| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2001 m. Nr. 3 turinys

· Storage area network
· Europos technologinei pramonei reikia daugiau vadovų
· Rambus "užsirovė" ne ant to žmogaus
· Inovacijos – raktas į klestėjimą
· Bluetooth – nuo idėjos iki užbaigto gaminio
· ISDN nurašyti dar per anksti

Internetas
· Airija randa savo vietą tinklo žemėlapyje
· Žinutės

Elektronika
· Kaip pagaminti hiperkompiuterį
· Oscilografas tampa informacijos centru
· Joks akumuliatorius neprilygs mūsų kuro elementams, tvirtina naujai įsikūrusi Izraelio firma
· Žinutės
· Karo padangė
· Feroelektrinės atmintinės

DAN Communications
· Fiksuotoji bevielė kreiptis
· Ceragon Networks plačiajuostės bevielio ryšio įrangos šeima FibeAir

Istorija
· Maiklas Faradėjus ir švyturiai
· Pasirašyta, užantspauduota ir išsiųsta

Mobilusis ryšys
· Žinutės
· Bevieliai duomenų tinklai 5 GHz dažnių juostoje
· Pigiau, paprasčiau ir patogiau
· Kaip pakilti aukštyn
· WLAN technologijų ypatumai
· Naujosios antenos padarys 3G tinklą ekonomiškesnį. Ateityje jis galės pakeisti stacionariuosius tinklus

Optinis ryšys
· Spartūs fotodetektoriai
· Žinutės
· Rašalinių spausdintuvų technologijos taikymas mikrooptikos prietaisų gamyboje
· Skylėtosios skaidulos

Rambus "užsirovė" ne ant to žmogaus

   Japonų ir korėjiečių kompanijos, gaminančios DRAM atmintines, pasidavė ir pradėjo mokėti atskaitymus Rambus kaip patento savininkei. Tačiau Infineon prezidentas Ulrichas Schumacheris ryžosi kovoti - ir nugalėjo. "Kovoti ir laimėti" - taip trumpai galima apibūdinti visą jo ligšiolinę karjerą.

   Gegužės mėnesį Virdžinijos teisme svarstytos bylos pagrindu, kurią laimėjo Infineon prieš Rambus, pašalinta iš puslaidininkių pramonės kelio didelė kliūtis. Teismo nutartimi, teigiančia, kad Rambus pretenzijos yra nepagrįstos ir šios kompanijos patentas negalioja, bus atsisakyta 3,5 proc. atskaitymų, kuriuos mokėjo jai visi SDRAM gamintojai. Bet dar svarbiau yra tai, kad Rambus, nepaisant Intel paramos, nesugebėjo primesti savosios architektūros jos visai nepageidaujančiai rinkai.

Infineon sėkmės raktas

   Jei ne Infineon, tai neaišku, ar būtų kada nors suabejota Rambus patentu. Japonų firmos ir Samsung jau buvo susitarusios mokėti atskaitymus už Rambus SDRAM patentą, o iš visų didesniųjų to iki šiol nedarė tik Infineon, Hynix ir Micron.

   Lemiama pasirodė Infineon pozicija, kurią ir nulėmė jos prezidento Ulricho Schumacherio charakterio savybės. Nuo pat to meto, kai ką tik apsigynęs disertaciją Schumacheris atėjo į Siemens, jis nepaliovė abejoti visuotinomis priimtomis tiesomis, konfrontavo su nusistovėjusiais dalykais ir į viską reagavo mažai paisydamas kitų nuomonės. Iš esmės Schumacheris yra maištininkas. Tokioje tradicinėje kompanijoje kaip Siemens jis buvo laikomas laisvamaniu, bet nors savo laisvamaniškumu jis daug ką erzino, galų gale jam vis pasisekdavo. Visa tai galima paaiškinti tik tuo, kad jis visada siekė ne tiek išorinio efekto, kiek rezultato.

   Pirmoji jo kompanijoje Siemens darbo vieta buvo puslaidininkių skyriaus matavimų padalinys. Čia jis rado duomenis, kad kompanija kasmet išleido matavimo įrangai pirkti 60 mln. Vokietijos markių, kai visa puslaidininkių skyriaus pardavimų apimtis siekė tik 1 mlrd. markių. Jis sumažino tas išlaidas iki 20 mln. markių, 40 proc. padidino darbo efektyvumą, tačiau susidūrė su nemažu pasipriešinimu.

   "Kuo stipresnis buvo pasipriešinimas, tuo labiau stiprėjo mano motyvacija", - sako Schumacheris. "Jeigu viskas vyksta labai sklandžiai, be jokio pasipriešinimo, tai labai greitai nusibosta. Kuo daugiau tenka kovoti, tuo labiau junti, kad gyveni."

