Tikslingų savo vyriausybės pastangų dėka Airija išsiveržė į Europos Interneto avangardą.

   Airijos mokslo ir studijų tinklo pralaida padidėjo daugiau kaip dvidešimt kartų ir pasiekė apie 1,2 Gb/s. Galų gale po ilgų metų airių mokslininkai ir studentai turės tokią plačią juostą, kad galės imtis net bet kurio norimo projekto.

   Johnas Bolandas, mokslinių institucijų tinklo, vadinamu HEAnet, direktorius neslepia savo susižavėjimo. Jis sako, kad anksčiau Airijos mokslininkai, kurie kūrė Internet 2 ir panašius projektus, neturėjo pakankamos pralaidos tinklo. Dėl naujųjų ryšio linijų labai sumažėjo tarptautinių sujungimų kainos ir "mes dabar sklandome".

   Privačios kompanijos irgi pelnosi iš didesnės pralaidos tinklo, nes mokslinis tinklas tėra tik viena vyriausybės sumanyto plano, atvedusio į Airiją naujus optinio ryšio kabelius, dalis. Tie kabeliai tiesiogiai sujungė Airiją su Jungtinėmis Valstijomis ir 35 didžiausiais Europos miestais. Airijai, kurioje gyvena 3,7 mln. žmonių, dabar priklauso ketvirtoji viso Europos plačiajuosčio duomenų perdavimo ryšio su JAV dalis.

   Airijos vyriausybė buvo priversta imtis veiklos po to, kai dešimtojo dešimtmečio pabaigoje neteko nemažai užsienio investicijų. Anot vyriausybės privataus verslo departamento atstovo spaudai Niallo O'Donnchu, "Vaizdas buvo toks, jog atrodė, kad Airija paprasčiausiai nebuvo gerai sujungta tarptautiniu ryšiu". Privatus šalies sektorius nekūrė reikalingos infrastruktūros, todėl buvo priversta įsijungti šalies vyriausybė.

   Paskelbus viešąjį tenderį tarp vyriausybės ir firmos Global Crossing iš Bermudų salų, įsipareigojusios sujungti Airiją su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa 37 Gb/s pralaidos optinio ryšio kabeliais, buvo pasirašyta sutartis. Taip pat kabeliuose buvo numatyta palikti dalį tamsių skaidulų, kurias ateityje būtų galima panaudoti tolesnei plėtrai. Vyriausybė perpardavė didesniąją dažnių juostos dalį privatiems operatoriams, o sau pasiliko nedidelį strateginį rezervą. Dalis šio rezervo gruodžio mėnesį buvo perleista HEAnet tinklui.

   "Mes šią pralaidą gavome maždaug už dešimtadalį Europos kainos", - pasakė Donnchu.

   Atrodo, jog vyriausybė pasiekė savo tikslą, nes kabelius į Airiją pradėjo tiesti ir kai kurios kitos privačios kompanijos. Vien Kanados 360 Networks Inc., įsikūrusi Vankuveryje, atves beveik 39 Gb/s. Labai išaugus pasiūlai, stipriai sumažėjo ryšio kanalų pralaidos kaina. Rezultatai yra stulbinantys. Jeigu 25 metų trukmės 155 Mb/s ryšio linijos, jungiančios Londoną su Paryžiumi, nuomos kaina yra 4,47 mln. JAV dolerių, tai panašaus sandorio tarp Dublino ir Paryžiaus ar kurio nors kito iš 35 didžiausių Europos miestų kaina bus 0,5 mln. dolerių.

   Šis Airijos vyriausybės pasiryžimas sujungti viešąjį ir privatų sektorius labai skiriasi nuo to, kas buvo dar vos prieš dešimtmetį. Colmas Buckley, dabar dirbantis Dublino kompanijoje NewWorld Commence kompiuterinių sistemų administratoriumi, o anksčiau buvęs Trinity kolegijos studentu ir kompiuterijos fakulteto sistemų prižiūrėtoju, atmena tuos prastus laikus. Dešimtojo dešimtmečio pirmoje pusėje niekam nerūpėjo, kad studentai ir moksliniai darbuotojai susipažintų su naujausiomis technologijomis ar pradėtų jomis naudotis. Airijos viešajame sektoriuje tinklų technologijai niekad nebuvo skiriamas didesnis dėmesys, o dažnių juosta buvo dalijama nenoromis ir buvo labai brangi.

