtų asmeninių kompiuterių. IBM laukė tik vienas kelias - žemyn.
Tada korporacijos valdymą perėmė Lou Gerstneris, iki tol buvęs didmenininkų grupės Nabisco prezidentu, ir visi suprato, kad dabar IBM gali ristis žemyn dar greičiau. Bet būtent Gerstneris anksčiau negu bet kas kitas suprato, kad kompiuterių pramonė gali vystytis tiktai perėjus nuo aparatūrinės įrangos gamybos prie informacinių technologijų paslaugų.
Šią viziją realizavus IBM akcijų vertė per Gerstnerio vadovavimo laikotarpį išaugo 800 proc. Šią kompaniją nuo DEC, Wang ir Burrough firmų likimo išgelbėjo tiktai sėkmingas veiklos srities pakeitimas.
Ar pasiseks Microsoft
Taigi, ką galėtume pasakyti apie paskutiniuosius bandymus? Ar jie veda į svaiginančią sėkmę ar į katastrofas? Microsoft nutarė eiti su savo X-box į stiprių ir patyrusių konkurencinėje kovoje lyderių Sony ir Nintendo kompiuterinių žaidimų rinką, nors jokio technologinio pranašumo programinės įrangos kūrėjai neturi. Istorijoje yra pasakyta, kad toks bandymas gali laukti tiktai nesėkmės.
Intel ir Microsoft bendra investicija į 3G telefonų kūrimą yra tokia nesena naujiena, jog dabar dar sunku prognozuoti, kaip jiems ten seksis. Kiekvienu atveju naujojoje veiklos sferoje jų jau laukia tokie stiprūs konkurentai kaip Nokia, Sony, Ericsson, Motorola, Samsung, Siemens ir daugelis kitų. Kiek žinoma, Microsoft ir Intel ekspertizė bevielio ryšio srityje yra minimali, o kažkokių sensacingų technologinių naujovių irgi nenusimato. Atrodo, kad ši iniciatyva irgi yra pasmerkta žlugimui.
Dėl ankstesnio Intel bandymo keisti veiklos sritį, investicijos į specializuotus integrinius grandynus ASIC iškilo nemažai klausimų, kadangi Intel ASIC padalinys (žinomas kaip Intel Microelectronics arba IME) neturi galimybės naudotis Intel stipriosiomis pusėmis, mikroprocesoriais, todėl yra priverstas ieškoti pagalbos kitur. Todėl jam įveikti konkurentus, pavyzdžiui, LSI Logic ar ST Microelectronics bus labai sunku.
Keistas pasirinkimas
HP apsisprendimas pirkti Compaq ir taip padidinti savo dalyvavimą asmeninių kompiuterių rinkoje aukštųjų technologijų srities kompanijai atrodo keistokas. Bendrai paėmus, asmeninių kompiuterių rinkoje nematyti didesnių kliūčių, neleidžiančių bet kam pereiti į šią veiklos sferą; gamybos pajėgumai čia nėra lemiamas konkurencinės kovos veiksnys, viską lemia gaminių kainos, o naujas technologinis šuolis yra mažai tikėtinas. Kompanijai, turinčiai tokią nuostabią techninę bazę, kokią turi HP, asmeninių kompiuterių gamyba yra keistas pasirinkimas.
Taigi veiklos sferos pakeitimą reguliuojančios taisyklės sako, kad jis pavyks tada, jei spėsi pirmas pasinaudoti besikeičiančiomis technologinėmis sąlygomis, jeigu laiku suspėsi ateiti į naują rinką, arba jeigu tau pavyko sukurti naujovišką verslo modelį. Kiekvienu iš šių atvejų galima laimėti kelis metus, per kuriuos galima netrukdomai plėstis naujai atsiradusiame rinkos vakuume.
Tačiau situacija bus visiškai kitokia, jeigu ateisi į konkretų rinkos sektorių perdaug vėlai, nesiūlydamas jokių didesnių technologijos pakeitimų, jokio technologinio pranašumo, jokio naujo verslo reikalų tvarkymo modelio ir ten susidursi su stipriais, gerai rinkoje įsitvirtinusiais lyderiais.