   Vėliau jam buvo pasiūlyta vadovauti vienai iš dviejų firmos veiklos krypčių: telekomunikacinių arba DRAM grandynų gamybai. "DRAM srityje viskas buvo ne taip kaip dera. Visur buvo daroma neteisingai - konstruojant, parduodant, gaminant, pasirenkant žaliavų tiekėjus. Kita vertus, mūsų veikla telekomunikacijos prietaisų gamyboje buvo sąlyginai sėkminga - labai geri gaminiai, stabili padėtis rinkoje." Jis pasirinko DRAM.

DRAM problemos sprendimas

   Kodėl? "Žinojau, kad turėjau susirasti veiklos sritį, kurioje per trumpą laiką galėčiau pasiekti didžiausią pažangą. Kitaip mane būtų pribaigę", - atsako Schumacheris. "Tam DRAM padalinys tiko geriau nei telekomunikaciniai grandynai. Telekomunikacijų srityje rezultatą galėjau pasiekti tik per kokius penkerius metus. Bet per tą laiką įvairūs politikieriai tave gali pribaigti penkis kartus."

   Kodėl jis yra toks tikras, jog Siemens "politikieriai" taip troško jį pribaigti? "Yra milžiniškas skirtumas, ar tu esi lojalus firmai, ar tik savajam šefui, ar gali kritikuoti savo šefą ir turėti skirtingą nuomonę - šitaip elgdamasis daug draugų nesusirasi", - aiškina Schumacheris. "Organizacijoje, kurioje viskas nukreipta į rezultatų siekimą, tokio tipo žmonių niekas nemyli - jie paprasčiausiai yra tam tikras trukdantis elementas."

   "Į mane visą laiką buvo žiūrima kaip į tam tikrą grėsmę. Bet dėl to aš nelabai pasikeičiau", - priduria Schumacheris. "Kai tik ką nors darai kitoniškai, visada į tave žiūrima kaip į grėsmę. Apie 90 proc. visų žmonių nekenčia pokyčių, nes dėl jų jie neužtikrinti savimi ir pradeda jausti, kad gali ko nors netekti. Bet šioje srityje kiekvienas žmogus privalo kažką keisti. Sugebėti surasti naujus kelius kaip ką nors padaryti geriau yra pusė darbo".

Per didelis lustas

   "Kai man teko atsidėti DRAM rinkos klausimams, buvau priverstas, pavyzdžiui, susikirsti su mūsų konstruktoriais, nes tuo metu mūsiškė 1 Mb DRAM mikroschema užėmė 72 mm2 ploto lustą, o aš žinojau, jog Micron tokį pat grandyną sugeba sutalpinti žymiai mažesniame plote. Tačiau jie nieko nenorėjo girdėti."

   Todėl Schumacheris iš kiekvienos didesnės DRAM konstravimu užsiimančios grupės pasirinko po vieną žmogų ir nuskrido su jais ekskursuoti į Aidaho valstijos Micron gamyklą. Jie išvydo, kad Micron grandynas užima 45 mm2, taigi, jo gamyba 30 proc. pigesnė nei Siemens prietaiso gamyba.

   "Manau, kad Micron tuo metu iš mūsų pasišaipė", - prisimena Schumacheris, - nes tada jie konstravo vos 17 mm2 ploto 1 Mb DRAM. Per porą dienų jie mums viską aprodė. Gerai, kad tada jie neišgrūdo mūsų pro duris. Iš tiesų, aš galvoju, kad jie tiesiog šaipėsi iš vargšelių ir sakė sau: "Tegu jie pamato realybę, gal tada supras, jog čia jiems nėra ko veikti". Sugrįžę iš Aidaho nebeabejojome, ką reikia daryti".

   Po to teko kovoti su gaminių konstruktoriais. "Turėjau užsakovą, kuriam iki tol tiekėjai buvome tiktai mes, bet jis pageidavo 4 Mb × 16 talpos DRAM grandyno, kurį reikėjo sukurti per 18 mėn.", - sako Schumacheris. "Konstruktoriai atsakė, kad jie pirma norį pabandyti sukurti 4 Mb × 8 talpos grandyną, o tik po to pereiti prie 4 Mb × 16. Aš jiems paaiškinau, kad užsakovo 4 Mb × 8 grandynui neturiu (vienintelė tokius DRAM naudojusi firma buvo Apple), o 4 Mb × 16 grandynų reikia daug kam. Skyrių šefai pareiškė, kad negalį kitaip, - galį pradžioje bandyti tik 4 Mb × 8. Kai mes baigėme gaminti tą prietaisą, Apple reikalai pašlijo, o aš praradau visus klientus, kuriems reikėjo 4 Mb × 16. Nuostoliai buvo milžiniški."

Visiška laisvė

   "Tie mano karjeros metai, - 1991-1993, kai dirbau prie DRAM, buvo geriausi, nes visi tuomet galvojo, kad DRAM rinka jau mirusi. Niekas nenorėjo su ja prasidėti, todėl man buvo suteikta visiška veiksmų laisvė. Niekas nesikišo, nes niekas nenorėjo būti tarp nevykėlių."

