| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2001 m. Nr. 3 turinys

· Storage area network
· Europos technologinei pramonei reikia daugiau vadovų
· Rambus "užsirovė" ne ant to žmogaus
· Inovacijos – raktas į klestėjimą
· Bluetooth – nuo idėjos iki užbaigto gaminio
· ISDN nurašyti dar per anksti

Internetas
· Airija randa savo vietą tinklo žemėlapyje
· Žinutės

Elektronika
· Kaip pagaminti hiperkompiuterį
· Oscilografas tampa informacijos centru
· Joks akumuliatorius neprilygs mūsų kuro elementams, tvirtina naujai įsikūrusi Izraelio firma
· Žinutės
· Karo padangė
· Feroelektrinės atmintinės

DAN Communications
· Fiksuotoji bevielė kreiptis
· Ceragon Networks plačiajuostės bevielio ryšio įrangos šeima FibeAir

Istorija
· Maiklas Faradėjus ir švyturiai
· Pasirašyta, užantspauduota ir išsiųsta

Mobilusis ryšys
· Žinutės
· Bevieliai duomenų tinklai 5 GHz dažnių juostoje
· Pigiau, paprasčiau ir patogiau
· Kaip pakilti aukštyn
· WLAN technologijų ypatumai
· Naujosios antenos padarys 3G tinklą ekonomiškesnį. Ateityje jis galės pakeisti stacionariuosius tinklus

Optinis ryšys
· Spartūs fotodetektoriai
· Žinutės
· Rašalinių spausdintuvų technologijos taikymas mikrooptikos prietaisų gamyboje
· Skylėtosios skaidulos

Inovacijos – raktas į klestėjimą

   JAV konkurencingumo tarybos paskelbtoje ataskaitoje tvirtinama, kad Amerikos ateities ekonominio augimo perspektyva priklauso nuo privataus sektoriaus novatoriškumo, todėl federalinė vyriausybė raginama visokeriopai skatinti inovacijas. Ataskaitoje teigiama, kad federalinė vyriausybė nedelsdama privalo imtis žingsnių didinti "nacionalinio sugebėjimo inovaciją".

   Faktiškai ataskaitoje teigiama, kad dabartinėse diskusijose visiškai nekreipiamas dėmesys į svarbesnius ūkio veiklos skatinimo klausimus, su kuriais susiduria ir aukštųjų technologijų pramonė, ir visas JAV ūkis apskritai paėmus.

   Pasak ataskaitos, dešimtajame dešimtmetyje šalies gerovė priklausė nuo kelių faktorių. Kompanijos daug investavo į informacines technologijas, pakėlusias darbininkų darbo našumą. Federalinio rezervo fondo politika leido pasiekti nedidelį nedarbo lygį ir mažą infliaciją, o sumažėjęs federalinės vyriausybės skolinimasis išlaisvino kapitalą, kuris buvo panaudotas privačioje pramonėje. Be to, Jungtinės Valstijos pirmavo pasaulyje pagal pateikiamų patentų skaičių, o vadybininkai kūrė naujas kompanijas ir naujas darbo vietas.

   Tačiau tuo pat metu, kaip sako ataskaitos autoriai, asmeninės santaupos sumažėjo, federalinės lėšos mokslui mažėjo arba augo labai lėtai, šalyje buvo paruošta mažiau mokslo ir technikos sričių absolventų (neskaitant biologijos mokslų) nei reikia JAV pramonei.

   Kitose šalyse buvo imtasi priemonių pasivyti JAV. "Konkurencingumo kartelė kyla aukštyn, nes pasaulinis inovacijų potencialas didėja, - sakoma ataskaitoje. - Visos moderniosios valstybės, taip pat ir kai kurios besivystančios šalys skverbiasi į sritį, kur kadaise dominavo Jungtinės Valstijos." Pavyzdžiui, kitose šalyse technikos talentai ruošiami greičiau negu JAV, kadangi jos daug lėšų investuoja į informacines technologijas, anksčiau buvusias vien JAV monopolija.

   Daugelyje šalių valstybė daugiau lėšų skiria mokslui ir technologijoms. Apskritai paėmus, tarp šalių, kurias galima priskirti "aukščiausio lygio inovatorėms", dabar, be JAV, yra Šveicarija, Švedija, Vokietija, Suomija, Danija ir Japonija. "Esant tokiai padėčiai, JAV turi imtis rimtų sprendimų norėdamos išlaikyti savo konkurencinį pajėgumą", - sakoma ataskaitoje.

   "Technologinis pirmavimas priklauso nuo nacionalinių investicijų pirmaujančioms mokslo sritims, nuo nacionalinių mokslininkų kadrų ir nuo mokslinių įstaigų būklės", - tvirtina ataskaitos autoriai. "Visoms šioms sritims JAV inovacijų potencialas silpsta. Siekiant klestėjimo ateityje, būtina apgręžti šias tendencijas."

   Ataskaitoje atkreipiamas ypatingas dėmesys į federalinės vyriausybės išlaidas mokslui bei technologijoms ir daromus žingsnius, didinant techninio išsilavinimo darbuotojų skaičių. Taigi yra skatinama šalyje pagerinti darbo jėgos techninio lavinimo sistemą, gerinti matematikos ir tiksliųjų mokslų dėstymą.


El. p.: info@elektronika.lt