   Nuo tol įvyko daug pokyčių. Daugelis studentų gali laisvai naudotis visomis Interneto galimybėmis, o dažnių juostos saloje yra "iki kaklo", sakė Buckley. Bet Airijoje iki šiol nėra galutinai išspręsta "paskutinės mylios" problema. Verslo įmonės turi plačiajuostę tinklų įrangą, tačiau namuose dažniausiai vis dar jungiamasi prie tinklo naudojant lėtus modemus ir "tik nykstamai mažas procentas turi ką nors spartesnio... tikroji revoliucija įvyks tuomet, kai ir namuose turėsime padoresnius prievadus, o kol tai įvyks, mes vis dar būsime atsilikę".

   Šiais metais prioritetine vyriausybės veiklos kryptimi yra paskelbtas vietinių telefono linijų monopolio sulaužymas ir konkurencijos šiame sektoriuje sąlygų sudarymas. Airijos vyriausybė investuoja į kitas vietinio ryšio technologijas, tarp jų į palydovines ir bevielio daugiataškio ryšio technologijas. Be to, daug investuojama ir į šalies viduje esančių ryšio linijų pralaidos didinimą, siekiant per metus dvigubai padidinti krašto plačiajuosčio ryšio potencialą.

   Airija stengiasi susikurti šalies, kuri gerai tinka aukštųjų technologijų verslui, reputaciją; anot Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos, ji yra didžiausias pasaulyje programinės įrangos eksportuotojas. Nors dėl tokiam vertinimui naudotų kriterijų ir būtų galima ginčytis, niekas neneigia, kad šalis yra ne tik programų reeksportuotoja, bet ir kūrėja. Maža to, nemažai programų Airijoje perdirbamos pritaikant jas Europos kalboms, todėl daug tarptautinių kompanijų yra įsikūrusios Airijoje techninės priežiūros centrus, kuriems reikalingas geras ryšys ir su JAV, ir su Europa.

   Žinant tokią didelę šalies priklausomybę nuo aukštųjų technologijų kompanijų, įdomu sužinoti, ar Airijai neturėjo neigiamų pasekmių nesenas technologinių firmų akcijų kurso kritimas? Ir Buckley, ir O'Donnchu vienbalsiai paneigė tai. "Airijos didžiosios kompanijos nėra spekuliacinės, tai - solidžios programinės įrangos ir kompiuterių kompanijos", - pasakė Buckley. O'Donnchu papildomai pridūrė: "Bet kuriuo atveju praėjusiais metais užsienio investicijos tik padidėjo. Mes nepajutome to pesimizmo, kuris ėmė vyrauti Jungtinėse Valstijose".

   Kaip Airija sugebėjo sutelkti tiek daug aukštųjų technologijų srities firmų? O'Donnchu nurodė kelis faktorius. "Ištisus 30 metų Airija daug investavo į švietimą, todėl tuomet, kai prasidėjo Interneto revoliucija, mes jau turėjome daug išsilavinusios darbo jėgos. Euro zonoje mes esame vienintelė angliškai kalbanti tauta, mūsų mokesčių sistema yra gana palanki, mes nebiurokratiški ir pasiryžę atstovauti elektronikos ir kompiuterių firmas Europos sąlygomis." Buckley taip pat žvelgia į ateitį optimistiškai ir jaučia pakilimą. "Ieškodami darbo aukštųjų technologijų srityje pas mus atvyksta žmonės net iš tokių šalių kaip Danija ar Rusija, apie ką anksčiau neįmanoma buvo net pagalvoti... Ateityje bus dar įdomiau", - sako jis.