   Vėliau viskas pasikeitė. "Apie 1995 m. mūsų pelnas siekė iki 600 mln. markių, o apyvarta jau buvo 1,7 mlrd. markių. Niekuomet neužmiršiu, kai man paskambino kompanijos valdybos pirmininkas ir pradėjo aiškinti, kad ši veikla pasidarė tokia plati ir kad man vienam su ja bus sunku susidoroti. Jis pasisiūlė į pagalbą, tačiau aš jos mandagiai atsisakiau."

   Tuo metu, apie 1996 m., Schumacheris tapo Siemens puslaidininkių grupės vadovu, bet sėkmė greitai nusisuko nuo jo, nes tada žlugo visa DRAM rinka. Lusto kaina nuo 50 dolerių nukrito iki 12 dol., o visos rinkos kaina nuo 40 mlrd. dolerių sumažėjo iki 14 mlrd. DRAM gamintojai visame pasaulyje prarado 10 mlrd. dolerių, o Siemens Semiconductors nuostoliai siekė iki 723 mln. dolerių.

   Schumacheris apkaltino korėjiečius, anot jo, jų firmos pagamino per daug mikroschemų ir sugriovė visą kainodarą. Korėjos vyriausybė dėl šio pasisakymo jį apskundė Vokietijos užsienio prekybos departamentui, kuris savo ruožtu pareiškė pretenzijas Siemens prezidentui Heinrichui von Priereriui. Bet visa tai nepadarė Schumacheriui jokio poveikio. Jis ir toliau kaltino korėjiečius. Paklaustas, kaip jis asmeniškai įveikė krizės padarinius, jis atsakė: "Mes manome, kad kur kas yra svarbiau, kad mes esame patenkinti tuo, ką darome, nei tai, ką apie mus galvoja aplinkinis pasaulis. Jeigu tavasis pasaulio modelis mažiau priklausys nuo aplinkos atsako, tave mažiau gąsdins išorinių aplinkybių pasikeitimas."

   Jį išgelbėjo jo grupė. "Už mano nugaros buvo mano grupė, ir tai padėjo man išgyventi bent du kartus. Politiniu požiūriu kompanijai gal ir būtų buvę nesunku atsisveikinti su vienu iš šefų, tačiau būtų buvę sudėtinga atsisveikinti su ištisa veiklos kryptimi - tai nebūtų gerai atrodę. Pradžioje grupė buvo mano vienintelis skydas".

Infineon

   1998 m. lapkričio 1 d. Von Priereris nutarė, kad Schumacherio veiklos sritį reikėtų išskirti į atskirą kompaniją. Buvo pasirinktas naujas pavadinimas -Infineon - ir firma buvo pradėta ruošti jos pristatymui biržoje. Kada Schumacheris pareiškė spaudai, jog jo firmos DRAM pardaviniai 1999 m. duos 1 mlrd. dolerių pelną, jis gavo iš amerikiečių finansų inspekcijos (SEC - Securities and Exchange Commission) papeikimą. SEC neleidžia kompanijų vadovams daryti finansus liečiančių pareiškimų iki kompanijas pristatant biržoje.

   Be to, jis buvo kritikuojamas už nedidelio akcijų kurso pasisakymą. "Aišku, Siemens norėjo, kad akcijų kursas būtų kuo didesnis, kadangi uždirbtų pinigų tai jie", - sako Schumacheris, "bet jeigu nuo pat pradžios akcijų kursas bus labai aukštas, vėliau jį būtų sunku išlaikyti tokį patį."

   2000 m. kovo mėnesį Infineon pristačius biržoje, ji buvo įvertinta 45 mlrd. eurų ir kompanija iškart pateko į labiausiai vertinamų Vokietijos kompanijų dešimtuką.

   Viena jo varomųjų jėgų - tai siekimas parodyti amerikiečiams, kad puslaidininkių rinkoje yra ne jie vieni. Jo nuomone, Europai gali čia pasisekti. Geras pavyzdys yra Carmel - Infineon sukurtoji DSP šerdis, kuri konkuruoja su šioje rinkos dalyje dominuojančios Texas Instruments gaminiais. Paklaustas, kodėl jis pasirinko tokią brangiai kainuojančią ir rizikingą strategiją, Schumacheris tik atšauna: "O kodėl mes turime užleisti rinką TI?"

   Jam patinka puslaidininkių rinka, kurią jis lygina su savo mėgstamiausia sporto šaka - automobilių lenktynėmis: "Greita, rizikinga ir brangi, bet daug duodanti".

   Kolegos prisimena tai, kaip jis bandė sumušti savo asmeninį pirmadienio rytų rekordą (2 val. 43 min.) važiuodamas 615 km nuo gimtojo Kelno miesto iki Siemens kontoros Miunchene. Matyt, Rambus apsižiūrėjo, kai pabandė priversti Schumacherį priimti savąją technologiją.


El. p.: info@elektronika.lt